|
Atsiprašymai, pavardės, egzaminai...
Kalbos apie tai, kas atsitiko praėjusią savaitę santykiuose su lenkais, nenutyla iki šiol. Dar prieš šią savaitę prasidėjusį premjero Algirdo Butkevičiaus vizitą į Lenkiją toje kaimyninėje šalyje lankėsi ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, kuris netikėtai atsiprašė lenkų tautos už tai, kaip Lietuvos politikai nepagarbiai pasielgė tragiškai žuvusio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio atžvilgiu, kai 2010 metais jam viešint Lietuvoje buvo nepritarta lenkiškų pavardžių rašymo daliniam įteisinimui. Atsiprašymą L. Linkevičius išsakė interviu įtakingam dienraščiui Rzeczpospolita. L. Linkevičius lenkų dienraščiui kalbėjo: Tai didžiulė gėda. L. Kaczynskis buvo didelis Lietuvos draugas. Tai, kas nutiko jo vizito metu, yra liūdna. Tuomet nebuvau Seimo narys, tačiau norėčiau už tai atsiprašyti.
Gal atsiprašymas ir nėra toks tragiškas poelgis, nes tada, 2010 metais, prieš pat L. Kaczynskio žūtį mūsų parlamentarų sprendimas buvo tikrai ne laiku padarytas, tačiau dabar jis lydimas naujosios koalicijos veiksmų, dažnai netgi nekonstitucinių. Seimo sprendimą nepriimti nuolaidomis lenkams grįsto įstatymo pavadinęs skaudžia pamoka, ministras L. Linkevičius netgi Vyriausybės vardu laikraščiui dėstė savo išvadas: Dabar mūsų Vyriausybė nori keisti įstatymus tautinių mažumų atžvilgiu, tačiau kad tai baigsis sėkmingai, nėra garantuota. Padėkime vieni kitiems. Manau, kad tai mūsų bendras tikslas. Mūsų Vyriausybės vardu sakau, kad tikrai norime tai pakeisti. L. Linkevičius pareiškė, kad šalių santykiuose nesusipratimai ir nesusikalbėjimai turi nueiti praeitin. Ministras taip pat sakė nematantis kliūčių ir greitu metu galbūt pakeistam Tautinių mažumų įstatymui, kurio siekia ir valdančiojoje koalicijoje esanti Lenkų rinkimų akcija. Aišku, net nepakantusis Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis liko patenkintas tokiais L. Linkevičiaus pareiškimais ir kaip mat deklaravo Lenkijos pasiruošimą plėtoti gerus ryšius su Lietuva, tarsi jie (tie santykiai) yra labai blogi dėl Lietuvos kaltės. Lenkijos ministras ir vėl pabrėžė, kad Varšuva pirmiausia tikisi lenkų tautinės mažumos Lietuvoje problemų sprendimo. Jis užsiminė pasiūlęs L. Linkevičiui bendradarbiavimą kai kuriuose projektuose bei pristatęs Lietuvos ministrui galimybes sujungti abiejų šalių dujų sistemas. Tai būtų tikrai priimtina, tačiau sieti pragmatinius ekonominius klausimus su švietimo ir panašiais klausimais, ypač reikalaujant keisti Lietuvos įstatymus, nėra priimtina. L. Linkevičius pataikavo Lenkijos užsienio reikalų ministrui, sakydamas, kad Vyriausybė sudarė darbo grupę, kuri turi pateikti atitinkamas įstatymų pataisas dėl Lietuvos lenkų keliamų klausimų asmenvardžių, vietovardžių rašybos ir švietimo. Aišku, kalbama buvo tik apie nuolaidas dėl nuolat triukšmingai keliamo lenkiškų mokyklų egzaminų tvarkos klausimo. Ir jeigu atkaklusis R. Sikorskis, anot L. Linkevičiaus, aiškiai pripažino, kad tai yra Lietuvos vidaus reikalas, o Lietuvos lenkai turi būti lojalūs Lietuvai, esmės tai nekeičia Lietuva, spaudžiant tiek V. Tomaševskio skatinamiems Lietuvos lenkams, tiek pačiai Lenkijai, daro didžiules konstitucines ir įstatymines nuolaidas šiai tautinei mažumai.
