Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Požiūris
Rinkimų
    pradžiamokslis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kūrybos
horizontuose

Nemuno
krašto
vaivorykštė

Boikotuokime krikščionių jausmus įžeidžiantį spektaklį

Prancūzijos katalikai Paryžiuje protestuoja prieš Išganytojo atvaizdą niekinantį spektaklį

Nacionalinis dramos teatras, kuriam vadovauja Martynas Budraitis, šį savaitgalį rengia neregėto masto pasityčiojimą iš krikščionybės ir jos simbolių. Ant renesanso laikų dailininko Antonello da Messinos nutapyto „Salvator mundi“ („Pasaulio Išganytojo“) paveikslo, kuriame pavaizduotas Kristaus veidas, atvaizdo bus drabstomos išmatos (ar naudojamos panašios priemonės bei būdai), viešai tyčiojamasi iš krikščionims brangių tikėjimo simbolių. Tarptautiniame Vilniaus teatro festivalyje „Sirenos“, kuris vyks Nacionaliniame dramos teatre, spalio 4 ir 6 dienomis bus rodomas režisieriaus Romeo Castellucci (Romeo Kastelučio) spektaklis „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“, kuriame ir bus rodomos minėtos nešvankybės. Šis renginys organizuojamas ir finansuojamas Kultūros ministerijos steigtų įstaigų. Kaip buvo skelbta spaudoje, festivalį remia kultūros ministras Arūnas Gelūnas. Jis yra paskyręs M. Budraitį Nacionalinio dramos teatro generaliniu direktoriumi.

Dievo, vyro ir moters širdžių jungtuvės

Kun. Vytenis Vaškelis

Aukščiausiasis, kūrybos pradžioje iš nebūties sukūręs žmones, ne tik gėrėjosi visais savo kūriniais, bet pirmiesiems vyrui ir moteriai suteikė tokių asmeninių dieviško tobulumo savybių, kurios amžiais jiems turėjo priminti, jog visa, ką jie iš Jo gavo, iki galo nesuvokiama. Tai Jo gailestingosios meilės dovana, įpareigojanti viso savo gyvenimo klusnumu visiems Kūrėjo planams nuolat tarti „fiat“. Ši Dievo, Adomo ir Ievos ontologinė dermė išreiškė kūrinijos viršūnės – žmonių – visišką atsidavimą Tam, kuris vyrą ir moterį sujungęs į vieną kūną (plg. Pr 2, 24), „nepavydėjo“ šios jų prigimtinės meilės sąjungos, nes Jo beribė meilė jiems ir jų meilė Jam tūkstančius kartų pranoko pirmųjų sutuoktinių tarpusavio meilę.

Popiežius paskyrė naują vyskupą

Vyskupas nominatas dr. Kęstutis Kėvalas

Ketvirtadienį, rugsėjo 27 dieną, Šventasis Tėvas Benediktas XVI paskyrė kunigą Kęstutį Kėvalą tituliniu Abziri vyskupu ir Kauno arkivyskupijos augziliaru.

Vyskupas nominatas K. Kėvalas gimė Kaune 1972 metų vasario 17 d. Mokėsi Šančių vidurinėje mokykloje bei Kauno 1-ojoje muzikos mokykloje. Baigęs vidurinę mokyklą 1990–1992 m. studijavo Kauno technologijos universiteto Radioelektronikos fakultete. 1993 metais įstojo į Kauno kunigų seminariją. 1997 metais Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus SJ siuntimu išvyko tęsti studijų Švč. Mergelės Marijos seminarijoje ir universitete (St. Mary’s Seminary and University) Baltimorėje, JAV. 2000 metais ten baigė pagrindines teologijos studijas bei įgijo teologijos bakalauro ir magistro mokslinius laipsnius. 2000 m. birželio 29 d. arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus SJ įšventintas kunigu.

Iš konservatorių tikėtasi žymiai daugiau

Mykolo Riomerio Universiteto doc. Vytautas Dumbliauskas Autoriaus nuotrauka

Šiandien „XXI amžiaus“ svečias – politologas, Mykolo Riomerio universiteto doc. Vytautas DUMBLIAUSKAS. Su juo kalbasi žurnalistas Gintaras Visockas.

Nėra dviejų panašių žmonių. Nėra panašių ir rinkimų. Kiekvieni rinkimai turi specifinių, tik jiems būdingų bruožų. Kuo ypatingi šie Lietuvos Seimo rinkimai?

Lietuvoje jau mažiau nei trys milijonai gyventojų

Praėjusį penktadienį Statistikos departamente paskelbti galutiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai rodo, kad 2011 metų kovo 1-ąją Lietuvoje buvo 3 mln. 43 tūkst. nuolatinių gyventojų. Tačiau šių metų rugsėjo 1-ąją suskaičiuota, kad Lietuvoje teliko 2 mln. 988 tūkst. žmonių. Perskaičiavus 2011–2012 metų gyventojų skaičių paaiškėjo, kad per aštuonis šių metų mėnesius gyventojų skaičius sumažėjo 19,3 tūkst.

Kai teisingumas suprantamas dvejopai

Gntaras Visockas

Spalio 1-ąją Seimo konferencijų salėje buvo surengta spaudos konferencija, kurioje dalyvavę visuomeninio judėjimo „Už teisingumą“ atstovai svarstė, kaip „Lietuvoje įveikti neteisingumo įšalą“. Žinoma, konferencijos organizatorių bei dalyvių intencijos buvo gražios. Kas gi gali smerkti tuos, kurie trokšta didesnio ir platesnio teisingumo bei mažesnės korupcijos aukščiausios valdžios koridoriuose? Ir vis dėlto konferencija paliko slogų įspūdį – vien populistiniai lozungai, vien pasigyrimai apie gausėjančias gretas, vien pasižadėjimai daug ir atkakliai dirbti! Konferencijos iniciatoriaus parlamentaro Gintaro Songailos pranešime teigta, jog „vasario mėnesį Lietuvoje kilo visuomeninis judėjimas „Už teisingumą“, kuris gynė neteisėtai atleidžiamus FNTT pareigūnus“, jog „prie šios Sąjūdžio pirmeivių – Nepriklausomybės Akto signatarų – iniciatyvos prisijungė ir kitos visuomeninės jėgos, nebiudžetinės tautinės krypties politinės partijos, vėliau susibūrusios į susivienijimą „Už Lietuvą Lietuvoje“. Tokiu būdu esą gimė visuomeninis-politinis judėjimas „Už teisingumą Lietuvoje“, kuris galėjo tapti plačiu, Lietuvos piliečius vienijančiu judėjimu, bet sistema, suprask, padarė viską, kad šias pajėgas išsklaidytų, kad visuomenininkus nustumtų nuo pirminio tikslo – kovos su aukšto lygio korupcija ir valdžios savivale. Konferencijoje dalyvavę Kovo 11-osios Akto signatarai, politikai Romualdas Ozolas, Bronislovas Genzelis, Alvydas Medalinskas piktinosi, jog valdžia daro viską, kad šį pavasarį gimęs visuomeninis-politinis darinys būtų ignoruojamas, o informacija apie jį – visaip, visada ir visur blokuojama, todėl šiomis dienomis, kai „valdžios savivalę pajunta net mokytojai ir moksleiviai“, vėl kyla klausimas, „ar galime įveikti neteisingumo įšalą Lietuvoje, kurį pradėjome laužti pavasarį, o jeigu taip, tai ką reikia daryti ir kokias kliūtis įveikti, kad šį tikslą pasiektume“.

Kai ieškoma naudos partijai

Seimo rinkimų „kampanijos“ metu visi susidūrėme su tuo, ką galima įvardyti 5–6 partijų diktatūra.

Ji pavojingesnė už bet kurį atvirai rodomą autokratinį valdymą, nes apgaudinėja valstybės piliečius tariama demokratija ir jau iš anksto (pagal susidarytą ir savo įstatymais patvirtintą tvarką) neprileidžia prie valstybės valdymo demokratiškai ir patriotiškai nusiteikusių piliečių. Tokių politikų sudaryto plano dėka rinkimų kampanijos metu jų rankose atsiduria dešimtis milijonų ar net milijardus litų valdančios ministerijos ar valstybinės bendrovės, kurių finansinių išteklių pagalba finansuojami vienos ar kitos partijos kandidatai (vienas tokių paskutinių pavyzdžių yra Vilniaus vicemeras Adomavičius, savo rankinėje turėjęs kelias dešimtis tūkstančių litų, „rengęsis“ juos įdėti į rinkimų sąskaitą). Ir tam netrukdo vis kaitaliojami „politinių partijų rėmimo“ įstatymai. Ministerijas išsidalinusios „parlamentinės“ partijos valdo ir iš Europos Sąjungos atplaukiančius pinigų srautus. Partijos kaip kokie klanai veikia pagal savo susikurtus dėsnius ir aplinkybes slaptai ar net atvirai ir viena kitai netrukdydamos. (Kai praėjusią savaitę paaiškėjo, jog į V. Romanovo sukurtos partijos sąskaitą per vieną dieną iš 22 asmenų įplaukė 220 mln. litų, nė vienas politikas, nė viena partija, net mokesčių inspekcija nė žodeliu neužsiminė apie tokį „stebuklingą“ pinigų iš dangaus kritimą į milijonieriaus maišą.) Tad ar verta stebėtis, kad valstybėje jau paskutinius 7–10 metų nevyksta jokios pažangos, tik didžiulius mastus pasiekusi politinė korupcija ir visus rekordus pasaulyje sumušusi emigracija, kurią įvairiais savo gražbyliavimais pateisina ir net skatina užsienio žiniasklaidoje „laimėjimais“ ir „krizės sutramdymu“ nuolat besigiriantis, į „šviesią ateitį“ Lietuvą vedantis premjeras? Apie kokį valstybės gelbėjimą tautai gali meluoti tokie politikai, jeigu, kaip liudija viena Seimo narė, premjeras A. Kubilius dar 2008 metų pabaigoje Turniškėse, savo kelių draugų būrelyje, „prie butelio“ pasakė, kad pensijas reikia rėžti kuo greičiau, ir jie, tie 600 tūkst. pensininkų, vis tiek po trejų metų „viską pamirš“. Seimo narė, pasakodama apie tokius „valstybės valdymo“ metodus, dar pridūrė, kad Seimo „partinių“ ar „koalicinių“ klanų sistemoje esi tik vargšas varžtelis – jei nesi jų „chebroje“, jei neturi „kiaulės akių“, tampi niekam nereikalingu. Štai taip elgiasi tie kai kurių garbinami „valstybininkai“, pasirengę pasauliui parodyti, kaip gelbsti valstybę.

Apsisprendimų valandai artėjant

Eugenijus Ignatavičius

Jau čia pat spalio 14-oji – lemtinga Lietuvai diena. Nuo mūsų žmonių išmintingumo ir protingo pasirinkimo priklausys visų mūsų tolimesnis kelias – žengsime pirmyn ar murgdysimės vietoje... Laukia ne tik rinkimai į Seimą, bet ir ne mažiau svarbus referendumas dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) statybos. Kaip tik šie klausimai ir buvo aptariami rugsėjo 22 d., Genocido muziejaus salėje įvykusioje Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos (LPKTB) valdybos iniciatyva surengtoje konferencijoje. Programoje buvo aptariami ir kiti klausimai: fotoalbumo „Laisvės šviesa“ pristatymas, bendrijos filialų finansavimas, dviejų kelionių į Sibirą įspūdžiai.