|
Vardan tos Lietuvos... vienybė težydi?
Linas ŠALNA
Vasario 16-ąją eitynes Kaune organizavęs tautinis jaunimas tikėjosi suvienyti tautą. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila ieškojo vienybės pavyzdžių Sąjūdyje, 1989 m. vasario 16-ąją Kauno muzikiniame teatre paskelbtoje Sąjūdžio deklaracijoje, kurioje buvo pasisakyta už socialinį teisingumą, žmoniškumą ir demokratiją, už Lietuvos tautinių mažumų kultūrinę autonomiją Lietuvos valstybėje, už visuotinai pripažintas žmogaus ir piliečio laisves. Tačiau vienybės jaunimo renginyje ieškota veltui. Atsivertus interneto portalus ar kai kuriuos laikraščius, pamatai, kad Kaune vyko nacionalistų sueiga. Iš Lietuvos ryto puslapių šnypščia gyvačių nuodais užnuodytas riksmas apie nacionalistų eitynes, o tam įrodyti pasitelkiami jidiš kalbos specialistai kacai ar net po 50 metų žydšaudžių tarp lietuvių beieškantys zurofai, kurie lietuviškųjų kvislingų keliami kaip lietuviškų reikalų žinovai. Jų pasipiktinimą ištiražuojanti spauda tiesiog kelia aistras, esą Lietuvoje kyla nacizmas. Kadangi Valstybės saugumo departamentas (VSD) Lietuvoje ypač aktyviai ieško tik nusikaltėlių prieš Rusiją, tad nenuostabu, kad jokių pažeidimų prieš tautą ir valstybę nepastebi ir negirdi.
Izraelyje gyvenantis Zurofas eitynes pavadino gėdingu būdu minėti Valstybės atkūrimo dieną ir iškeikė Lietuvos vadovus bei čia reziduojančius užsienio valstybių ambasadorius, kad šie viešai nepasmerkė eitynių. Jis jau iš anksto rėkia, kad kovo 11-ąją numatytos eitynės Vilniuje bus gerokai didesnės ir dėl to reakcijos trūkumu kaltina net Europos Sąjungą. Kacas netgi pagrasino eitynių nuotraukas ir savo vertinimą publikuosiantis interneto tinklapyje, siekdamas, jog viso pasaulio žmonės sužinotų, kas vasario 16-ąją vyko Kaune. Kaco nuomone, nacionalistų eitynės užtraukia baisią gėdą valstybei ir jos vadovams. Eitynių tvarkdarių raiščiuose jis įžvelgė tik fašistų talkininkų baltaraiščių ženklą. Nuo jų neatsiliekantys lietuviškieji kvislingai irgi užfiksavo, kad eitynių dalyviai tradiciškai skandavo Lietuva lietuviams, o praeidami pro Kauno apygardos prokuratūrą iškėlė dar baisesnį šūkį: Lietuva Lietuvos vaikams. Dėl lietuvių nacistų ir žydšaudžių triukšmaujantis Zurofas, reikalaujantis, kad Lietuvos valdžia pasmerktų nacionalistų sueigas, matyt, prisimena, kad prieš trejus metus kai kurie valdžios vyrai, paklusdami tokiems sionisto įgeidžiams, pradėdavo nuolankiai vanoti eitynių dalyvius, ieškodami juose neonacių. Tikrai nesuprantama, kodėl Zurofui taip rūpi Lietuvoje, esančioje labai toli nuo Izraelio, kažkokios eitynės, tegul ir, jo nuomone, nacionalistinės. Jeigu anksčiau KGB savo kalbą ir kultūrą ginančius lietuvius išvadindavo buržuaziniais nacionalistais, tai dabar vietoj jų atsirado zurofai ir kacai, dar atkakliau tarp lietuvių ieškantys neonacių, nacionalistų ir žydšaudžių.
