Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Požiūris
Rinkimų
    pradžiamokslis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Boikotuokime krikščionių jausmus įžeidžiantį spektaklį

Prancūzijos katalikai Paryžiuje protestuoja prieš Išganytojo atvaizdą niekinantį spektaklį

Scena iš R. Castellucci spektaklio „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“ Klauso Lefebvro nuotrauka

Nacionalinis dramos teatras, kuriam vadovauja Martynas Budraitis, šį savaitgalį rengia neregėto masto pasityčiojimą iš krikščionybės ir jos simbolių. Ant renesanso laikų dailininko Antonello da Messinos nutapyto „Salvator mundi“ („Pasaulio Išganytojo“) paveikslo, kuriame pavaizduotas Kristaus veidas, atvaizdo bus drabstomos išmatos (ar naudojamos panašios priemonės bei būdai), viešai tyčiojamasi iš krikščionims brangių tikėjimo simbolių. Tarptautiniame Vilniaus teatro festivalyje „Sirenos“, kuris vyks Nacionaliniame dramos teatre, spalio 4 ir 6 dienomis bus rodomas režisieriaus Romeo Castellucci (Romeo Kastelučio) spektaklis „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“, kuriame ir bus rodomos minėtos nešvankybės. Šis renginys organizuojamas ir finansuojamas Kultūros ministerijos steigtų įstaigų. Kaip buvo skelbta spaudoje, festivalį remia kultūros ministras Arūnas Gelūnas. Jis yra paskyręs M. Budraitį Nacionalinio dramos teatro generaliniu direktoriumi.

Sekmadienį Vilniaus, Kauno ir kitose bažnyčiose buvo perskaitytas Vilniaus arkivyskupo metropolito kardinolo Audrio Juozo Bačkio ir arkivyskupijos generalvikaro vyskupo Arūno Poniškaičio laiškas, kuriame raginami katalikai, kaip lygiateisiai valstybės piliečiai, pasipriešinti šiam patyčių veiksmui. Laiške tikintiesiems vyskupai, vertindami Nacionaliniame dramos teatre vyksiantį renginį, kuriame bus tyčiojamasi iš krikščionybės simbolių, atkreipia dėmesį, kad jau ne pirmą kartą rengiamas tarptautinis teatro festivalis, kuriame bus dvylika pasirodymų, bet šįkart plakate pristatomas būtent „Pasaulio Išganytojo“ paveikslas, kurį tiek režisierius, tiek rengėjai pristato kaip „spektaklį-šventvagystę“, ir sako, jog „tokie kraštutiniai mėginimai bet kokia kaina atkreipti į save dėmesį aukoja žmogišką padorumą ir įžeidžia daug žmonių; jų nesustabdo nė tai, kad šiuo metu pasaulis diskutuoja apie tragiškus padarinius provokacijų, kuriomis kėsintasi į tikinčiųjų jausmus“. Laiške rašoma: „Kaip lygiateisiai demokratinės valstybės piliečiai turite teisę, o kaip sąmoningi katalikai – ir pareigą – prieštarauti, kai mums brangus Švenčiausiojo Viešpaties Veido atvaizdas bei kiti religiniai ženklai yra sąmoningai niekinami. Asmeniškai ir per grupes, draugijas, susivienijimus naudokitės visomis įstatymų nedraudžiamomis protesto, boikoto ar kitomis poveikio minėtų renginių rėmėjams formomis. Pasitelkite vaizduotę ir išradingumą, parodykite susitelkimą ir aiškią poziciją, tačiau nuoširdžiai venkite į pyktį atsakyti pykčiu, į panieką – panieka, į orumo pažeidimus – kitų orumo nepaisymu.

Raginame gerbiamus brolius kunigus apie tai kalbėti sielovados susitikimų metu, paskleisti gerus pavyzdžius ir iniciatyvas, liudijančias, kad aktyviai prisidedame prie tarpusavio supratimo ir pagarbios visuomenės kūrimo. Į mus pasiekiančius prašymus, kad Ganytojai protestuotų, atsakome: viešumoje turi skambėti ne tik vyskupų, bet ir katalikų bendruomenės, katalikiškos žiniasklaidos balsas. Primindami, kad esame sukurti pagal Dievo paveikslą ir panašumą, laiminame visas doras, taikias, orias pastangas, kuriomis bus ginama pagarba žmogui ir tam, kuo tikime“.

