2011 m. rugpjūčio 19 d.
Nr. 58
(1938)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kultūros zona


ARCHYVAS

2011 metai


XXI Amžius

Išdalinusi dvasinius lobius

Alvyra Grėbliūnienė

Birutė Zalanskaitė

Į Panaroje esančią Pilnų namų bendruomenės (PNB) koplyčią nuvykome kartu su Druskininkų savivaldybės neįgaliųjų draugijos narių grupe. Čia birželio 12 dieną buvo aukojamos šv. Mišios už prieš pusę metų mirusią dainininkę ir psalmių giedotoją Birutę Zalanskaitę. Koplytėlė buvo pilna žmonių. Arčiau pažinau Birutę tik keletą metų, tačiau tai buvo ypatingas dvasinis ryšys. Jau nuo seno per Ligonių sveikatos atlaidus Krikštonių bažnytėlėje, įvairius atlaidus aplinkinėse bažnyčiose, girdėdavau jos skambų, išskirtinį balsą, psalmėmis šlovinantį Dievą. Kai apsigyvenau Druskininkuose, priklausėme vienai Šv. apaštalo Baltramiejaus (bažnyčia Ratnyčioje) parapijai. Sekmadieniais labai atsakingai pasiruošusi, psalmės giesme pašlovinusi ir save paaukojusi Dievui Ratnyčioje, psalmių giedotoja spėdavo sudalyvaudavo šv. Mišių aukoje dar ir kitose bažnyčiose. Vėliau, jau sunkiai sirgdama, pažįstamų atvežta į Ratnyčios šventovę, pagiedodavo psalmę, o po to jau trūkdavo oro... Marijos – Paslaptingosios Rožės maldos grupėje Birutė visa širdimi ir siela atsiduodavo Švč. M. Marijai. Karšta Rožinio malda ji sujungdavo visų maldininkių poterius į vientisą apmąstymų, maldos ir aukos vėrinį... Kai grupelė žmonių, mylinčių poeziją, rašančių eiles, susibūrėme į asociaciją „Branduma“, Birutė nuo pat steigiamojo susirinkimo nepaliko mūsų vienų. Visus renginius praskaidrindavo savo lakštingalos balsu, sumaniai pritaikydama ir dainas, ir giesmes. Su jos pagalba mes tapome labiau matomi. Visada mielai dalyvaudavo ir Neįgaliųjų draugijos renginiuose. Birutė išdalino save visiems – kas tik kvietė, ten, kur galėjo. „Ji savo gyvenimą išgiedojo Viešpačiui, Lietuvai, mums...“ – šiuos žodžius B. Zalanskaitei nekrologe parašė jos kolegos.


Kupini vidinio gyvenimo

Benjaminas ŽULYS

Dailininkas
Zenonas Antanas Varnauskas

Kauno Šv. Antano Paduviečio parapijos namuose veikė tekstilės meistro, portretisto, grafiko, tapytojo, pedagogo Zenono Antano Varnausko kūrybos darbų paroda. Deja, pats menininkas, sulaukęs 87 metų, pernai pasitraukė į amžinybę. Jo darbai byloja apie gilią pagarbą žmonėms, menui, vidinę dvasinę kultūrą. Menininko žmona Aldona Ona Varnauskienė, su kūrėju išgyvenusi apie 40 metų, gerai mena jo kūrybos žingsnius, siekius, ieškojimus. Pati irgi yra menininkė, baigusi Kauno Stepo Žuko dailės technikumą ir dailės institutą, be to, taip pat – pedagogė, puikiai supranta meną, savo vyro kūrybinius ieškojimus, jo nuotaikas, pažiūras į gyvenimą. Apie Z. Varnauską nemažai gali papasakoti ir jo kolegos, mokiniai. Abu jie kilę iš Šakių, atvyko į Kauną, čia praleido kone visas savo dienas. Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute, Zenonas vienu metu studijavo grafiką ir tekstilę, pirmasis Lietuvoje gavo tekstilininko diplomą ir liko institute dėstyti piešimą, tapybą bei tekstilės kompoziciją. Kauno meno mokykloje, 1954 metais pavadintoje Stepo Žuko vardu, 1949 m. įkūrė Tekstilės skyrių, o po dešimties metų – Valstybiniame dailės institute Kauno vakarinį skyrių. Jis dirbo vadovu, net 50 metų – pedagoginį darbą, 1968 metais jam suteiktas docento laipsnis.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija