Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atgarsiai
Krikščionybė
    šiandien
Pozicija

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Susitarimas, leisiantis bažnyčioje susituokusiems jaunavedžiams paprasčiau susitvarkyti formalumus

Kovo 23 dieną Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijoje buvo pasirašytas naujas susitarimas dėl Katalikų Bažnyčioje nustatyta tvarka sudarytų santuokų įtraukimo į Valstybinę apskaitą pakeitimo. Susitarimą pasirašė teisingumo ministras Remigijus Šimašius ir Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Sigitas Tamkevičius.

Teisingumo ministerijos pateikti nuogąstavimai apie pasitaikančius piktnaudžiavimo atvejus dėl Katalikų Bažnyčioje sudarytų santuokų nepranešimo civilinės metrikacijos įstaigoms nustatyta ir iki šiol galiojusia tvarka vyskupų buvo rūpestingai ir išsamiai aptarti Lietuvos Vyskupų Konferencijos Plenarinių posėdžių metu, kuriuose buvo pritarta susitarimo pakeitimui ir naujo susitarimo bei naujos tvarkos nustatymo būtinumui.

Išrinkti dailiausiai rašantys Lietuvos gyventojai

Nugalėtojai (iš kairės): Arūnas Vinciūnas, Rasma Raudonienė, Ramunė Stabingytė, Viktorija Batvinaitė

Kovo 7 dieną Lietuvių kalbos institute baigėsi antrą kartą šalyje organizuotas Nacionalinis dailyraščio konkursas „Rašom!“ Finalo metu išrinkti trys dailiausią rašyseną turintys Lietuvos gyventojai bei viena originaliausio rašto autorė.

Anot Lietuvių kalbos instituto direktorės Jolantos Zabarskaitės, rašymas ranka yra prasmingas, o informacinių technologijų amžiuje jis tampa tikru iššūkiu. „Nors esame įpratę spausdami klavišus į puslapius berti vienodas raides, tai palengvina kasdienybę, – nepamirštame ir rašymo ranka: sudarome pirkinių sąrašus, rašome dienoraščius, pasveikinimus draugams ar artimiesiems. Ranka rašytas sakinys įgyja ypatingą vertę. Be to, rašydami mes kuriame savo portretą – perteikiame mąstyseną, charakterį, išsilavinimą, gebėjimus, polinkius, amžių ar netgi lytį – atskleidžiame save“, – renginio metu sakė J. Zabarskaitė.

Pogrindžio spauda ir Eucharistijos bičiuliai

Pranešimas, skaitytas kovo 16-ąją Seime vykusioje konferencijoje, minint „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ 40-metį

Edvardas ŠIUGŽDA

Man teko laimė užsiimti ta veikla, apie kurią šiomis dienomis plačiai kalbama. Galima būtų apie tų laikų įvykius pasakoti kokiu nors mokslinei konferencijai tinkamu būdu, tačiau tai neatskleistų anų laikų aplinkybių visumos. Mes, senieji, sovietiniais laikais pogrindyje ar pusiau legaliai dirbę asmenys, jau esame pamiršę daugelį momentų. Mes visi tada buvome jauni – ir kun. Sigitas Tamkevičius, ir kun. Alfonsas Svarinskas, ir tada inžinierius Vytautas Vaičiūnas, vėliau kunigas, ir jau seniai žuvęs kun. Juozas Zdebskis, ir ses. Gema Stanelytė, subūrusi tada ypač plataus ir veiklaus Eucharistijos Bičiulių (EB) sąjūdžio būrelius (idėjinis jų vadas buvo kun. Pranciškus Masilionis) ir daugelis kitų, tada pasiaukojusių kovotojų už laisvę ir nepriklausomybę, už tikėjimo laisvę, išėjusių į amžinybę ar net užmirštų nepriklausomos Lietuvos valdžios. Iš nelegalių būrelių veiklos atėjo ir Aleksandras Žarskus, giliai nagrinėjantis mūsų, kaip lietuvių ir kaip krikščionių, pasaulėjautą, įvairius jos niuansus, kurie ir dabar nežinomi ir net nesuprantami daugumai lietuvių katalikų. Būreliuose dalyvavo ir jiems istoriosofines idėjas skelbė Algirdas Patackas. Iš įvairių nelegalių būrelių atėjo ir Vidmantas Povilonis, puikiai išmanęs lietuvių–lenkų santykių istoriją, ir Šarūnas Boruta, ir Ričardas Repšys, ir Arimantas Raškinis, ir Vidas Abraitis ir kt. Ypatingas vaidmuo čia priklauso už mus keliomis dešimtimis metų vyresniam Vaclovui Šiugždiniui, vertėjui iš prancūzų kalbos. Gimęs 1911 metais, jis turėjo didelę gyvenimo patirtį, ne tik susipažinęs su prancūzų literatūra, tačiau nužemintas iki vidurinės mokyklos mokytojo pareigų, buvo apsuptas ne vien draugų ir gerbėjų, bet ir saugumo agentų.