Arkivyskupas S. Tamkevičius rugsėjo 28-ąją, per pamokslą Šiluvoje irgi kalbėjo apie šventvagišką spektaklį. Jis pakvietė tikinčiuosius bei visus geros valios žmones nelankyti Lietuvos nacionalinio dramos teatre teatrų festivalyje „Sirenos“ rodomų spektaklių, kurie „niekina Viešpaties Veido atvaizdą ir ypač skaudina krikščionis“.

Nepadoraus ir tikinčiųjų jausmus užgaunančio spektaklio demonstravimas Lietuvoje išties sujaudino tikinčiuosius. Rugsėjo pabaigoje pasklidus informacijai, kad Vilniuje spalio pradžioje bus rodomas R. Castelluccio spektaklis „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“, net keletas katalikų ar katalikų pasaulėžiūrai pritariančių asmenų kreipėsi į visuomenę, aukštus valstybės ir Bažnyčios vadovus, ragindami reaguoti į krikščionis įžeidžiantį teatro ir kultūros ministerijos veiksmą. Ateitininkas Audrius Makauskas informavo kai kuriuos kunigus, kad spektaklyje krikščionių jausmus įžeidžiančiai rodoma panieka Kristui: „Kaip daugelis turbūt girdėjote, dabar „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“ atkeliauja į Vilnių. Jėzaus veido paveikslas iš pradžių apmėtomas išmatomis, paskui granatomis“. A. Makauskas primena, kad, kai Milane turėjo būti rodomas šis spektaklis, Vatikano Valstybės sekretoriato laiške buvo rašoma: „Šventasis Tėvas pageidauja, kad kiekvienas nepagarbus elgesys Dievo, šventųjų ir religinių simbolių atžvilgiu būtų sutiktas ryžtingos ir deramos krikščionių bendruomenės reakcijos, apšviestos ir vadovaujamos jos ganytojų“. Jau prieš spektaklį Milane tokios reakcijos pavyzdys parodytas Paryžiuje – čia spektaklį rodyti sutrukdė pasipiktinusių katalikų būrys. A. Makauskas siūlo kunigams, ateitininkams, kitiems katalikams atsiliepiant į Popiežiaus pageidavimą reaguoti, atsiteisiant už Jėzaus Veido išniekinimą. Jo nuomone, galbūt šeštadienį visose Vilniaus bažnyčiose galėtų būti aukojamos atsiteisimo šv. Mišios – taip buvo daroma Italijoje; galbūt spektaklio metu (18.30 val.) prie teatro būtų galima surinkti bent 100 žmonių, gal sukalbėti rožinį, pagiedoti kelias giesmes. Taip pat vertėtų pranešti žiniasklaidai, nes viešojoje erdvėje trūksta diskusijų ne tik apie tokių sąvokų kaip „šventvagystė“ ar „išniekinimas“ prasmę, bet vis labiau nyksta ir pats šventumo suvokimas. (Gaila, kad ateitininkas A. Makauskas dėmesį į skandalingo spektaklio temą siūlo atkreipti nekatalikiškai žiniasklaidai).

Į kultūros ministrą A. Gelūną penktadienį kreipėsi Seimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė, prašydama atsakyti, ar tikrai toks spektaklis bus rodomas minėtame festivalyje, ar Kultūros ministerija nesiima jokių priemonių, kad jį įvertintų ir galbūt netgi sustabdytų jo rodymą. Pareiškime klausiama: „Suprantama, kad menas gali būti realizuojamas įvairiomis išraiškos priemonėmis, tačiau ar galima tokį siužetą toleruoti katalikiškos kultūros krašte? Ar Kultūros ministerija mano, kad toks spektaklio siužetas yra etiškas ir ar nesiruošia apginti Lietuvos piliečių teisės, kad nebūtų išniekinamas daugumos tikėjimas ir tradicinė religija?“

Jau ketvirtadienį monsinjoras Alfonsas Svarinskas, sužinojęs apie krikščionis įžeidžiantį spektaklį ir pasipiktinęs tokiu teatro „pasirodymu“ bei kultūros ministro poelgiu, darė žygių sustabdyti tikinčiųjų jausmų niekinimą. „XXI amžiui“ mons. A. Svarinskas sakė: „Ketvirtadienį kreipiausi į Kauno arkivyskupą metropolitą Sigitą Tamkevičių, o penktadienį – į Vilniaus arkivyskupo augziliarą vyskupą Arūną Poniškaitį, prašydamas kaip nors reaguoti į tikinčiųjų jausmus užgaunantį spektaklį. Juk negalima ramiai tylėti ir kažko laukti, kai tokiais veiksmais trypiama moralė, įžeidžiami tikinčiųjų jausmai ir apskritai žudoma Lietuva. Be to, ėmiausi ir kitų skubių veiksmų – su Laisvės kovotojais ėjome pas kultūros ministrą A. Gelūną, tačiau šis buvo „išvykęs“, o nei viceministro, nei patarėjų penktadienį rasti nepavyko. Taip pat ėjome pas premjerą Andrių Kubilių, tačiau mus priėmė premjero kancleris Deividas Matulionis. Kancleris paprašė Bažnyčios įgaliojimų, nes esą tokius klausimus turi spręsti hierarchai. Kadangi pasakėme, kad Bažnyčia yra visi tikintieji, be to, kreipiamės ir Laisvės kovotojų vardu, kancleris sutiko mus išklausyti. Išdėsčius reikalo esmę, parodžius informaciją apie tokio numatomo spektaklio inscenizacijas dramos teatre, kancleris pavedė savo darbuotojams išsiaiškinti. Bet tai maža nauda. Kultūros ministras ir pirmadienį stengėsi išsisukti nuo susitikimo su manimi – jis jau buvo gavęs ir kitų protesto pareiškimų. Pirmadienį bandžiau susitikti su teatro vadovais, bet jie manęs nepriėmė. Noriu, kad kiekvienas protesto pareiškimas aiškiai pasakytų mintį: tokie spektakliai, kaip ir visi kiti prieš tikėjimą nukreipti pasisakymai spaudoje, kurių labai padaugėjo per paskutinius 2–3 metus, žudo Lietuvą. Negalima kalbėti apie tai su kažkokia neaiškia ir nieko neįpareigojančia „tolerancija“. O jeigu kviečiama stovėti prie teatro, tai tam turi vadovauti vyskupai – tik tokiu būdu galima ką nors laimėti“.

Į kovą už tikinčiųjų jausmų saugojimą įsitraukė ir kiti visuomenės sluoksniai. Profesorė Ona Voverienė inicijavo kreipimąsi dėl tikinčiųjų jausmų ir orumo žeminimo festivalio „Sirenos“ programoje. „Gerbiame  menininko, kaip meno kūrinio autoriaus, ir bet kurio asmens konstitucinę saviraiškos laisvę, tačiau primename, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina skirtingų visuomenės grupių interesų balansą, teigdama, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo nevaržyti ir kitų žmonių teisių ir laisvių (28 str.). Esame įsitikinę, jog pasirinkta minėto spektaklio šokiruojanti forma yra toks saviraiškos ir informacijos skleidimo būdas, kuris kursto religinę bei socialinę neapykantą, draudžiamą Lietuvos Respublikos Konstitucijos (25 str.). Todėl esame įsitikinę, jog objektyviai egzistuoja saviraiškos ribos, kurių negalima peržengti net ir meno pasaulio atstovams, kai tai skaudina ir žemina dalies visuomenės jausmus. Tuo pačiu norime pareikšti, jog, kaip mokesčių mokėtojai, nesutinkame, kad minėti autoriniai kūriniai būtų remiami Lietuvos Respublikos ir savivaldybių biudžeto lėšomis“, – rašoma kreipimesi, adresuotame premjerui, kultūros ministrui, Vilniaus merui, „Sirenų“ festivalio organizatoriams ir Nacionalinio dramos teatro vadovybei. Reiškiama ir daugiau inteligentijos protestų. Poetas ir antikvaras Edmondas Kelmickas Vilniuje keliose vietose išdėliojo plakatus su klausimais režisieriui Castelluciui. Prieš spektaklio „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“ rodymą protesto akciją senamiestyje surengė ir „No Theatre“ aktoriai, deginę režisieriaus atvaizdus bei skandavę: „Gėda!“. Savo neigiamą atsiliepimą dėl nepadoraus spektaklio pareiškė ir Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis.

