Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Požiūris
Rinkimų
    pradžiamokslis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Kryžiai dvyniai – solidarumo išraiška

Inesė Ratnikaitė

Iš kairės: JAV ambasados Lietuvoje atstovas, dainininkas Virgis Stakėnas, skulptorius-dizaineris Vilius Puronas, Seimo narys dr. Egidijus Vareikis Vyskupo Eugenijaus Bartulio nuotrauka

Nuostabiai šiltą ir saulėtą rugsėjo 11-osios vakarą Kryžių kalne, prie naujai pastatytų dviejų visiškai vienodų kryžių būriavosi įvairaus amžiaus žmonės. Kryžių-dvynių pastatymu ir pašventinimu paminėtas 2001 m. rugsėjo 11 d. teroro metu Niujorke (JAV) žuvusiųjų atminimas, išreikštas solidarumas skausme bei viltis, jog tokiems išpuoliams, terorui, blogiui galima užkirsti kelią. Tik svarbu prisiminti, kad atsakas į blogį blogiu atsisuka prieš mus pačius.

Popiežius paskyrė naują vyskupą

Vyskupas nominatas dr. Kęstutis Kėvalas

Ketvirtadienį, rugsėjo 27 dieną, Šventasis Tėvas Benediktas XVI paskyrė kunigą Kęstutį Kėvalą tituliniu Abziri vyskupu ir Kauno arkivyskupijos augziliaru.

Vyskupas nominatas K. Kėvalas gimė Kaune 1972 metų vasario 17 d. Mokėsi Šančių vidurinėje mokykloje bei Kauno 1-ojoje muzikos mokykloje. Baigęs vidurinę mokyklą 1990–1992 m. studijavo Kauno technologijos universiteto Radioelektronikos fakultete. 1993 metais įstojo į Kauno kunigų seminariją. 1997 metais Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus SJ siuntimu išvyko tęsti studijų Švč. Mergelės Marijos seminarijoje ir universitete (St. Mary’s Seminary and University) Baltimorėje, JAV. 2000 metais ten baigė pagrindines teologijos studijas bei įgijo teologijos bakalauro ir magistro mokslinius laipsnius. 2000 m. birželio 29 d. arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus SJ įšventintas kunigu.

Boikotuokime krikščionių jausmus įžeidžiantį spektaklį

Prancūzijos katalikai Paryžiuje protestuoja prieš Išganytojo atvaizdą niekinantį spektaklį

Nacionalinis dramos teatras, kuriam vadovauja Martynas Budraitis, šį savaitgalį rengia neregėto masto pasityčiojimą iš krikščionybės ir jos simbolių. Ant renesanso laikų dailininko Antonello da Messinos nutapyto „Salvator mundi“ („Pasaulio Išganytojo“) paveikslo, kuriame pavaizduotas Kristaus veidas, atvaizdo bus drabstomos išmatos (ar naudojamos panašios priemonės bei būdai), viešai tyčiojamasi iš krikščionims brangių tikėjimo simbolių. Tarptautiniame Vilniaus teatro festivalyje „Sirenos“, kuris vyks Nacionaliniame dramos teatre, spalio 4 ir 6 dienomis bus rodomas režisieriaus Romeo Castellucci (Romeo Kastelučio) spektaklis „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“, kuriame ir bus rodomos minėtos nešvankybės. Šis renginys organizuojamas ir finansuojamas Kultūros ministerijos steigtų įstaigų. Kaip buvo skelbta spaudoje, festivalį remia kultūros ministras Arūnas Gelūnas. Jis yra paskyręs M. Budraitį Nacionalinio dramos teatro generaliniu direktoriumi.

Iš konservatorių tikėtasi žymiai daugiau

Mykolo Riomerio Universiteto doc. Vytautas Dumbliauskas Autoriaus nuotrauka

Šiandien „XXI amžiaus“ svečias – politologas, Mykolo Riomerio universiteto doc. Vytautas DUMBLIAUSKAS. Su juo kalbasi žurnalistas Gintaras Visockas.

Nėra dviejų panašių žmonių. Nėra panašių ir rinkimų. Kiekvieni rinkimai turi specifinių, tik jiems būdingų bruožų. Kuo ypatingi šie Lietuvos Seimo rinkimai?

Imunitetas

Rugsėjo 13-ąją nemaža Lietuvos piliečių grupė, kandidatuojanti į Respublikos Seimą, įgavo imunitetą.

Politikams imunitetas – laisvė nuo prievolių ir bet kokio persekiojimo. Tai taikoma valstybės vadovams, parlamentarams, kandidatams į parlamentą, teisėjams ir kitiems aukštas pareigas užimantiems pareigūnams. Šias privilegijas turi ne tik demokratinės, bet ir autokratinio režimo valstybės. Nemažai jų turėta ir stalinistinėje Sovietų Sąjungoje. Privilegijomis čia naudojosi NKVD darbuotojai, komunistų partijos nariai, asmenys, apdovanoti sovietiniais ordinais bei medaliais. Ir ne viena okupuotos Lietuvos gyventojo turėta privilegija išgelbėjo nuo Sibiro kančių.

Lietuvoje jau mažiau nei trys milijonai gyventojų

Praėjusį penktadienį Statistikos departamente paskelbti galutiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai rodo, kad 2011 metų kovo 1-ąją Lietuvoje buvo 3 mln. 43 tūkst. nuolatinių gyventojų. Tačiau šių metų rugsėjo 1-ąją suskaičiuota, kad Lietuvoje teliko 2 mln. 988 tūkst. žmonių. Perskaičiavus 2011–2012 metų gyventojų skaičių paaiškėjo, kad per aštuonis šių metų mėnesius gyventojų skaičius sumažėjo 19,3 tūkst.