Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Katalikų
    bendruomenėse
Lietuva
Požiūris

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Tobulos struktūros nepasiduoda minios spaudimui!

Kaip jau pranešėme, Kaune teisiamas filologas Letas Palmaitis. Teisiamas už tai, kad išsiuntė keliems asmenims ir laikraščių redakcijoms savo straipsnį-nuomonę, jog trys Lietuvos generalinės prokuratūros prokurorai, atlikdami ikiteisminį tyrimą ir apkaltindami Lietuvos pilietę Eglę Kusaitę terorizmu prieš Rusijos karinę bazę, konkrečiais veiksmais padėjo Rusijos saugumo tarnybai FSB ir taip tapo Lietuvos išdavikais. Lietuvos įstatymai tikrai neleidžia persekioti mūsų piliečių kitų šalių naudai. Žiniasklaidoje ne visuomet objektyviai buvo aprašytas pirmasis L. Palmaičio baudžiamosios bylos posėdis, nepakankamai išaiškintos teisiamojo nuostatos. Publikuojame svetainėje www.ekspertai.eu paskelbtas L. Palmaičio mintis, kurios atskleidžia jo veiksmų motyvaciją ir, jo manymu, parodo, kad kaltinimas šmeižtu neteisingas, nes jo žodžių tiesą patvirtina konkretūs faktai.

Vasario 16-oji: suvienijo ar suskaldė?

Vasario 16-ąją vykusi tautinio jaunimo ir kitų politinių jėgų eisena Kaune sukėlė tautiškumui priešiškų jėgų pyktį. Ne tik buvo organizuojama „įvairių žmonių“ (po tuo terminu slepiasi homoseksualiosios ir kairiosios grupuotės) eisena, bet į tautinį jaunimą pasipylė kai kurių antilietuviškų leidinių, Lietuvos kvislingų ar atskirų veikėjų įtūžis ir kaltinimai, eiseną vadinant nacionalistine ar net pronacistine. Tomis eitynėmis labiausiai pasipiktino kacai, zurofai ir panašaus plauko autoritetai. Jų „pasipiktinimą“ tiražuojanti spauda tiesiog kelia aistras – esą Lietuvoje kyla nacionalizmas ir nacizmas, kurį reikia „tramdyti“, o visuomenė yra skaldoma. Aišku, norėtųsi, kad ir eisenos organizatoriai bei dalyviai išvengtų provokacijų, burtųsi ir krikščioniškumo pagrindu. Norėtųsi sulaukti tautos vienybės, apie kurią kalba čia pateikto straipsnio autorius, tačiau ne vien tokie renginiai veda tautą į vienybę – reikalingos ir valdžios pastangos, ypač jos institucijų, atsakingų už valstybės saugumą, kurių veiksmai, deja, dažniau būna skaldytojiški.

Kai tyla – negera byla

Lietuvos Laisvės kovotojų sąjungos valdybos pirmininkas ir Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas 2012 02 13 žemiau pateikiamu laišku kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Teisingumo ministrą, Generalinį prokurorą ir Aukščiausiojo teismo pirmininką dėl LR Parlamento gynėjo Šarūno Paberalio nepagrįsto apkaltinimo.

Kėdainių teisėjas Vitalijus Kondratjevas 1999 m. gruodžio 22 d. pasirašė nuosprendį ir nuteisė Šarūną Paberalių dėl eismo įvykio, kurio jis neįvykdė. Iki teismo nuosprendžio ir po to buvo bandoma su Š. Paberaliumi susidoroti fiziškai, dėl to jis turėjo pasitraukti į JAV. Jis buvo „medžiojamas“ kaip didžiausias nusikaltėlis. 2008 metais pagal teisėjo V. Kondratjevo parengtus dokumentus buvo ieškomas per Interpolą. Jo nuotraukos šmėžavo greta Zamolskio ir kitų baisių žmogžudžių, prievartautojų, narkotikų platintojų. 2010 metų rugpjūtį Š. Paberalius buvo suimtas ir beveik metus praleido Čikagos kalėjime. Tik JAV Federalinis teismas, išnagrinėjęs Kėdainių teismo bylą, 2011 05 31 atmetė LR Generalinės prokuratūros prašymą dėl Š. Paberaliaus ekstradicijos ir paleido jį į laisvę. Teismas konstatavo, kad tai, ką Lietuva pateikė kaip sunkius Š. Paberaliaus nusikaltimus, JAV būtų traktuojama kaip smulkūs nusižengimai. Š. Paberalius buvo persekiojamas neteisėtai ir nepagrįstai, konstatavo įžymus JAV advokatas Povilas Žumbakis ir Kovo 11-osios akto signataras, advokatas Kazimieras Motieka. Teisėjo V. Kondratjevo sukurptas, kaip manoma, pagal išankstinį užsakymą nuosprendis diskreditavo Lietuvos teisingumą tarptautiniu lygiu.

Nepatingėkime išreikšti pagarbos

Kiekvieną vasario 16-ąją pagalvoju apie legendinius Vasario 16-osios akto signatarus. Greta mano gimtinės – Kalvarijos miestelio – yra toks neskambaus pavadinimo Kušliškių kaimas, kuriame gimė Vasario 16-osios akto signataras istorikas Petras Klimas. Yra išlikę jo gimtosios sodybos pamatai ir medžiai. Važiuodamas „Via Baltica“ keliu, jau prie pat Kalvarijos, kiekvieną kartą žvilgsnį nukreipiu į greta kelio esančius jo gimtinės medžius, o grįždamas su savo vaikais užsuku ten, pastoviu šalia obelisko, primenančio, kad čia gimė Vasario 16-osios akto signataras ir mintyse pasidžiaugiu jo nuveiktais darbais. Man didžiulė garbė, kad mano kraštietis yra vienas iš tų legendinių žmonių. Aš siūlau visiems: pasidomėkite šiais žmonėmis. Išsiaiškinkite, kuris gimė arčiausiai Jūsų gimtinės. Aplankykite jų gimtines ar kapus, jeigu tai yra išlikę, ar žinoma, kur jie palaidoti, uždekite žvakelę ne tik per Vėlines, bet ir Vasario 16-ąją ar Kovo 11-ąją. Daugumos jų likimai yra tragiški, bet jie visi mums yra brangūs, nepatingėkime išreikšti jiems pagarbos. Tegul jų giminaičiai, pamatę banguojančią žvakučių ugnies jūrą ant savo artimųjų kapų ar prie sodybų, supranta, kad jų tėvai, seneliai ar proseneliai ne veltui dirbo ir dauguma paaukojo savo gyvybes dėl visos mūsų tautos. Jeigu mes – Tauta – jų nepamiršime, tai ir valstybė jais pasirūpins.

Kasdien prarandame išsvajotos Lietuvos valstybės dalelę

Vasario 3-iąją publikavome Algirdo Endriukaičio 2012 m. sausio 31 d. pareiškimą „Kasdien prarandame išsvajotos Lietuvos valstybės dalelę“. Jame Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signatas A. Endriukaitis konstatavo, kad „Lietuvos politinis elitas vykdo Lietuvos valstybės suvereniteto ir jos šeimininko – tautos – nunykimo ir išformavimo politiką, atsisakydamas istorinių valstybės sukūrimo pagrindų“. Pareiškime nurodoma, kad „Vyriausybės teikiamos Lietuvos ateities vizijos yra tuščios, be identiteto akcentų, be tautos, kaip suvereno, teisių užtikrinimo nuorodų“. Lietuvos Respublikos Seimas, jo komitetai, Vyriausybė, Aukščiausiasis Teismas, Teisėjų taryba, Generalinė prokuratūra, VSD „į visus pasipriešinimo okupacijai dalyvių teikiamus klausimus žvelgia sukandę dantis, paviršutiniškai, formaliai ir atmestinai“. Dar daugiau, „VSD, prokuratūra, teismai savo veiksmais ir sprendimais atvirai patarnauja nusikalstamai Rusijos FSB ir praktiškai veikia Rusijos erdvėje“. Savo pareiškimą A. Endriukaitis baigia taip: „Suvokdamas katastrofišką lietuvių tautos ir valstybės padėtį, politinio elito atitrūkimą nuo tautos istorinės prasmės ir patirties, nesant valstybės idėjos raidos strategijos, suprasdamas, kad visuomenė neturi politinių, teisinių ir materialinių galimybių daryti įtaką uzurpuotos valstybinės sistemos įprastam pasikeitimui, matydamas piliečio nuvertinimą, klestint valdžios struktūrų biurokratinei savivalei, atsiriboju nuo elitinės valdžios pareigūnų veiksmų, nedalyvausiu oficialiuose valstybiniuose renginiuose, atsisakau hipotetiškų valstybinių pažymėjimų ar pagerbimų, įskaitant oficialų valstybinį palaidojimą“. Toks jo žingsnis „nereiškia pasidavimo“ – jis visokeriopai palaikys ir rems tuos, kurie lieka ir veikia Lietuvos valstybės istorijos prasmės ir išdidumo erdvėje. „Šiandien nenoriu būti valstybės pražūties bendrininkas ar tylus palaikytojas“, – užbaigė savo pareiškimą A. Endriukaitis. Pradedame spausdinti pilną pareiškimo tekstą.