Kaip reagavo už minėto spektaklio Vilniuje pasirodymą atsakingi asmenys? Kultūros ministras A. Gelūnas iš pradžių paragino neskubėti ir būti pakantesniems. Ministro atstovės spaudai pranešime pažymėjus, kad „Lietuvos visuomenėje kontroversiškai sutinkamas spektaklis „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“ yra režisuotas „tarptautiniu mastu pripažinto italų teatro režisieriaus R. Castellucci“, siūloma nesiremti „iš anksto suformuota nuomone“ ir „nevertinti neigiamai dar nematyto spektaklio“, reikalaujant jo uždraudimo. „Pasirinkimo laisvė galioja ir žiūrovui, kuris pats sprendžia: žiūrėti spektaklį arba ne, jei šis prieštarauja jo įsitikinimams“, – rašoma kultūros ministro atstovės spaudai pranešime. Ministras A. Gelūnas viešą pasipiktinimą krikščionybę niekinančiu aktu (galvoje turima Kristaus paveikslo apmėtymas išmatomis) vadina cenzūros siekiu ir „pasisako prieš tokią cenzūrą, kuri nesuderinama su demokratinės valstybės pagrindais“. A. Gelūnas niekaip viešumoje nekomentavo Konstitucijoje įtvirtinto draudimo kurstyti religinę neapykantą bei diskriminaciją ir apie ją nutyli. Spektaklio rodymui Vilniuje palankią poziciją kultūros ministras vėl patvirtino pirmadienį, sakydamas, kad vieša kritika bei raginimai boikotuoti R. Castellucci spektaklį nepriimtini, o „kai protestas perauga į smurtą, perauga į reikalavimus cenzūruoti festivalį, uždrausti, užkalti duris“ ministrui tolygu Baltarusijai, Iranui, Šiaurės Korėjai. Jis gynė savo poziciją, sakydamas, kad pats nematęs spektaklio, bet iš režisieriaus interviu susidaręs vaizdą, kad jo tikslas nėra tikinčiųjų žeminimas.

Net 800 tūkst. litų paramą gavę festivalio „Sirenos“ rengėjai teigia, kad spektaklio metu naudojamas renesanso tapytojo Antonello da Messinos paveikslo „Salvator mundi“ fragmentas su Jėzaus atvaizdu „nėra drabstomas išmatomis“. Tačiau užsienio žiniasklaidoje paskelbtos spektaklio recenzijos aiškiai pasako, kuo drabstomas Jėzaus paveikslas. Festivalio „Sirenos“ meno vadovė Audra Žukaitytė, sužinojusi apie tikinčiųjų nepasitenkinimą R. Castellucci spektakliu, dar anksčiau bandė teisinti savo sprendimą įtraukti jį į festivalio programą. Esą tai būtų kišimasis į meno laisvę. Teatro vadovas M. Budraitis sakė, kad spektaklio turinys yra „pamokantis“ ir netgi „krikščioniškas“. Matyti, kad kol kas nei meno vadovė, nei teatro vadovas, nei kultūros ministras nebando atsisakyti savo sumanymo ir visaip stengiasi jį pateisinti. A. Žukaitytė pareiškė kviečianti nespręsti apie meno kūrinį iš vieno fragmento.

Festivalio atstovė Kristina Savickienė „XXI amžiui“ atsiųstoje informacijoje teigia, kad spektaklį tik Prancūzijoje boikotavo katalikiška organizacija „Institut Civitas“. Esą po tokio tikinčiųjų žingsnio buvo išplatinta Puatjė (Prancūzija) vyskupo Pascal Wintzer nota vyskupams, kurioje protesto veiksmai esą yra nepateisinami bei raginama „pasirinkti dialogą ir akistatą“, nes tokie aštrūs veiksmai „griauna Katalikų Bažnyčios santykius su menu ir jo atstovais“. Paskui ji cituoja laikraštyje „La Croix“ („Kryžius“) popiežiškosios kultūros tarybos pirmininko kardinolo Gianfranco Ravasi parašytus žodžius: „Mes tikime galimu tikėjimo ir kultūros sąlyčiu, jei menas atsikratys provokatoriško bejėgiškumo (kursyvas mūsų – „XXI amžius“). Festivalio rengėjai cituoja ir Reno miesto (? – red.) arkivyskupo monsinjoro (? – red.) d‘Ornello, mačiusio spektaklį, žodžius: „Akivaizdu, kad šiame spektaklyje nėra kristianofobijos. Tad kas yra? Jame yra provokuojanti režisūra“ (kursyvas mūsų – „XXI amžius“). Nors festivalio rengėjai pateikia daug abiejų hierarchų pasisakymų, tame tarpe ir apie provokacijas mene, tačiau, negalima įžvelgti, jog hierarchai tas meno provokacijas laikytų  kokiu nors pateisinimu tikinčiųjų jausmams provokuoti.

Antradienį Seime buvo pasiūlyta priimti rezoliuciją dėl Vilniuje rodomo Castellucci spektaklio. Buvo siūlomi dviejų rezoliucijų variantai. Vieną rezoliuciją parengė V. Aleknaitė-Abramikienė drauge su Rimantu Jonu Dagiu, kitą – Krikščionių partijos atstovas Vidmantas Žiemelis. V. Aleknaitė-Abramikienė spektaklį pavadino kultūrine pedofilija, nes spektaklyje „maži vaikai, mokyklinukai ir mažesni vaikai (...) nešini kuprinukėmis, kuriose buvo mėšlas, išmatos, (...) nieko nesuprasdami į Jėzaus portretą mėto išmatas“. Katalikų pasipriešinimą cenzūra pavadinusiam kultūros ministrui, kalbančiam apie spektaklio meninę saviraišką, Seimo narė pasiūlė pietaujant prišlapinti į lėkštę ir sakyti, kad tai meninė priemonė. Anot V. Abramikienės, ministras asmeniškai turi būti atsakingas ir prisiimti visas moralines bei teisines pasekmes, jeigu įvyks tai, ką draudžia Lietuvos Konstitucijos 25-asis straipsnis. V. Žiemelio nuomone, Vyriausybė turėtų pareikalauti nutraukti krikščionis įžeidžiančio spektaklio rodymą. Jis teigė, kad tokio spektaklio nestabdyti negalima, net „jeigu su jūsų vieno iš tėvų gyvo ar negyvo portretu būtų taip elgiamasi (mėtomos išmatos – red.), bet šiuo atveju taip elgiamasi mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus atžvilgiu. Tokio spektaklio negalima nesustabdyti“. Tuo metu socialdemokratas Julius Sabatauskas priminė, kad rezoliucijomis iš esmės Seimas imasi darbo, kuris jam nepriklauso, nes siūlo Vyriausybei nutraukti spektaklio rodymą. Jo teigimu, Reno miesto (? – red.) arkivyskupas, matęs spektaklį, išplatino pranešimą Lurdo vyskupų susirinkimo dalyviams bei išanalizavo spektaklį. „Akivaizdu, kad šiame spektaklyje nėra kristianofobijos“, – nematęs spektaklio savo išvadą išdėstė J. Sabatauskas. Apie kažkokią cenzūrą bei menininko saviraišką kalbėjo kita socialdemokratė Aušrinė Marija Pavilionienė: „Ar savo rezoliucija jūs norite grąžinti į Lietuvą meno cenzūravimą, kaip tai buvo daroma hitlerizmo ir sovietizmo laikais? Ar jūs nežinote to, kad demokratinėje valstybėje laisvo menininko saviraiškos niekas nedraudžia, o atvirkščiai – į menininko saviraišką gilinamasi ir ją mėginama suvokti“. Ji teigė, kad „menas nepriklauso moralės sferai, tai estetikos sfera“, taigi, jos įsitikinimu, menui leidžiama būti ir amoraliam. Labai geniali mintis. Įžeidžiančio spektaklio sumanytojams ypač pritaria Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis, aiškinantis, kad „vakarietiškos kultūros valstybėje Seimo nariai neturėtų nurodinėti, kokie spektakliai turėtų būti rodomi, o kokie – ne“.

Trečiadienį parlamentarai sujungė V. Žiemelio ir V. Aleknaitės-Abramikienės rezoliucijų projektus į vieną, kuriame pabrėžia, kad spektaklis neturėtų būti finansuojamas iš mokesčių mokėtojų pinigų, pažymima, jog kultūros ministerijos, teatro bei festivalio „Sirenos“ vadovybė nesiėmė veiksmų nerodyti spektaklio, tad publika raginama jį boikotuoti. Parlamentarų nuomone, toks viešas tyčiojimasis iš tradicinių religinių bendruomenių (krikščionių, musulmonų, judėjų ir kitų) išpažįstamų tikėjimo vertybių prieštarauja žmogaus orumui ir moralei. Politikai mano, kad spektaklio turinys prieštarauja Konstitucijos nuostatai, kad laisvė reikšti įsitikinimus, skleisti informaciją yra nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – religinės neapykantos kurstymu.

Edvardas Šiugžda

Atsiliepdami į Ganytojų raginimą, ir mes, kaip krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis, raginame sąmoningus katalikus protestuoti prieš R. Castelluci spektaklio rodymą Lietuvos nacionaliniame dramos teatre Vilniuje. Kviečiame kreipimaisis į teatro vadovybę, Kultūros ministeriją, leidusią tokį spektaklį demonstruoti, ir kitomis taikiomis priemonėmis parodyti savo protestą prie paties teatro spalio 6 ir 7 dienomis 18 val. Turime aiškiai pasakyti, kad tokie spektakliai, kaip ir įvairūs spaudos puolimai prieš Katalikų Bažnyčią, žudo lietuvišką krikščionišką dvasią ir negali būti toleruojami.

Protestuoti reikia padoriai, kultūringai, nežeminant kitų orumo bei įstatymų. Ypač kviečiamos jaunimo katalikiškos organizacijos, kad Lietuva nenusileistų Italijai ir Prancūzijai, kur protesto akcijose dalyvavo beveik vien jaunimas. Ypač piktina tai, kad spektaklyje išmatas į Jėzaus paveikslą mėtys 12-15 metų paaugliai. Turime apginti krikščioniškąjį tapatumą, turime apginti katalikiškos Lietuvos vertybes. Svarbu, kad protestai duotų aiškų ženklą, jog vis dar egzistuoja tam tikri dalykai, kurių dergti nevalia net menininkams. Nesutikime, kad jei menininko mintis ar ketinimas yra geras, tai pateisina bet kokias išraiškos priemones. Šventų dalykų ypatybė yra tokia, kad jie negali būti profanuojami ar tepami bjaurastimi, net jei tuo siekiama kokių nors gerų tikslų. Priešingu atveju sakraliniai simboliai prarastų visuomenėje švento simbolio reikšmę. Beje, pastarųjų mėnesių tendencijos viešojoje erdvėje būtent rodo, kaip bandymas pripratinti visuomenę prie minties, kad Jėzaus atvaizdas (o tuo pačiu ir pats Jėzus) nėra taip saugotinas bei gerbtinas, kad jį galima nevaržomai naudoti reklamai ir kitiems profaniškiems tikslams. Tad svarbus yra pats Jėzaus veido drabstymo faktas nepriklausomai nuo konteksto. Beje, ne tiek svarbu ar drabstomas tikromis išmatomis ar imitacija (ar išmatos mėtomos, ar srūva iš akių kaip Londone rodytoje spektaklio versijoje). Svarbu, kad žiūrovams sudaromas spūdis, jog tai išmatos. Jei Lietuvoje būtų rodoma švelnesnė spektaklio versija, tas taip pat nieko nekeičia. Tai yra tas pats spektaklis, kuriame buvo drabstomas Kristaus veidas. Todėl, net jei Castelluci dalyvautų „Sirenose“ ne su šiuo, o su kokiu nors „Miegančios gražuolės“ pastatymu, pats tokios reputacijos režisieriaus pakvietimas jau būtų pakankama priežastis protestuoti. Nejaugi režisierius pasiekęs tokią meniškumo viršūnę, kad į save dėmesį tegali atkreipti tik ekskrementų mėtymu? Kokia dvasia, tokia ir asmeninė išraiška. Ir kam tokius dvokiančius menininkus leistis į Lietuvą?

Beje, Nacionalinė egzorcistų asociacija ir Kauno broliai pranciškonai spalio 6-ąją, šeštadienį, kviečia į Maldos vakarą Šv. Jurgio Kankinio (Pranciškonų) bažnyčioje visus, kam skaudu dėl Švč. Jėzaus Veido išniekinimo. 18 val. – šv. Mišios (Papilio g. 7, prie Kauno pilies). Po jų – Švč. Sakramento adoracija, šlovinimas. Į šią maldos akciją kviečiami visi, kurie nepritaria Švenčiausiojo Jėzaus Veido išniekinimui per režisieriaus R. Castellucci spektaklį Vilniaus dramos teatre festivalyje „Sirenos“.

© 2012 „XXI amžius“