Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Požiūris
Rinkimų
    pradžiamokslis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Lietuvoje jau mažiau nei trys milijonai gyventojų

Praėjusį penktadienį Statistikos departamente paskelbti galutiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai rodo, kad 2011 metų kovo 1-ąją Lietuvoje buvo 3 mln. 43 tūkst. nuolatinių gyventojų. Tačiau šių metų rugsėjo 1-ąją suskaičiuota, kad Lietuvoje teliko 2 mln. 988 tūkst. žmonių. Perskaičiavus 2011–2012 metų gyventojų skaičių paaiškėjo, kad per aštuonis šių metų mėnesius gyventojų skaičius sumažėjo 19,3 tūkst.

Tokios tendencijos ėmė ryškėti prieš dešimtmetį, t.y. nuo 2001 metų visuotinio gyventojų surašymo, kai šalies gyventojų skaičius sumažėjo 12,6 procento, arba net 440,6 tūkst. Statistikų tvirtinimu, gyventojų mažėjimą daugiausia lėmė migracija (76,9 proc.): per dešimtmetį iš šalies išvyko 402,9 tūkst. gyventojų (atvyko 64,2 tūkst.). Dėl neigiamos natūralios kaitos gyventojų sumažėjo 101,9 tūkst. (23,1 proc.).

Lietuvoje pernai kovą gyveno 1 mln. 402,6 tūkst. vyrų ir 1 mln. 640,8 tūkst. moterų. Vadinasi, moterų buvo 238,2 tūkst. daugiau nei vyrų. Tūkstančiui vyrų teko 1170 moterų. Moterys sudarė 53,9 proc. visų šalies gyventojų. 2011 metais vedę vyrai sudarė 54,9 procento visų 15 metų ir vyresnių šios lyties asmenų, moterys – 45,9 procento. Pastebėtinas ir toks neigiamas reiškinys, kad per dešimt metų niekada negyvenusių santuokoje vyrų dalis išaugo nuo 28,3 proc. iki 32,2 proc., moterų – nuo 21,2 proc. iki 23,5 proc., taigi daugėja vienišų žmonių.

2011 metų kovą mieste gyveno du trečdaliai (2 mln. 31,2 tūkst., arba 66,7 proc.) gyventojų, kiti – 1 mln. 12,2 tūkst., arba 33,3 proc., – gyveno kaime. Miesto gyventojų skaičius per dešimtmetį tarp surašymų sumažėjo 300,9 tūkst. (12,9 proc.), kaimo – 139,7 tūkst. (12,1 proc.). Šalies didžiuosiuose miestuose gyveno 40,2 procento visų šalies gyventojų. Gyventojų skaičius sumažėjo visuose didžiuosiuose miestuose: Šiauliuose (daugiausia) – 18,4 procento, Panevėžyje – 16,7, Kaune – 16,6, Klaipėdoje – 15,9, Vilniuje (mažiausia) – 3,3 procento.

Tarp Lietuvoje gyvenančių 154 tautybių didžiausią gyventojų dalį sudaro lietuviai – 84,2 proc. Lenkai sudaro 6,6 proc., rusai – 5,8 proc., baltarusiai – 1,2 procento, o 2001 metais tarp gyventojų lietuvių buvo 83,4 proc., lenkų – 6,7, rusų – 6,3, baltarusių – 1,2 proc.

Pirmą kartą Lietuvos gyventojų surašymų istorijoje gyventojai galėjo nurodyti dvi gimtąsias kalbas. Vieną gimtąją kalbą nurodė 99,4 procento gyventojų, iš jų 85,4 procento kaip gimtąją nurodė lietuvių kalbą. Dvi gimtąsias kalbas nurodė 0,6 procento (17,2 tūkst.) gyventojų, dažniausiai – lietuvių ir rusų, lietuvių ir lenkų, rusų ir lenkų kalbas.

77,3 proc. Lietuvos gyventojų save priskiria Romos katalikų bendruomenei. Stačiatikių tikėjimą išpažino 4,1 proc. Sentikiais save įvardijo 0,8 proc. Lietuvos gyventojų. Prieš dešimtmetį, 2001 metais, katalikų buvo 79 proc. Katalikų dalies sumažėjimą lemti galėjo ir tai, kad gyventojai galėjo nenurodyti, kuriai religinei bendruomenei save priskiria – kas dešimtas to ir nenurodė. Padaugėjo žmonių, išpažįstančių įvairesnes religijas. Tai galėjo atsitikti dėl palyginti stipraus įvairių tikėjimų ar sektų skverbimosi į Lietuvą. Tačiau pastebėtina, kad esant bendrai katalikų daliai 77,3 proc. tarp lietuvių šis skaičius siekia 82,9 proc., tarp lenkų jis vis dėlto didesnis – 88,6 proc., be to, katalikų yra ir tarp rusų – net 11,9 proc. Nė vienai religinei bendruomenei savęs nepriskiria 6,1 procento šalies gyventojų. Tai palyginti didelis rodiklis. Beje, net 11,6 proc. rusų nepriskiria savęs jokiai tikybai, o 12,0 proc. nenurodė priklausantys kuriai nors tikybai, t.y. ateizacija ir indiferentizmas tarp Lietuvoje gyvenančių rusų yra palyginti dideli. Sudėjus nenurodžiusius tikybos 305642 asmenis ir nurodžiusius, kad nepriklauso jokiai tikybai (t.y. prisipažinę netikintys ar neskiriantys tam dėmesio) 186 670 asmenų, susidaro didelis ateizacijos ir indiferentizmo lygis – iš viso net 492312 asmenys, t.y. beveik pusė milijono Lietuvos gyventojų yra netikintys ar neteikia kokio nors dėmesio tikybai.

Beje, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Sigitas Tamkevičius sako tikėjęsis, kad po šio surašymo save laikančių katalikais Lietuvoje bus „gerokai mažesnis procentas, gal kokie 60 proc.“, todėl sužinojus, kad 77 proc. Lietuvos žmonių priskiria save prie katalikų, jis buvo „maloniai nustebintas“, juk „kultūriškai kur kas labiau išsilaisvinę ir atviriau apie save kalbantys“ vis dėlto ne visada vengia save susieti su Katalikų Bažnyčia. Lyginant su kitais Europos kraštais, sakė arkivyskupas, „šis skaičius yra geras ženklas Lietuvai“.

Daugiau duomenų iš visuotinio 2011 metų gyventojų surašymo pateiksime vėliau.

© 2012 „XXI amžius“