Nemuno
krašto
vaivorykštė

2012 metai

Bendruomenėse

Liejosi poezijos eilės

Pranciškus ŽUKAUSKAS

Svečias iš Moldovos Leo Butnaru (kairėje), padedant vertėjui Vladui Braziūnui, skaito savo kūrybą

ŠILALĖ. Gegužės 25-ąją, penktadienį, Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios šventoriuje buvo susirinkę 48-ojo tarptautinio „Poezijos pavasario“ poetinio žodžio meistrai iš įvairių Lietuvos vietų ir užsienio. Vienas iš jų – Regimantas Tamošaitis, gimęs Tauragės rajone, mokęsis Šilalėje ir trumpai čia dirbęs. Jis ne tik poetas ir rašytojas, bet ir literatūrologas, mokyklinių literatūros vadovėlių autorius, kritikas, eseistas. Turėjo ką pasakyti ir paskaityti šiame susitikime ir poetas, eseistas, vertėjas, 2009 metų Dionizo Poškos premijos laureatas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys Vladas Braziūnas. Viešėjo ir poetas Leo Butnaru iš Moldovos.

Bendruomenėse

Sekminių šventėje prisimintos senovės tradicijos

Rūta Averkienė

Klebonas kun. Pranciškus Čivilis už giesmes dėkoja maestro Virgilijui Noreikai. Dešinėje – jo žmona Loreta

BABRIŠKĖS. Gegužės 27-ąją sekmadienį, krikščioniškas pasaulis šventė vieną svarbiausių švenčių – Sekmines, dar vadinamas Beržų garbinimo diena. Tądien kiekvienas, einantis į bažnyčią, nešėsi pašventinti beržo šakelę, jomis buvo išpuoštos ir bažnyčios. Tačiau turbūt ne kiekvienas žino, kad anksčiau šita šventė neapsiribodavo vien pamaldomis, todėl Sekminės dar vadinamos piemenų, jaunimo diena. Kaime šventei būdavo pradedama ruoštis iš anksto. Gražiausioje, žmonių mėgstamoje lankyti vietoje būdavo iškilmingai pastatomas kryžius. Tai – savotiškas kaimo paminklas, o tą dieną, kai jį statydavo, būdavo didžiausia šventė – bandininkų balius. Sekminių proga šis kryžius puoštas vainikais, Kryžiaus dienomis prie jo susirinkę žmonės giedodavo giesmes. Mūsų senolių supratimu, pagrindinis Sekminių akcentas – augmenijos ir naminių gyvulių, ypač karvių, garbinimas. Jos būdavo išpuošiamos iš beržų šakų ir gėlių nupintais vainikais. Pirmąją dieną šventė prasidėdavo anksti ryte. Kaimą pakeldavo pučiamų ragų garsai. Beržais būdavo papuošiama troba, sodyba.

Bendruomenėse

Pirmieji Jurginių daigeliai

Vida URBONIENĖ

Jurgio Navicko veide šypsena, nes nesitikėjo, kad bus pasveikintas

SKAISTGIRYS. Jurginės švenčiamos jau nuo senų senovės. Keičiantis laikams, keičiasi šventės formos. Skaistgiryje kasmet vyksta tradiciniai Šv. Jurgio atlaidai. Skaistgiriečiai sulaukė ne tik svečio kunigo, bet ir nuotaikingo koncerto bei skanios kiaušinienės. Šv. Mišias Šv. Jurgio bažnyčioje aukojo kaimyninės Žagarės parapijos klebonas kun. Marius Dyglys. Giesmes giedojo pasikeisdamos senjorės bažnyčios choristės, vadovaujamos vargonininkės Birutės Dauginytės, ir Skaistgirio vidurinės mokyklos jaunimas, vadovaujamas mokytojos Ritos Eidukienės. Po šv. Mišių tranki kaimo kapelos muzika ir skambi daina kvietė neskubėti namo, bet užsukti į parapijos salę. Čia šventinį koncertą dovanojo Žagarės pagyvenusių ir neįgalių žmonių klubo „Švėtė“ saviveiklininkai, vadovaujami Juozo Kazlausko ir Romos Stankienės. Virkavo smuikas, žaismingas melodijas skleidė armonika, akordeonas, neatsiliko būgnas, o jau dainų buvo tikra įvairovė – nuo pačios senoviškiausios iki šių dienų. Tikrą dainų ir melodijų pynę supynė kaimynai žagariečiai. Tokią šventinę dieną neliko nepastebėti ir parapijos Jurgiai, dalyvavę atlaiduose. „Švėtės“ saviveiklininkai jiems skyrė dainą, o Skaistgirio moterų draugijos „Versmė“ moterys Jurgitai Baranauskienei, Jurgiui Navickui ir Jurgiui Vladui Radvilui įteikė po pavasarinę puokštelę. Kol vieni koncertavo, kiti klausė dainų, sukosi šokio sūkuryje, Skaistgirio padalinio neįgaliej i, vadovaujami Angelijos Gapševičienės, kiemelyje kepė Jurginių kiaušinienę. Po koncerto visi jos skanavo, gurkšnojo girą, linksmai šnekučiavosi, neskubėjo namo. Negąsdino lietaus šokis susirinkusiųjų, iš daugelio lūpų girdėjosi, kad po Jurginių jau skubėsią į laukus pavasario sėją pradėti.

Bendruomenėse

Poezijos eilės Maironio pėdsakų beieškant

Bronius VERTELKA

Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas ir poetė Meilė Kudarauskaitė

Panemunėlis. 48-ąjį „Poezijos pavasarį“ simbolizuojanti paukštė, nuskriejusi į Airiją, Lenkiją, Šveicariją, gegužės 26-ąją nusileido mažame Rokiškio krašto miestelyje Panemunėlyje. Poetiniai ir muzikiniai pavasario balsai skambėjo senojoje sėlių žemėje, kuri saugo kunigo, švietėjo Jono Katelės atminimą, mena Vaižgantą, Basanavičių, Maironį.

Renginio svečiai buvo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, Rokiškio dekanas kan. Vilnis Viktoras Cukuras, Seimo narys Algis Kazulėnas, rajono vicemeras Egidijus Vilimas. Atvyko grupė poetų, iš kurių paminėtini Lidija Šimkutė (Australija), Peteris Kantoras (Vengrija).

Bendruomenėse

Kaimo gegužinėse pamaldose lankėsi vyskupas

Pranciškus ŽUKAUSKAS

Aukojamos šv. Mišios

BALSIAI. Prasmingai Švč. Mergelės Marijos mėnesį apvainikavo gegužės 26-osios, šeštadienio, vakarą vyskupo Jono Borutos SJ ir jo sekretoriaus kun. Haroldo Šneideraičio vizitas į šį kaimą. Prie koplyčios dalyvauti jų ir Šilalės parapijos kunigų aukojamose šv. Mišiose atėjo ne tik balsiškiai, Šilų kaimo gyventojai, bet atvažiavo nemažai tikinčiųjų iš Šilalės, Stungaičių, Šiauduvos, Tūbinių, Obelyno. Atvyko Šilalės rajono savivaldybės vadovai. Šv. Mišiose giedojo Šilalės bažnyčios choro vyrų grupė, vadovaujama vargonininko Antano Kazlausko. Pamaldos prie Balsių koplyčios baigėsi visiems darniai sugiedojus Švč. Mergelės Marijos litaniją ir giesmę „Sveika, Marija, Motina Dievo“. Šv. Mišiose melstasi už tuos mirusiuosius, kurie kadaise lankė čia stovėjusią bažnyčią, ja rūpinosi, kieno kaulai trūni šioje vietoje ir netoliese esančiuose senkapiuose. Homilijoje vyskupas J. Boruta SJ išsamiai kalbėjo apie artėjantį Žemaičių Krikšto 600 metų jubiliejų, jo prasmę bei svarbą. Po pamaldų susirinkusieji bendravo su vyskupu, Šilalės parapijos kunigais.

Bendruomenėse

Poezija skambėjo etnografinės sodybos kieme

Rūta Averkienė

Poeziją skaito Ernestas Noreika

Marcinkonys. Gegužės savaitgalį „Poezijos pavasario“ paukštė nutūpė Varėnos rajone, Marcinkonių etnografinės sodybos-muziejaus kieme. Į jį susirinko daug poetinio žodžio meistrų ir mylėtojų iš visos Lietuvos.

Į renginį susirinkusiuosius pasveikino ir malonių akimirkų palinkėjo Varėnos rajono savivaldybės mero patarėjas Juozas Lankelis. Varėnos viešosios bibliotekos direktorius Eitaras Kazimieras Krupovičius pasidžiaugė, kad didžiausias Lietuvos literatūros festivalis po šešerių metų pertraukos vėl pasiekė Varėną.

Bendruomenėse

Mokyklos 70-mečio šventė

SANGRŪDA. Gegužės 26-ąją, šeštadienį, Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčioje šv. Mišiomis buvo pradėtas švęsti Sangrūdos vidurinės mokyklos 70-metis. Šv. Mišias už mirusius buvusius šios mokyklos mokinius ir mokytojus aukojo ir Sangrūdos mokyklos auklėtiniai kanauninkai Juozas Barkauskas ir Deimantas Brogys, kun.  Juozas Kaknevičius, taip pat buvęs šios parapijos klebonas kan. Robertas Bruzga ir dabartinis kun. Juan Alejandro Dielinikaitis (Beje, dar trys kunigai, šios mokyklos auklėtiniai – Alvydas Dvareckas, Vytautas Kaknevičius ir Vytautas Kajokas negalėjo atvykti.). Paskui pagerbę išėjusių mokytojų ir mokinių atminimą, pavaikščioję po mokyklą, visi susirinko į stadioną, į istorijos pamoką „Iš praeities prisiminimų“. Mokyklos direktorė Vida Šalčiuvienė pakvietė kiekvieno dešimtmečio laidų abiturientus pasidalinti prisiminimais apie mokykloje praleistas dienas. Prisiminimais dalijosi buvę mokiniai Juozas Silickas, Birutė Žilinskaitė-Papečkienė, Teresė Urbonavičiūtė- Bitienė, prof. dr. Algirdas Skirkevičius. Visą popietę absolventai vaikščiojo savo jaunystės takais, prisiminė mokytojus, bendraklasius, domėjosi turtingu kraštotyros muziejumi, išaugusia, išgražėjusia mokykla, jos sportine ir kultūrine veikla. O sekmadienį Laisvalaikio salėje bendruomenės nariai svečiams suvaidino I.Didžiulienės-Žmonos komediją „Pasiskubino“.