|
Pirmąkart be medalių
Vilniuje iškilmingai pasitikta Londono parolimpinėse žaidynėse dalyvavusi ir į Lietuvą sugrįžusi šalies rinktinė. Lietuvos vyrų golbolo (aklųjų riedulio) rinktinė, kurią sudaro Saulius Leonavičius, Genrikas Pavliukianecas, Marius Zibolis, Arvydas Juchna, Nerijus Montvydas ir Mantas Panovas, treniruojami vyriausiojo komandos trenerio Karolio Levickio, Londono parolimpinėse žaidynėse užėmė ketvirtą vietą. Kęstutis Skučas plaukimo nugara 50 metrų rungtyje užėmė devintą vietą, plaukimo laisvu stiliumi rungtyje 13-ąją vietą. Lengvaatletė Ramunė Adomaitienė šuolio į tolį varžybose užėmė ketvirtą vietą, Irena Perminienė rutulio stūmimo varžybose aštuntą vietą. Mindaugas Bilius rutulio stūmimo ir disko metimo rungtyse užėmė šeštąsias vietas, o Rolandas Urbonas rutulio stūmime liko dešimtas. Beje, per treniruotę M. Bilius diską numetė toliau negu olimpinis rekordas. Lietuvė savanorė Viktorija Misiūnaitė buvo atrinkta garbingam apdovanojimui per uždarymo ceremoniją. Iš 17000 dirbusių savanorių išrinkti tik šeši geriausi.
Nuo rugpjūčio 29 dienos vykusios žaidynės buvo didžiausios istorijoje, jose dalyvavo per 4200 sportininkų iš 166 šalių. Atletai varžėsi net 20 skirtingų sporto šakų. Iš Lietuvos šiose žaidynėse rungėsi 11 sportininkų, tačiau jie Šiose žaidynėse Lietuvos atstovai pirmąkart nelaimėjo medalių. Iki šiol Lietuvos sportininkai parolimpinėse žaidynėse buvo iškovoję 30 medalių, iš jų 4 aukso. Daugiausia medalių laimėjo Kinijos sportininkai (95 aukso, 71 sidabro ir 65 bronzos). Antri liko rusai (35 aukso, 38 sidabro ir 28 bronzos), o treti šeimininkai britai (34 aukso, po 43 sidabro ir bronzos medalius).
Londone parolimpinėms žaidynėms buvo rodoma pagarba nė kiek ne mažesnė negu sveikųjų olimpiadai. Visi aukšti valdžios atstovai, žvaigždės, visuomenė susirinko palaikyti sportininkų. Ativažiavo daugybė sirgalių iš kitų valstybių. Tik Lietuvos žiniasklaidai nelabai rūpėjo nušviesti žaidynes, nė vienas televizijos kanalas nerodė uždarymo tiesiogiai. Ar neapsimoka, ar labai pavargo liaupsindami tik sveikuosius ir tik medalininkus? Žinant, koks skirtingas požiūris į neįgaliuosius Lietuvoje ir kitose valstybėse, stebėtis nevertėtų. O kas iš mylimųjų valdžios žmonių atvyko sirgti už saviškius? Niekas. Juk rinkimai ir visi kiti svarbūs darbai.
Iš tiesų ir neįgaliųjų sportas Lietuvoje santykinai silpnėja, nes geriems rezultatams pasiekti reikia pinigų. Tik golbolo treneris dirba už pinigus, visi kiti visuomeniniais pagrindais. Jiems reikia mokėti atlyginimus, sportininkams stipendijas, kad galėtų treniruotis, po treniruočių pailsėti, atlikti reabilitaciją, o ne užsidirbti pragyvenimui.
© 2012 XXI amžius
|