Konservatorių tarybos posėdis

Vėlyvą šeštadienio rytą Vilniaus viešbutyje „Radisson Blu Hotel Lietuva“ susirinko bene visi svarbiausi TS-LKD partijos asmenys: premjeras Andrius Kubilius, Seimo pirmininkė Irena Degutienė, TS-LKD Politikos komiteto pirmininkas Vytautas Landsbergis, Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė ir kiti konservatorių politikai, kuriuos daugiau mažiau esame įpratę matyti viešojoje erdvėje. Politikai susirinko pasidžiaugti savo pasiekimais, apžvelgti Lietuvos strateginius projektus ir pasitarti dėl artėjančių Seimo rinkimų. Tačiau pagrindine diskusijų tema vis dėlto tapo pastarojo laiko įvykiai, kuomet konservatoriai susikirto su koalicijos partneriais Liberalų ir Centro Sąjunga (LiCS) dėl dviejų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo iš pareigų. O vėliau – ir ministro R. Palaičio, kuris nenorėjo paklusti A. Kubiliui ir palikti savo postą.

Mitingas Kaune

Kovo 24 dieną Kaune vyko pilietinis mitingas ,,Teisingumas – valstybės pagrindas“, kaip vasario 22 ir kovo 17 dienomis Vilniuje vykusių mitingų tąsa. Jį organizavo Tautos ateities forumas (TAF), judėjimas ,,Vytis“, Jungtinio demokratinio judėjimo (JDJ) konfederacija, Visuomeninė Piliečių sąjunga, judėjimas ,,Drąsiaus kelias“, Lietuvos piliečių sąjunga ir kitos visuomeninės organizacijos. Į Vienybės aikštėje, prie Vytauto Didžiojo Karo muziejaus, vykusį mitingą susirinko daugiau nei tūkstantis žmonių. Mitingą pradėjęs Raimundas Jokimčius sakė: ,,Matome, kad realiai teisinės valstybės nėra, teisingumas pamintas. Lietuvoje klesti ir lobsta mūsų visų sąskaita tik tam tikros grupuotės“. Socialinės veiklos asociacijos ,,Šviesos kampelis“ vadovė Jolanta Lipkevičienė pastebėjo: ,,Matydama tai, kas vyksta politikoje, savivaldoje, švietime ir kitose srityse, kaip mindomas žmogus, kaip įvairūs klanai dangsto savo juodus darbelius, kaip pilama melo lavina, negaliu tylėti. Juk mes leidome valdantiesiems ciniškai elgtis, nustumti mus nuo valstybės valdymo, leidome sukti korupcijos lizdus. Tautos šviesuoliai, tokie kaip Vydūnas, kadaise mokė, kad turime atgimti dvasioje, turime turėti stiprų dvasinį pagrindą, tada įvairūs sunkumai mūsų nepalauš. Turime pažaboti melo politikos strategiją ir kurti savo antistrategiją. Juk net konclageriuose buvę žmonės kūrė savo strategijas, gyveno, šventė šventes, ir daug jų išėjo į laisvę“. JDJ konfederacijos prezidentas profesorius Juozas Žilinskas klausė: „Kokiu pagrindu tauta žeminama ir murkdoma į skurdo liūną?“ ,,Drąsos kelio“ partijos pirmininkas Jonas Varkala pareiškė: ,,Gyvatė įlindo į žmonių širdis ir nužudė žmogiškumą, nužudė tiesą. Tai melo ir klastos gyvatė, kuri primeta ir baimę. Tada baimės dvasia karaliauja žmonių širdyse ir trukdo jiems suvokti tikras vertybes. Bet juk amžinosios vertybės suteikia tikrą pamatą, be jų viskas anksčiau ar vėliau suyra. Kadaise taip suiro ir didžiulės imperijos“. Kalbėję Seimo nariai Gintaras Songaila ir Kazimieras Uoka, kaip ir kiti kalbėtojai, piktinosi išvakarėse įvykusia „teisėtvarkos“ operacija paimant iš teisėjos N. Venckienės globojamą mažametę dukterėčią prieš jos valią – buvo sužaloti mergaitę gynę žmonės. Judėjimui ,,Vytis“ atstovavęs Giedrius Grabauskas sakė: ,,Visi matome: verkia skriaudžiami vaikai, verkia puolami senoliai, daug žmonių – tiek garbaus amžiaus, tiek jaunesnių – yra skurdinami ar išvaromi iš Lietuvos. Ar tokios Lietuvos tikėjomės 1990 metais? Ar tuomet galėjome tikėtis, kad po 22 metų Lietuva bus energetikų reketo šalis, totalinės korupcijos šalis, tokia šalis, kurioje įmanoma vykdyti masines represijas ir iš kurios per 22 metus į užsienį bus išvaryta 1,5 milijono žmonių – faktiškai trečdalis tautos. Jei neatkursime teisingumo, tai formaliai Lietuva bus tokia, kaip pasakė vienas žymus veikėjas: ,,Bus Lietuva, bet be lietuvių“. Jei atkursime teisingumą, Lietuva išliks“. Mitinge pasisakė ir Kovo 11-osios akto signataras Algirdas Patackas: ,,Garliavoje skandalingai pasirodę pareigūnai – tarsi XIII amžiaus kryžiuočiai. O mūsų Seimas tiesiog kurpia įstatymus, kurie dažnai prieštarauja sveikam protui ir tautos tradicijoms. Faktiškai vyksta tautos skaldymas ir valstybės griovimas. Matydami dabartinę padėtį, pareiškiame – mes ne avių banda, nebus taip, kaip 1940 metais. Esant reikalui, savanoriai ir jų gvardija – savanoriai kūrėjai – bus ta jėga, kuri pasipriešins valstybės griovimui“. Mitinge kalbėjo ir TAF pirmininkas A. Matulevičius, ,,Senojo Kauno“ draugijos vadovas R. Žiliukas, Kėdainių JDJ vadovas D. Šulcas, Lietuvos piliečių sąjungos lyderis D. Varkalis.