2012 m. sausio 27 d.    
Nr. 4
(1979)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Kai geriau visai ignoruoti

Kodėl pralaimėjome propagandinį mūšį dėl Sausio 13-osios?

Gintaras Visockas

Lietuvai nereikėjo su jaunuoju Algirdu Paleckiu bylinėtis dėl sausio 13-osios interpretacijų, nederėjo teismams skųsti jo tvirtinimų, neva gūdžią 1991-ųjų sausio 13-ąją „savi šaudė į savus“. Šitaip tvirtinu ne dėl to, kad manyčiau, esą A. Paleckis – teisus, ar kad būčiau iš tų atsargiųjų, kurie mano, jog Lietuva per silpna priešintis milžiniškai Rusijos propagandinei mašinai, arba kad būčiau įsitikinęs, jog jaunasis A. Paleckis nevertas bausmės. Nuomonės, kad šiuo konkrečiu atveju reikėjo vengti teisminio bylinėjimosi, laikausi visai dėl kitų priežasčių.


Dėl teroristinių gaujų

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos rezoliucija

Vilniaus Sąjūdžiui vertinant praėjusius Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metus, atsižvelgiant į bolševikinės propagandos gajumą, kelia susirūpinimą tai, kad buvusių, vadinamųjų „sovietinių partizanų“ nusikaltimai fiksuojami tik mokslinėse publikacijose, o kai kurie teroristinių akcijų dalyviai iki šiol nebaudžiami skelbia Lietuvą šmeižiančias publikacijas. Labai svarbu, kad dabartinė ir ateities kartos nesietų teroristų su garbingu Lietuvos partizano vardu. Vadinamieji „sovietiniai partizanai“ niekada nesiekė atkurti Lietuvos nepriklausomybės.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija