Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Katalikų
    bendruomenėse
Lietuva
Požiūris

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Malda už Lietuvą Vilniuje, Kaune ir Romoje

Lenkijos ir Lietuvos prezidentai Bronislawas Komorowskis bei Dalia Grybauskaitė šv. Mišiose Vilniaus Arkikatedroje Vasario 16-ąją Jono Česnavičiaus nuotrauka

Vasario 16-osios proga Vilniaus Arkikatedroje šv. Mišias aukojo arkivyskupo augziliaras vyskupas Arūnas Poniškaitis. Kartu su Lietuvos valstybės vadovais, dalyvavo ir Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis. Homilijoje vyskupas Arūnas Poniškaitis be kita ko sakė: „Galime būti tikri, kad pasitikėdami Dievu ir eidami nelengvu meilės ir vilties keliu, darydami viską, ką galime pirmiausia dėl labiausiai apleistų mūsų brolių ir seserų, mes turėsime daugiau meilės ir vilties – tų esminių dalykų, kurių žmogui reikia ne mažiau nei duonos (...). Šiame tikėjimo kelyje telpa ir meilė tėvynei, ir meilė labai konkretiems jos žmonėms, visiems žmonėms. Padėkime vieni kitiems būti ištikimais prisiimtiems teisingiems įsipareigojimams šeimose, bendruomenėse, valstybės institucijose. Mūsų ištikimybė, mūsų pasitikėjimas Dievu ir vienų kitais testiprina mus, o Dievas telaimina mus ir teaugina Lietuvą.“

FNTT vadovų atleidimas jaudina visuomenę

Praėjusį penktadienį „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ vidaus reikalų ministro įsakymu iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktorius pareigų atleistas Vitalijus Gailius sakė, kad priėmus Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimus, partijos neteko kone 95 proc. anksčiau turėtų lėšų. Nuostolius partijoms reikia kompensuoti. „Minimalūs kompensavimo mechanizmai yra, tačiau jų bus mažai, todėl pagrindinė viltis,kad partijų biudžetai pasipildys iš šešėlio. Tam, kad pasipildytų iš šešėlio, reikia tuos pinigus išgryninti, nusikalstamu būdu gauti, o čia atsiranda kliuvinys, kadangi yra FNTT sukurti įrankiai: kartu su Valstybine mokesčių inspekcija įsteigtas Rizikos analizės centras, veikia pinigų plovimo prevencijos mechanizmai, įvedėme dar papildomų rizikos detektorių. Atsirado didelė grėsmė. Manau, kad viena iš šiandieninės situacijos priežasčių – ateinančių rinkimų finansavimo saugumas“, – savo ir pavaduotojo atleidimo priežastis aiškino V. Gailius. Drauge su V. Gailiumi atleistas jo pavaduotojas Vytautas Giržadas teigė, kad oficiali partijų buhalterija esanti tik aisbergo viršūnė. Jis sakė: „Kad partija laimėtų rinkimus, ji turi atlikti aibę veiksmų: suburti žmonių grupę, duoti skelbimus, organizuoti darbą taip, kad žmones įtikintų juos išrinkti. Tam reikalingi pinigai. Pinigai yra arba oficialiai deklaruojami, arba šešėlyje. Šešėlio mes net nematome. Visa oficiali buhalterija partijų ir apskritai finansinės struktūros yra tik aisbergo viršūnė, visa kita plaukioja apačioje. Tam, kad sugaudytų tai, kas yra apačioje, reikalingi tyrimai, kuriuos ir atlieka FNTT. O šiuo atveju yra laikotarpis prieš rinkimus“. V. Giržadas sakė, kad su tokiu beteisiškumu per 21 darbo Vidaus reikalų ministerijos sistemoje metus dar nėra susidūręs. „Mus sulygino su tais asmenimis, kurie piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar kitas medžiagas, aišku, yra ir asmeninių dalykinių savybių, dėl kurių jie netinka darbui su įslaptinta informacija. Ginsimės teisinėmis priemonėmis – Lietuvoje galioja įstatymai“, – sakė V. Giržadas. Sprendimą atleisti iš užimamų pareigų neteisėtu laiko ir buvęs FNTT vadovas V. Gailius, todėl skųsiantis jį teismui. Anot žiniasklaidos, liberalcentristai yra antra dosniausiai verslininkų finansuojama partija Lietuvoje, o partijos rėmėjai šiai partijai esant valdžioje laimėjo konkursus už daugiau nei du milijardus litų.

Vardan tos Lietuvos... vienybė težydi?

Linas ŠALNA

Vasario 16-ąją eitynes Kaune organizavęs tautinis jaunimas tikėjosi suvienyti tautą. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila ieškojo vienybės pavyzdžių Sąjūdyje, 1989 m. vasario 16-ąją Kauno muzikiniame teatre paskelbtoje Sąjūdžio deklaracijoje, kurioje buvo pasisakyta už socialinį teisingumą, žmoniškumą ir demokratiją, už Lietuvos tautinių mažumų kultūrinę autonomiją Lietuvos valstybėje, už visuotinai pripažintas žmogaus ir piliečio laisves. Tačiau vienybės jaunimo renginyje ieškota veltui. Atsivertus interneto portalus ar kai kuriuos laikraščius, pamatai, kad „Kaune vyko nacionalistų sueiga“. Iš „Lietuvos ryto“ puslapių šnypščia gyvačių nuodais užnuodytas riksmas apie nacionalistų eitynes, o tam įrodyti pasitelkiami jidiš kalbos specialistai kacai ar net po 50 metų žydšaudžių tarp lietuvių beieškantys zurofai, kurie lietuviškųjų kvislingų keliami kaip lietuviškų reikalų žinovai. Jų „pasipiktinimą“ ištiražuojanti spauda tiesiog kelia aistras, esą Lietuvoje kyla nacizmas. Kadangi Valstybės saugumo departamentas (VSD) Lietuvoje ypač aktyviai ieško tik nusikaltėlių prieš Rusiją, tad nenuostabu, kad jokių pažeidimų prieš tautą ir valstybę nepastebi ir negirdi.

Paskelbtas išsamus KGB rezervistų sąrašas

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) viešai paskelbė išsamų buvusių KGB rezervo karininkų sąrašą. Jame – 238 pavardės. Sąrašas yra apribotas ta prasme, kad skelbiamas tik internete. Ten galima pamatyti ir dalies buvusių karininkų asmens bylas. Ateityje bus paskelbtos ir kitų buvusių pareigūnų bylos.

Paskelbtame sąraše yra ir nuskenuotos buvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Arvydo Pociaus ir buvusio užsienio reikalų ministro Antano Valionio bylos. A. Pociaus byloje skelbiama, kad jis į KGB rezervą įtrauktas 1989 metais. Prieš tai jis ir jo artimieji buvo kruopščiai patikrinti, kompromituojančios medžiagos nerasta. A. Pocius, kaip jaunas, įvairiose prokuratūrose dirbęs tardytojas, charakterizuojamas teigiamai – „politiškai išprusęs“, „aktyviai dalyvauja propaguodamas tarybinę teisėtvarką“. Iš vieno dokumento matyti, kad A. Pocius į KGB rezervą pervestas, kai atvažiavo dirbti į Šakius. Anot dokumento, ten jis norėjo užsiregistruoti į karinę įskaitą, tačiau jam buvo pasakyta, jog prokurorai turi būti KGB įskaitoje. Dėl to pats A. Pocius esą ir kreipėsi į vietos KGB skyrių. Jį nutarta panaudoti kaip tardytoją karinės kontržvalgybos struktūrose. Tuo metu A. Valionis pasirodė turįs polinkį ar gabumų politinei veiklai, yra „politiškai išprusęs“, „sugeba gerai analizuoti“, „karo metu gali būti naudojamas operatyviniam darbui vyresniojo operatyvinio įgaliotinio pareigose“. A. Valionį po 1982 metais surengtų KGB mokymų apibūdino jų viršininkas papulkininkis V. Moskvinas. O, pasak Lietuvos komunistų partijos Tauragės rajono komiteto sovietiniam saugumui pateiktos charakteristikos, A. Valionis „deda daug pastangų studijuodamas pirminius marksizmo-leninizmo šaltinius“, „yra ištikimas partijos idealams“. A. Valionis nuo 1979 metų gruodžio buvo vyresnysis leitenantas, o nuo 1984 metų – kapitonas.