Teisė be teisės
Linas ŠALNA
Tuoj pat po šiemetinio Sausio 13-osios paminėjimo Vilniuje galutinai buvo padėtas taškas Algirdo Paleckio byloje Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui priėmus sprendimą, kad garsusis naujųjų laikų revoliucionieriaus, tęsiančio savo nemirtingojo senelio socialistinės revoliucijos Lietuvoje (o tiksliau, Lietuvos okupacijos 1940 metais) tradicijas, posakis, jog 1991 metais sausio 13-ąją savi šaudė į savus (t.y. lietuviai šaudė į lietuvius), yra tik nuomonė. A. Paleckis tikrai turėjo įsitikinti, kad bent teisėtvarkos požiūriu Lietuva yra demokratinė jis savo nuomones gali toliau nebaudžiamai skleisti. Tačiau kuo vadovavosi teisėjas Antanas Virbalas, darydamas išvadą, jog ateities požiūriu gali paaiškėti, kad tokia nuomonė, jog saviškiai šaudė į savus, gali nepasitvirtinti? Priimdamas sprendimą, visažinis teisėjas savo nuosprendyje įrodo, jog teisiamasis revoliucionierius nėra įžeidęs asmenų, žuvusių ir sužeistų kovoje dėl atkurtos Lietuvos Respublikos nepriklausomybės išsaugojimo, atminimo ir jų artimųjų. Nesistebėkime tokiu teisėjo teisingumu jis elgiasi pagal savo išsimokslinimą sovietinės teisės srityje. Gimęs 1949 metais Kaišiadorių r. ir mokęsis Žaslių vidurinėje mokykloje, su tėvais, gavusiais kažkokį sovietinės valdžios paaukštinimą, persikėlė gyventi į Vilnių, baigė A. Vienuolio vidurinę mokyklą ir, būdamas patikimas sovietinis pilietis, be jokių suvaržymų baigė teisės mokslus Vilniaus universitete, o jau nuo 1977 metų dirbo sovietiniu teisėju Vilniaus teismuose, Lietuvos TSR teisingumo ministerijoje ir kitur. Taigi darbo stažas sovietinėje teisėje nemažas. O ir prokuratūros, žadančios apskųsti teismo sprendimą, ieškinys Paleckiui nieko nereiškia juk jam siūloma skirti tik lygtinę vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant dvejiems metams. Taigi už agresijos neigimą ir žuvusiųjų giminių įžeidimą faktiškai kokia nors byla ir nebuvo keliama. Gal todėl A. Paleckis ir toliau dirbo prieš Lietuvos laisvės kovą: neseniai jis dalyvavo vienoje laidoje kartu su buvusiu KGB karininku M. Golovatovu, kuris kaltinamas dėl Sausio 13-osios žudynių Vilniuje ir kuris, praėjusią vasarą sulaikytas Austrijoje, Rusijos kagebistų diplomatų pastangomis buvo kaip mat paleistas. Per rusų organizuotą propagandinę laidą abu pūtė į tą pačią dūdą M. Golovatovas aiškino, kad į Alfa karius šaudė snaiperiai iš aplinkinių namų, o A. Paleckis tikino, kad į laisvės gynėjus šaudė viršuje sėdėję asmenys su medžiokliniais šautuvais. Tad Vilniaus teisme susirinkę keletas revoliucionieriaus bičiulių pūkinėmis rusiškomis skaromis ir kailio kepurėmis gali toliau džiaugsmingai aiškinti apie netolimus sovietinius laikus, sakydami, kad visko turėjome, nieko netrūko, kartu džiaugdamiesi lietuviška nebaudžiamumo demokratija.
|