|
Naujienų vaivorykštė
Muziejus mena Maironį
Benjaminas ŽULYS
|
Minėjimo metu nuotaiką skaidrino
literatūrinio vaidinimo atlikėjai
|
Sukako 75-eri metai, kai Kaune, buvusiuose turtingo
miestiečio namuose Rotušės aikštėje buvo įkurtas Maironio lietuvių
literatūros muziejus. Ta proga šiuose rūmuose įvyko iškilmingas
minėjimas. Į jį, be literatūros mylėtojų, Maironio kūrybos gerbėjų,
atvyko Kultūros ministerijos, Kauno miesto savivaldybės atstovai.
Muziejaus direktorė rašytoja Aldona Ruseckaitė plačiai nušvietė
šios meno šventovės istoriją. Patys rūmai buvo pastatyti XVIII amžiaus
viduryje, sujungus tris gotikinius mūrinius namus, apgadintus Kauną
nusiaubusio gaisro. Dabar tai retas Lietuvoje baroko epochos namas,
kuriam suteiktas aukščiausios kategorijos kultūros paminklo statusas.
Gotikiniai rūsiai vieni seniausių Kaune ir gerai išsilaikę iki
šiol. Malšinant 1863 metų sukilimą, rūsiuose veikė karo lauko teismas,
rūsiai buvo paversti kalėjimu, čia myriop buvo nuteistas vienas
iš sukilimo vadų kunigas Antanas Mackevičius, iš čia jis buvo pristatytas
į egzekucijos vietą. Pastatas dabar restauruojamas, atkasama dalis
rūsių.
|
|
Kultūra
Vizitėlės menas ir
pasipriešinimas
Benjaminas ŽULYS
Šie metai Lietuvoje Laisvės gynimo ir didžiųjų
netekčių atminimo metai. Šiems istoriniams įvykiams atminti skirta
daug įvairių renginių. Vienas tokių vyko Kauno Vinco Kudirkos viešojoje
bibliotekoje. Čia XXVII knygos mėgėjų draugija ir Lietuvos universitetų
moterų asociacija (LUMA) surengė konferenciją. Jos akcentai buvo
paroda Vizitėlės pasipriešinimo liudininkės ir knygos Andeinė:
Dainavos girios galerija pristatymas.
|
|
Kultūra
Jaunų rankų dailūs darbeliai
Kaune Saulutės galerijoje birželio mėnesį veikė
Purienų vidurinės mokyklos 510 klasių mokinių rankdarbių paroda
(darbų mokytoja Dalia Bazarienė). Parodoje eksponuojami su meile
sukurti rankdarbiai: siuvinėtos staltiesėlės, takeliai, margos juostos.
Kaip senovėje, visa tai atlikta iš natūralių medžiagų. Galime didžiuotis
moksleiviais, kurie prasmingai ir kūrybingai išnaudoja laisvalaikį.
Tai mūsų mažosios žvaigždutės, kurių, deja, nepamatysime per televiziją.
Nuo mažens ugdomas vaikų darbštumas, kantrybė, grožio pajautimas
subrandins vaisius.
|
|
Atmintis
Primiršta lietuviškos
spaudos darbuotoja
Julijos Pranaitytės 130-osioms gimimo metinėms
Vilmantas KRIKŠTAPONIS
|
Julija Pranaitytė
|
XIX a. pabaigoje XX a. pirmojoje pusėje išsilavinusių
moterų buvo tik viena kita. Todėl šiandien verta prisiminti lietuvę
rašytoją, lietuviškų knygų leidėją, žurnalistę Juliją Pranaitytę,
nuo kurios gimimo prabėgo jau 130 metų.
Kaip Varšuvoje esantys archyviniai dokumentai liudija,
Julija gimė 1881 m. birželio 26 dieną Šakių apskrities Griškabūdžio
valsčiaus Panenupių kaimo ūkininkų Marijonos ir Eliziejaus Pranaičių
šeimoje. Julija šeimoje buvo aštuntas vaikas. Visi Pranaičių vaikai
buvo gabūs ir linkę į mokslus. Dvidešimčia metų vyresnio brolio
kun. J. B. Pranaičio globojama gabi mergaitė neištirpo kaimo kasdienybėje,
o tapo viena pirmųjų lietuvių inteligenčių.
|
|
Atmintis
Paroda sodžiaus muziejuje
Vytautas Bagdonas
Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejuje Kunigiškių
kaime veikia knygų, fotonuotraukų, laiškų, spaudos leidinių paroda
Jos širdyje buvo ir bus brangiausias žodis Tėvynė Lietuva, skirta
žymios išeivijos rašytojos Alės Rūtos (Elenos Nakaitės-Arbienės)
95-mečiui.
Labai prasminga, kad paroda, skirta rašytojos garbingam
jubiliejui, organizuota būtent sodžiaus muziejuje. Mat Svėdasų krašto
(Vaižganto) muziejus jau 24 metai veikia dar carizmo laikais statyto,
sovietmečiu restauruoto buvusios Kunigiškių pradžios mokyklos pastate,
kurioje gyvendama pas savo senelius Sklėrius (motinos tėvus) mokėsi
ir būsimoji rašytoja Alė Rūta.
|
|
|