Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Katalikų
    bendruomenėse
Lietuva
Požiūris

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Mirė kalbininkas prof. V.Vitkauskas

Naktį iš penktadienio į šeštadienį Šiaulių ligoninėje mirė 76 metų kalbininkas Vytautas Vitkauskas. V. Vitkauskas gimė 1935 m. rugpjūčio 1 d. Kuršėnuose. Nuo 1958 metų, baigęs Vilniaus universitetą, dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros (dabar – Lietuvių kalbos) instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos sektoriaus, nuo 1963 metų – Žodynų sektoriaus jaunesnysis mokslinis bendradarbis. 1975 metais apgynė filologijos mokslų kandidato  disertaciją „Žemaičių dūnininkų šnektų morfofoneminiai dialektizmai“. 1999 metais apgynė habilitacinį darbą „Lietuvių kalbos tarmių morfofoneminiai reiškiniai ir jų svyravimas“. 1990–2001 metais vadovavo Žodynų skyriui. Dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, buvo jos profesorius. „Lietuvos TSR upių ir ežerų vardyno“ (1963) vienas sudarytojų, akademinio „Lietuvių kalbos žodyno“ autorius (1973–1981) ir redaktorius (1978–1995), nuo 1994 metų – vyr. redaktorius (1996–2002). Šiam veikalui užrašė apie 65 000 žodžių iš įvairių tarmių. Už darbą prie Žodyno kartu su kitais 1996 metais paskirta Lietuvos Respublikos mokslo premija. V. Vitkauskas daug dirbo rengiant „Lietuvių kalbos žodyno“ elektroninį variantą (2005), „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ (vyr. red. S. Keinys) 3 ir 5 leidimus (1993, 2000, 2004). V. Vitkauskas buvo lietuvių tarminės leksikografijos pradininkas. 1976 metais išleido „Šiaurės rytų dūnininkų šnektų žodyną“, 1988 metais kartu su G. Naktiniene ir A. Paulausku – „Druskininkų tarmės žodyną“ (už tai skirta J. Balčikonio premija). Paskelbė straipsnių lietuvių dialektologijos, kalbos kultūros, teatro klausimais. Keliolikos knygų autorius. „Lietuvių kalbos atlasui“ ištyrė 22 gyvenamąsias vietas.

Jonas Basanavičius – lietuvių tautos patriarchas

Vilmantas Krikštaponis

(Tęsinys. Pradžia nr. 7, 8)

Lietuvos sumenkėjimo priežastimi J. Basanavičius laikė savo kalbos praradimą. Jis matė polonizacijos ir rusifikacijos lietuvybei kertamus smūgius, kurie buvo didžiausia tragedija Lietuvai.

Pirmojo „Aušros“ numerio pasirodymas tarp tautiškai susipratusių lietuvių sukėlė tikrą dvasinę revoliuciją. Štai kaip anuomet iš tolimos Kazanės miesto J. Juška savo laiške J. Basanavičiui rašė:

Mirė Dominikonų ordino Lietuvoje atkūrėjas

A†A t. Jonas Dominykas Grigaitis, OP
(1914–1939–2012)

Tėvas Jonas Dominykas Grigaitis OP

Vasario 14 dieną mirė dominikonų ordino Lietuvoje atkūrėjas tėvas Jonas Dominykas Grigaitis, OP.

Jonas Dominykas Grigaitis, OP, gimė 1914 m. gegužės 27 d. 1933 metais įstojo į dominikonų vienuolyną, tuo metu veikusį Raseiniuose. Amiens’e (Prancūzija) baigęs naujokyną ir 1934 m. rugsėjo 23 d. davęs laikinuosius įžadus, filosofiją studijavo Walberbergo (Vokietija) dominikonų studijų namuose. 1937 m. rugsėjo 23 d. davė amžinuosius vienuolio įžadus; teologiją studijavo garsiame dominikonų filosofijos ir teologijos institute Le Saulchoir (Belgija). 1939 m. liepos 16 d. Le Soulchoir vienuolyno bažnyčioje įšventintas kunigu. Primicijas šventė liepos 23 d. Raseiniuose. Karo metais t. Jonas Dominykas Grigaitis, OP, dėstė tikybą Raseiniuose. Sovietų valdžiai uždarius Raseinių vienuolyną, kunigišką tarnystę jis atliko iš pradžių dirbdamas Vilniaus amatų mokyklos ir Vilniaus geležinkelininkų mokyklos kapelionu, o vėliau administratoriumi, vikaru ir klebonu daugiau kaip dešimtyje parapijų. Jo kunigystės vietos buvo: Adutiškis, Vidiškiai, Reškutėnai, Paringys, Kalesninkai, Tryškiai, Gargždai, Palūšė, Naujoji Vilnia,  Rūdiškės, Šumskas, Paberžė, Smalvos, Turgeliai, Varėna, vėl Šumskas.

Žymūs kultūros žmonės kvietė skaityti Maironį

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, minėdamas poeto Jono Mačiulio-Maironio (1862–1932) 150-ąją gimimo sukaktį ir pradėdamas jubiliejinius Maironio metus, pirmąją tarptautinės Vilniaus knygos mugės dieną, vasario 23-iąją pakvietė į viešus Maironio skaitymus. Juose Maironio poeziją skaitė žymūs Lietuvos kultūros žmonės: kultūros ministras Arūnas Gelūnas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius Mindaugas Kvietkauskas, aktoriai Kristina Kazlauskaitė, Juozas Budraitis, Aldona Vilutytė, poetas Alvydas Šlepikas, kun. Julius Sasnauskas, OFM, Maironio kūrybos tyrinėtoja Brigita Speičytė, kultūros žurnalistė Jolanta Kryževičienė ir kiti. Skaitymų metu ne tik skaityta Maironio poezija, bet ir dainuotos pagal jo eiles sukurtos dainos.

Vilkaviškio vyskupijos kunigai prisiminė „Titaniko“ tragediją

Vasario 7 dieną Marijampolėje, Vilkaviškio vyskupijos Pastoraciniame centre, vyko Vilkaviškio vyskupijos kunigų susirinkimas, kuriame dalyvavo vyskupas ordinaras Rimantas Norvila, vyskupas emeritas Juozas Žemaitis, MIC, ir vyskupijoje kunigišką tarnystę einantys dvasininkai. Susitikimas prasidėjo Valandų liturgija – Dienine, po kurios susirinkusieji klausėsi prof. g. kan. Kęstučio Žemaičio parengtos paskaitos „Titaniko“ tragedijai – 100 metų. Pristatydamas tuo metu labai modernaus laivo istoriją ir tragedijos Atlanto vandenyne aplinkybes, prelegentas akcentavo, kad tuo laivu į Ameriką plaukė iš Vilkaviškio vyskupijos kilęs kunigas Juozas Montvila, kuriam tuometinė valdžia trukdė Lietuvoje ir Lenkijoje eiti kunigiškas pareigas. 1912 metų balandžio 14 dieną įvykusi tragedija Lietuvai įsimintina ne tik todėl, kad laivu plaukė kun. J. Montvila, bet labiau todėl, kad jis atliko tikrai herojišką žygdarbį – savo vietą gelbėjimosi valtyje užleido kitam žmogui. Tai yra šiems laikams puikus herojiškumo pavyzdys, aiškiai primenantis Evangelijos pagal Joną mintį, kad svarbu gyvybę už draugus atiduoti. Kan. K. Žemaitis pristatydamas „Titaniko“ tragedijos šimtmetį drauge peržvelgė to meto Lietuvos politinę situaciją, Bažnyčios ryškesnes figūras, įtakojusias to meto gyvenimą.