Jaunimo eitynėse ir po jų įvykusiame mitinge dalyvavo ir įvairios politinės jėgos (tautinio jaunimo organizacijos, tautininkai, socialdemokratai, konservatoriai, centristai), ir kitų tautybių lenkų, žydų atstovai. Ir niekas nesijautė persekiojamas, ujamas ar išnaudojamas. Juk Lietuva, kaip pastebėjo tas pats Z. Vaišvila, per amžių amžius buvo ir yra tolerantiškiausia Europos valstybė, kurioje gerbta ir puoselėta ne tik negausi karaimų tautinė mažuma, bet ir žydai. Tad ir Vasario 16-ajai skirtą jaunimo renginį stebėję žydai ar lenkai, draugiškai nusiteikę lietuvių atžvilgiu, tikrai nematė nieko nacionalistiško ar antisemitiško. Todėl be reikalo URM vadovas A. Ažubalis dar kelios dienos iki renginio mokė jaunimą: Nesuteikime preteksto šmeižti Lietuvą dėl rasizmo, ksenofobijos ir nacizmo. Išreikšti meilę tėvynei galima ir atsakingai įvertinant asmeninių emocijų pasekmes. Tas, kas nori mušti, lazdą visada suras. Tad Zurofas su Kacu parodė savo užduotį dirbantys labai ištikimai ir nuosekliai. Akivaizdus zurofų, kacų ir savųjų kvislingų melas. Lietuvoje, kaip ir senais gerais sovietiniais laikais, tautinių dainų dainavimas dar einant su lietuviška vėliava ir tautinę savigarbą skatinančiu šūkiu, pasisakymai už tautos vienybę gąsdina kvislingų gretas ir todėl pilasi bjaurūs šmeižtai net per pasaulį. Ar negalėtume sekti latviais, kurie prieš kelias dienas gelbėjo savo valstybę, referendume pasakydami ne rusų kalbai kaip antrajai valstybinei kalbai? Ir tam latvių siekiui pritarė netgi rusakalbiai. O mes visada, ypač per svarbias mum šventes, parodome savo tautinį nesusipratimą. Išties, kažkas mus skaldo. Skaldo todėl, kad susiskaldžiusius lengviau valdyti. Kodėl mes leidžiamės skaldomi ir nesitelkiame? Todėl, kad užguiti. Pusbadžiu gyvenantį ir neturintį kada mąstyti žmogų lengva valdyti. Kodėl kaskart vis renkame valdžią, kurią jau kitą dieną keikiame? Todėl, kad mus sėkmingai suskaldė ir valdo. Ne ginklu, bet pinigais, žiniasklaida, teismo grėsme, tokius klausimus kėlė ir atsakymus davė Rotušės aikštėje susibūrimo metu Z. Vaišvila. Jis priminė ir tolerantiškąjį jaunimą, kuris per Vasario 16-osios šventę norėjo surengti ne tautos vertybes, tinkančias tai dienai, bet kitokią seksualinę orientaciją išryškinančias eitynes. Todėl tokios tolerancijos ir žmogaus teisių gynėjų tautinėse eitynėse nebuvo jiems svarbiau skaldyti jaunimą, įteigti jam nepriimtinas antitautines vertybes. Tokių vertybių puoselėtojus finansuoja Europos Sąjungos programos. Todėl mes neturime būti įrankiai svetimųjų rankose.
Susiskaldymas tautoje akivaizdus. Ir jis dar ryškesnis tapo šiomis dienomis, iškart po Vasario 16-osios šventės renginių, kai įsisiūbavo prieš kelias dienas valstybinėje institucijoje Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje (FNTT) kilęs konfliktas. Dėl neaiškių priežasčių dviejų FNTT vadovų atleidimas suskaldė valdančiąją koaliciją tarpusavyje, suskaldė ir aukščiausią valdžią. Savo nelaimei, FNTT vadovai spaudos konferencijoje prasitarė, kad pašalinimas iš pareigų siejamas su intrigas prieš juos dariusiu vidaus reikalų ministru, kurio partijai (liberalcentristų), kaip rodo buvusių FNTT vadovų išvados, galėjo būti teikiamos neteisėtos finansinės lėšos. Pasipylė kaltinimai įvairiomis kryptimis: Premjeras išreiškė pasitikėjimą atleistais FNTT vadovais, nors nepasitikėjimo juos užsipuolusiu ministru nepareiškė (dar vieno ministro pašalinimas iš ministrų kabineto grėstų Vyriausybės griuvimu), Seimo pirmininkė liko sutrikusi, kodėl atleidžiami gerai dirbusios FNTT vadovai, Prezidentė puolė ginti ministrą ir kaltinti jau atleistus FNTT vadovus, kaip slėpusius (netyrusius) konservatorių finansinius rėmėjus, TS-LKD frakcija pasiūlė sudaryti Seimo komisiją aiškintis, dėl ko atleisti gerai dirbę vadovai ir pan. Į konfliktą įsitraukė ir visuomenė: kai kurie visuomenininkai prisiminė, kad ministras pats asmeniškai buvo anksčiau susijęs su nusikalstamomis struktūromis. Visuomenininkų pakviesti piliečiai susirinko į mitingą prie prezidentūros buvo klausiama, kas gi darosi valstybėje, kodėl teisėtvarkoje vyksta tokia sumaištis. Kaip tik tą dieną, trečiadienį, Seime skubiai pradėjo dirbti komisija, turėsianti išaiškinti FNTT vadovų atleidimo priežastis. Susiskaldymas tęsiasi vykstant dvasiniam nuopuoliui, negerėja ir ekonominė būklė. Tauta evakuojasi emigruodama ten randa darbo, užsidirba duonai, kuriasi savo gerovę. Ir uždirba užsieniečiams pensininkams sočias pensijas...
© 2012 XXI amžius
|