|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Vilkaviškio vyskupijoje Alytaus dekanate Jaunimo ugdytojas pagal šv. kun. Jono Bosko pavyzdį
Alytus. Pirmą vasario sekmadienį, nepabūgę visą Lietuvą sukausčiusio neįprasto speigo, alytiškiai atskubėjo į Šv. Angelų Sargų parapijos maldos namus pagerbti prieš dvylika metų Amžinybėn iškeliavusio miesto Garbės piliečio, žymaus publicisto, rašytojo, Saleziečių žinių redaktoriaus, visuomenės veikėjo, jaunimo ugdytojo kunigo Prano Gavėno SDB atminimo. Šv. Mišias aukojo Kauno Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės parapijos kunigas salezietis Petras Dumbliauskas kartu su Alytaus dekanu ir parapijos klebonu garbės kanauninku Arūnu Užupiu. Viešosios įstaigos Dienos namai organizuotoje atminimo konferencijoje dalyvavo Dainavos krašto ateitininkų atstovai: pirmininkas Almantas Geležius bei narė Eglė Stasionytė. Meninę programėlę ruošė Kazimieraičių organizacijos vadovė, Putinų gimnazijos tikybos mokytoja metodininkė Vydonė Pangonytė su muzikos mokyklos direktoriaus pavaduotoja Rita Leitaniene. Šv. Mišios už iškilųjį dvasininką saleziečių bendradarbio Alfonso Vitkausko iniciatyva vasario pradžioje taip pat buvo aukojamos Alytaus Šv. Brunono, Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bei Šv. Kazimiero parapijose. Išskirtinį šv. Mišių pamokslą, praturtintą religine poezija bei liaudiškos išminties perlais, pasakė garbusis salezietis kun. P. Dumbliauskas. Aptardamas kunigo misiją mūsų dienomis, svečias iš Kauno citavo prancūzų rašytojo, teologo, visuomenės veikėjo, dvasininko Jean Baptiste Lacordaire (18021861) įžvalgas: Kunigui skirta gyventi pasaulyje, bet nesinaudoti jo teikiamais malonumais, būti kiekvienoje šeimoje, bet nė vienai nepriklausyti, dalintis kančia, pažinti paslaptis, gydyti sielos žaizdas, žmonių maldas perduoti Dievui, o iš Dievo dalinti žmonėms pasigailėjimą ir viltį, degti artimo meilės ugnimi... Siekdamas dar vaizdžiau pailiustruoti kunigo misiją, prelegentas čia pat atsigręžė į tolimą praeitį, primindamas susirinkusiems liaudies sukurtą legendą apie mūsų protėvių Adomo ir Ievos gyvenimą žemėje. Pamokslininko teigimu, pirmieji žmonijos tėvai, išvaryti iš Rojaus, gyveno nuliūdę. Netikėtai vieną dieną juos aplankė Dievas. Norėdamas pradžiuginti nuliūdusius tėvus, Dievas paėmė žemės grumstelį, paminkė, sušildė jį savo delnuose, dievišku kvapu atgaivino ir paleido kilti į padangę. Pakilęs paukštelis nuostabiai sučiulbo. Tai buvo vyturėlis. Kaip legenda byloja, pirmieji tėvai, išgirdę vyturėlį, pakėlė akis į dangų, veidai nušvito, pradėjo šypsotis. Taip pat ir kunigas, toliau tęsė svečias iš Kauno, kaip tas vyturėlis, yra paimtas iš tos pačios mūsų žemės, bet Dievo palaimintas jis pakyla aukštyn ir dvasine tarnyste ima džiuginti žmones. Prieš dvylika metų Amžinybėn iškeliavęs kunigas salezietis P. Gavėnas, anot pamokslininko, buvo nuostabus vyturėlis, nešęs džiaugsmą ne tik savo tautai, bet skleidęs jį ir toli nuo tėvynės (Italijoje, Brazilijoje). Baigdamas savo nuotaikingą pamokslą, prelegentas priminė susirinkusiems ir pagrindinius kun. P. Gavėno biografijos faktus: Lietuvos saleziečių patriarcho kun. Antano Skelčio kvietimą žengti pašvęstojo gyvenimo keliu, išmintingą atsiliepimą bei pasiektą puikų aukštųjų teologijos, psichologijos, žurnalistikos mokslų išsilavinimą Italijoje, kunigystės šventimus ir uolią bei vaisingą dvasinę tarnystę. Po šv. Mišių rimtą bendruomenės nuotaiką praskaidrino maldos namų skliautus suvirpinusios Putinų gimnazijos Kazimieraičių organizacijos atstovių giesmės. Muzikos mokyklos smuikininkės Karina Petraškaitė, sesutės Gabija ir Erika Krikščiūnaitės, pianistė Skirmantė Kirkliauskaitė, saksofonistė Paulina Bakšaitė, atlydėtos direktorės pavaduotojos R. Leitanienės bei rūpestingų pedagogių Daivos Martikonytės, Linos Bakšienės, Undinės Pinkevičienės, atliko A. Corelli, E. Grigo, W. L. Weberio ir kt. kūrinius. Giesmės ir švelniai besiliejantys muzikos garsai pripildė ne tik atlikėjų, bet ir susirinkusiųjų širdis gerumo bei artimo meilės. Pasibaigus trumpai meninei daliai, apie saleziečių kunigo šv. Jono Bosko jaunimo ugdymo sistemos privalumus bei jos aktyvų propaguotoją kun. P. Gavėną kalbėjo Šv. Angelų Sargų parapijos klebonas garbės kanauninkas Arūnas Užupis. Anot klebono, ši sistema labiausiai remiasi protu, religija, meilingumu. Todėl, 1992 metais grįžęs iš Brazilijos ir apsigyvenęs Alytuje bei įvertinęs esamą situaciją, kunigas P. Gavėnas sparčiai ėmėsi ugdyti jaunimą ir keisti vyresnių tikinčiųjų sovietmečio dvasia persmelktas pažiūras. Tai darė ne kritikuodamas, bet su meile ir pasitikėjimu, nusileisdamas iki kiekvieno supratimo lygio, kviesdamas kurti ir bendradarbiauti. Lietuvos jaunimo globėjo šv. Kazimiero biografiją pagal kun. P. Gavėno 1998 metais parašytą knygą Šventasis Kazimieras pristatė A. Ramanausko-Vanago gimnazijos kuopos ateitininkė E. Stasionytė. Dainavos krašto ateitininkų pirmininkas Almantas Geležius savo pranešime palygino karalaičio Kazimiero bei kun. P. Gavėno gyvenimo kelius. Prelegento teigimu, siekiant šventumo ir vykdant savo pašaukimus, tie keliai turi daug panašumo. Pasak Alytaus Ateitininkų organizacijos vadovo, šiandien šv. Kazimieras jau drauge su kun. P. Gavėnu iš Amžinybės kviečia jaunimą atsilaikyti prieš dvasinius priešus, kurie prisidengę globalizacijos, efektyvumo, norų be pareigų arba, tiksliau, mirties kultūros kauke. Kviečia jaunimą klausti: laisvė kam ir laisvė nuo ko? Jie kviečia pasirinkti laisvę nuo bet kokio blogio, nuo bet kokios vergystės žemiškiems dalykams, laisvę pagal Dievo įsakymus. Atminimo renginyje tądien išgirstos pamokslo įžvalgos bei lektorių vertingos mintys skatino susirinkusiuosius sekti iškilių asmenybių pavyzdžiu, pakilti virš kasdieninių rūpesčių, pasitikrinti savo gyvenimo kelius.
Kristina Bondareva
© 2012 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |