Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Požiūris
Pozicija

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Sausio 13-oji Punske

Filmo apie Lietuvos partizaną A. Kraujelį autoriui Algimantui Maceinai Lietuvių kultūros namų direktorė įteikia dovanėlę

Punskiečių aplodismentai Lietuvos MA chorui

Mokslų Akademijos choras

Punskiečiai prie knygų

A. Kraujelio sesuo dr. Janina Šyvokienė duoda interviu Baltstogės televizijai (7 min. per savaitę transliuojama lietuviška laida, matoma tik miesto ribose)

Kaip skelbia enciklopedijos, Punske, esančiame Lenkijos teritorijoje, gyvena apie 80 proc. lietuvių. Negali atsistebėti jų begaliniu noru išlaikyti tautiškas protėvių šaknis, nenutautėti kitos kalbos apsuptyje. Daugelis viešų užrašų Punske yra lietuviški, baigusius lietuviškąją gimnaziją savo vaikus tėvai tolesnėms studijoms siunčia į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Žmonės džiaugiasi antrus metus čia dirbančiu veikliu kunigu Egidijumi Kazlausku ir kiekvieną lietuvį sutinka kaip laukiamą svečią, mini nepamirštamas datas, svarbias Lietuvai.

Sausio 13-osios vakarą šios datos paminėjimas Punske prasidėjo šv. Mišiomis, kurias aukojo kun. E. Kazlauskas. Tai progai pritaikytame pamoksle jis prašė gausiai susirinkusius žmones melstis už tuos, kurie paaukojo savo gyvybes, gindami tėvynės laisvę. Per šv. Mišias giedojo Lietuvos mokslų akademijos mišrus choras (vad. Vytautas Verseckas, chormeisterė, koncertmeisterė Judita Taučaitė).

Po pamaldų žmonės neskubėjo namo, bet patraukė į Lietuvių kultūros namus, kuriuose patriotinių dainų koncertą atliko Lietuvos mokslų akademijos mišrus choras. „Lietuviais esame mes gimę“, „Kur giria žalioji“, „Tėvyne, dainų ir artojų“, „Užtrauksim naują giesmę, broliai“, „Kur bėga Šešupė“ ne vienam sugraudino širdį, iš akių spaudė ašaras.

Choro dalyvė habil. dr. Janina Šyvokienė pristatė savo knygos „Gyvenimą paaukojęs tėvynei“ naują papildytą leidimą. Joje autorė pasakoja apie savo brolį – legendinį partizaną Antaną Kraujelį – ir visą gausią savo tėvų šeimą, kuri visomis išgalėmis priešinosi sovietinei okupacijai.

Renginyje dalyvavęs kino filmo „Paskutinis...“ režisierius ir scenarijaus autorius Algimantas Maceina įdomiai pasakojo apie filmo sukūrimo aplinkybes. Filmas sumontuotas iš gausybės išlikusių fotografijų, dar gyvų amžininkų prisiminimų apie A. Kraujelį. Sulaikę kvėpavimą žmonės stebėjo šio vertingo filmo dokumentinius kadrus.

Renginio pabaigoje knygos „Gyvenimą paaukojęs tėvynei“ autorė J. Šyvokienė užrašinėjo autografus tiems, kurie panoro šią knygą turėti savo asmeninėse bibliotekose.

Dr. Aldona Kačerauskienė

Jono Česnavičiaus nuotraukos

© 2012 „XXI amžius“