|
Dėl teroristinių gaujų
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos rezoliucija
Vilniaus Sąjūdžiui vertinant praėjusius Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metus, atsižvelgiant į bolševikinės propagandos gajumą, kelia susirūpinimą tai, kad buvusių, vadinamųjų sovietinių partizanų nusikaltimai fiksuojami tik mokslinėse publikacijose, o kai kurie teroristinių akcijų dalyviai iki šiol nebaudžiami skelbia Lietuvą šmeižiančias publikacijas. Labai svarbu, kad dabartinė ir ateities kartos nesietų teroristų su garbingu Lietuvos partizano vardu. Vadinamieji sovietiniai partizanai niekada nesiekė atkurti Lietuvos nepriklausomybės.
1940 metais bolševikinės SSSR okupuotoje Lietuvoje remiantis VKP(b) politinio biuro, SSRS Komisarų tarybos direktyvomis ir nurodymais, paties Stalino žodžiais, bolševikų partinis aktyvas turėjo būti veikiančios armijos rezervu ir pagalbininku (MLTE. Vilnius, 1968. T.2. P.771). Jau pirmosiomis karo dienomis prieš Lietuvos gyventojus buvo įvykdyti žiauriausi nusikaltimai (Rainiai, Pravieniškės, Panevėžys, Červenė, Zarasai, kunigų žudymas (Budavonės miškas...).
Antrojo pasaulinio karo metais, Lietuvą okupavus Vokietijai, orlaiviais iš Sovietų Sąjungos buvo permetamos ginkluotos grupės, diversinėms akcijoms (kartais veikusios su vietiniu bolševikiniu pogrindžiu) prieš Vokietijos Vermachtą vykdyti.
Dėl šių grupuočių teroristinių akcijų prieš Vokietijos kariuomenę ir vokiečių administracijos tvarkomą Lietuvos ūkį visada nukentėdavo civiliai gyventojai. Sovietinės ginkluotos gaujos nejautė atsakomybės prieš vietinius gyventojus dėl savo veiksmų ir atsakomųjų represijų. Buvo deginami ištisi kaimai (Meilūnai ir Šlapekiai, Kaniūkai, Lauciūnai, Pirčiupiai...), žudomi civiliai gyventojai (vadovaujantis Vermachto direktyva už vieną vokiečių kareivį buvo nužudoma dešimtys civilių), vietiniai gyventojai išvežami priverstiniams darbams į Vokietiją. Tokios akcijos gali būti įvardijamos tik kaip diversantų teroro aktai. Tai nusikalstama veikla prieš taikius gyventojus, neturinti nieko bendra su Lietuvos nepriklausomybės ir valstybingumo atkūrimu.
Partizanais galima laikyti tik bet kurios šalies vietinius gyventojus, kurie vykdo ginkluotą (ir neginkluotą) kovą su okupanto karinės ir sukarintos bei civilinės valdžios struktūromis, jų aktyviais vietiniais kolaborantais, siekdami išvyti priešą ir atkurti savo valstybės nepriklausomybę.
Remdamiesi LGGRTC paskelbtomis publikacijomis apie vadinamųjų sovietinių partizanų nusikaltimus žmoniškumai, ypač Pietryčių Lietuvos kaimų deginimą, taikių gyventojų žudymą, ūkininkų apiplėšimą, taip pat remdamiesi akcijų dalyvių paskelbtais atsiminimais, reikalaujame, kad nusikalstamose akcijose dalyvavę vadinamieji sovietinių partizanų būriai būtų vadinami teroristinėmis gaujomis, o jų dalyviai atsakytų už karo nusikaltimus.
Tarybos pirmininkas
L. Kerosierius
Atsakingasis sekretorius
A. Budriūnas
Tarybos narys
J. Česnavičius
© 2012 XXI amžius
|