Tampa nesuprantamas L. Linkevičiaus gyrimasis, kad susitikime jis išsakęs ir Lenkijos lietuvių susirūpinimą dėl nepakankamo švietimo finansavimo, dėl kurio uždaromos lietuviškos mokyklos ir trūksta lietuviškų vadovėlių juk toks jo teiginys melagingas, nes su Lenkijos (Punsko) lietuviais jis susitiko jau išvykęs iš Varšuvos. Prieš kirsdamas Lietuvos sieną, ketvirtadienio vakarą, su lietuvių bendruomene Seinuose susitikęs L. Linkevičius galėjo išgirsti jau ne vienerius metus keliamas jų skaudžias problemas. Problemos daugiausia susijusios su švietimo situacija ir mokyklų finansavimu, ypač Punske. Ten yra grėsmė, kad gali būti uždarytos kelios mokyklos. Gal ir tiesa, kad tai iš dalies lemia ir bendra demografinė situacija Lenkijoje, kaip ir Lietuvoje, mažėja vaikų. Kitas vietos lietuvių keltas klausimas vadovėlių lietuvių kalba trūkumas, egzaminų užduočių vertimai. Punsko lenkų valdžios atstovas sakė, kad vadovėliai reikalingi, bet kai mažas poreikis, jų savikaina yra didelė, parengti jų leidybą sudėtinga. Dėl nepakankamo finansavimo jau šį mėnesį Punsko valdžiai gali tekti uždaryti tris pagrindines lietuviškas mokyklas. Per pastaruosius 10 metų Lenkijoje uždaryta pusė lietuviškų mokyklų, nors Švietimo ministerija prieš pusantrų metų pripažino problemą ir žadėjo padidinti finansavimą 80 proc., bet vėliau apsigalvojo ir padidino tik 20 procentų. Klausimas dėl Vidugirių, Pristavonių ir Navinykų mokyklų uždarymo bus svarstomas mėnesio pabaigoje vyksiančiame tarybos posėdyje. Šiose trijose mokyklose mokosi apie 40 vaikų. Tokiu atveju Lenkijoje lietuviškai būtų galima mokytis tik Punsko Dariaus ir Girėno mokykloje bei Punsko Kovo 11-osios licėjuje ir Seinuose esančioje Žiburio mokykloje, kuri gyvuoja tik Lietuvos finansinės pagalbos dėka. Lietuvių bendruomenės atstovai sako, kad net lietuvių kalba dėstomose pamokose moksleiviai mokosi iš lenkiškų vadovėlių. Lietuvos ambasados Lenkijoje duomenimis, šioje šalyje gyvena apie 15 tūkst. lietuvių kilmės žmonių, daugiausia Seinų ir Punsko krašte, netoli valstybinės sienos su Lietuva.
Sugrįžęs į Lietuvą, L. Linkevičius teisinosi padaręs tik mandagumo gestą. Kai Lietuvos nevyriausybinės organizacijos, patriotiniai sluoksniai išgirdo apie ministro akibrokštus bei jo atstovaujamos koalicijos planus daryti tolesnes nuolaidas Valdemaro Tomaševskio reikalavimams, ministras laikėsi savo nuostatų. Penktadienio vakarą Žinių radijo laidoje Aktualusis interviu L. Linkevičius teigė už atsiprašymą Lenkijoje jis atsiprašyti neketina, nes nemėgsta atsiprašinėti ir yra įsitikinęs, kad jo poelgis buvo adekvatus, teisingas ir jokio nuolankumo Lenkijai čia neįžvelgia. Aš tiesiog prisimenu faktą, kuris labai skaudžiai prisimenamas Lenkijoje. Tai žinau iš savo pažįstamų žmonių: ir politikų, ir ne politikų. Faktas yra tas, kad prezidento, didelio Lietuvos draugo, (noriu priminti) apsilankymo dieną įvyko akibrokštas Seime. Tai yra gėda ir aš esu tuo įsitikinęs. Ir jeigu mano kolega (taip pat laidoje dalyvavęs portalo alkas.lt redaktorius Jonas Vaiškūnas red.) mano, kad aš labai mėgstu atsiprašinėti, tai, deja, taip nėra. Todėl aš neatsiprašysiu už atsiprašymą, nes aš manau, kad tai yra teisinga. Jokio vasališko elgesio čia nėra ir būti negali, nes tai yra paprasčiausia pagarba savo kaimynui ir, man atrodo, pripažinimas to, kas yra man bent akivaizdu, aiškino L. Linkevičius.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis V. Tomaševskis su džiaugsmu sutiko L. Linkevičiaus nuostatas, o jo susitikimą su R. Sikorskiu vadino pastarojo pergale. Apie Lietuvos lenkų interesus kalbėjo su užuominomis apie ultimatumą. Lenkijos naujienų agentūrai PAP V. Tomaševsis teigė: Jeigu Tautinių mažumų įstatymo priėmimo ir Švietimo įstatymo pakeitimo procesas nebus greitas, jeigu nebus skubių pakeitimų dėl lietuvių kalbos brandos egzamino laikymo tautinių mažumų mokyklose, svarstysime netgi pasitraukimą iš valdančiosios koalicijos. Galima prisiminti, kad dar prieš keletą metų Lenkijos užsienio reikalų ministras pareiškė nesusitiksiantis su Lietuvos diplomatijos vadovu iki nebus pradėtos spręsti Lietuvos lenkų problemos. Europos Parlamente dirbantis V. Tomaševskis pagirdamas Sikorskio laikyseną sakė: Ministras R. Sikorskis laikėsi duoto žodžio, kadangi ankstesnė centro-dešinės Lietuvos Vyriausybė net nerodė noro spręsti mūsų problemas.
Penktadienį išplatintame pranešime žiniasklaidai LLRA žadėjo siekti, kad dar šiais metais tautinių mažumų mokyklų mokiniams lietuvių kalbos egzamine būtų užtikrintos lengvatos, o Švietimo įstatymas artimiausioje ateityje būtų pakeistas grąžinant galioti buvusią jo redakciją. LLRA pranešime teigiama: Šiais laikais, kai itin akcentuojamas jaunimo turimų įgūdžių individualus vystymas, negali būti siekiama suvienodinti gimtosios ir išmoktos kalbos statuso. Šių dviejų kalbų mokėjimo lygis visados skirsis: išmoktą kalbą galime mokėti tobulai, bet ji niekad negalės konkuruoti su gimtąja kalba. Ne mažiau svarbus yra ir tas faktas, kad ne kiekvienas mokinys gali pasigirti turįs gabumų kalboms. LLRA pranešė neatsisakanti reikalavimų atšaukti lietuvių kalbos egzamino suvienodinimą. LLRA tai pareiškė prieš pirmadienį turėjusį įvykti kairiosios koalicijos politinės tarybos posėdį, kuriame buvo numatyta svarstyti klausimą dėl lietuvių kalbos egzamino. V. Tomaševskis bei kiti partijos atstovai parlamente prašė partijos deleguotos švietimo viceministrės E. Tamošiūnaitės tautinių mažumų mokyklų mokiniams užtikrinti lengvatas ir pakeisti įstatymą. Jie reikalavo priimti tokius sprendimus, kad dar šiais metais tautinių mažumų mokyklų (lenkų, rusų, baltarusių) mokiniams šioje srityje būtų užtikrintos lengvatos, o įstatymas artimiausioje ateityje pakeistas, grąžinant galioti buvusią jo redakciją. Kaip žinoma, LLRA aktyvistai teigia, kad lietuvių kalbos brandos egzamino suvienodinimas lietuviškose ir tautinių mažumų mokyklose diskriminuoja Lietuvos tautinių mažumų švietimą.
Dabartinė kairioji Vyriausybė savo programoje žada išspręsti vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose bei gatvių ir vietovių pavadinimų rašymo klausimus, atsižvelgiant į Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją. Ministrų kabinetas žada siekti, kad valstybinis lietuvių kalbos egzaminas nelietuviškų mokyklų abiturientams būtų nukeltas į vėlesnį laiką. Premjeras A. Butkevičius sakė, kad lenkiškų mokyklų moksleiviams lietuvių kalbos egzaminas bus vertinamas kitaip, nors egzaminų užduočių suvienodinimas lietuvių ir tautinių mažumų mokyklų abiturientams atidėtas esą nebus. Kitokia egzaminų vertinimo tvarka bus sukurta ministro įsakymu. Pasak Premjero, atidėti egzaminų suvienodinimo tautinių mažumų ir lietuviškų mokyklų moksleiviams nuo 2013 metų jo neprašė ir koalicijos partneriai Lietuvos lenkų rinkimų akcija, o kodėl jie po kelių dienų pareiškė išeinantys iš koalicijos, premjeras paaiškinti negalėjo.
Tiek premjeras A. Butkevičius, tiek švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis praėjusią savaitę teigė, kad esą neplanuojama atsisakyti lietuvių kalbos egzamino suvienodinimo lietuvių ir tautinių mažumų mokyklų moksleiviams, tačiau svarstomas klausimas dėl švelnesnio vertinimo. Ministras tvirtino, kad be kitų variantų, svarstoma galimybė tautinių mažumų mokyklų moksleiviams duoti kitokias valstybinio lietuvių kalbos egzamino užduotis nei lietuviškų mokyklų auklėtiniams, o konkrečiau tai turėjo būti aptarta pirmadienį. Pasak ministro, svarstoma dėl egzamino tautinių mažumų moksleiviams vertinimo, rašinio apimties bei dėl to, keliais autoriais jie galėtų pasinaudoti per egzaminą.
Pasirodo, naujoji Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) vadovybė rusams ir lenkams nori dar daugiau lengvatų. Švietimo ir mokslo viceministrės kėdę užėmusios LLRA atstovės E. Tamošiūnaitės iniciatyva ŠMM parengti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino pakeitimai. Atsakingi ministerijos darbuotojai verčiami pasirašyti po projektu, kuriuo keičiamas egzamino organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas. Darbuotojams, nesutinkantiems pasirašyti po naujovėmis, grasinama atleidimu. Dalis jų pasirašė dokumentą, tačiau pareiškė atskirąją nuomonę, nes įtaria, kad tokie pakeitimai negalimi pagal galiojančius teisės aktus. Pirmadienį valdančiosios koalicijos atstovai sutarė daryti tokias nuolaidas: tautinių mažumų mokyklų abiturientai laikydami valstybinį lietuvių kalbos egzaminą turės rašyti ne 600, o 400 žodžių rašinį; bus galima rinktis ne trijų, o septynių autorių kūrinius (ši lengvata galios ir lietuvių mokykloms. Beje, LLRA atstovai norėjo, kad mokiniai, rašydami rašinį, galėtų rinktis iš 35 autorių); tautinių mažumų atstovai lietuvių kalbos egzamine galės padaryti dar daugiau klaidų. Jei tokia tvarka įsigaliotų, tautinių mažumų moksleiviai egzamino metu turėtų išskirtines privilegijas. Tačiau net ir sutarus keisti egzaminų tvarką gali susidaryti kuriozinė situacija. Juk esminės egzaminų pataisos turi būti skelbiamos likus dvejiems metams iki egzaminų. Tam, kad papildymai būtų priimti ne atbuline data, ministras bus priverstas pasirašyti Egzaminų tvarkos aprašo nustatymo datos pratęsimo įsakymą. Egzaminų programos keitimus turi aprobuoti ir Bendrojo ugdymo taryba, kurios kadencija pasibaigusi, o nauja taryba nesuformuota. Tad susitarimai dėl egzaminų bus sunkiai įteisinami.
Aišku, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai naudinga palaikyti nuolatinę įtampą Lietuvos ir Lenkijos santykiuose. V. Tomaševskio grasinimai jau seniai tapo politinio žaidimo ginklu. Iš kitos pusės, galima manyti, kai kairieji koalicijos partneriai LLRA į koaliciją priėmė sąmoningai ne tik dėl didesnės koalicijos, bet ir dėl vadinamojo santykių su Lenkija gerinimo. Lenkai gavo ministro ir kelių viceministrų postus. Tad reikėjo numatyti, kad socialdemokratai sieks gerinti santykius su Lenkija ir daryti nuolaidų LLRA, tačiau kyla klausimas, kiek LLRA neperžengs ribų? Aišku, dvi tautos, ir siekusios savo istorinių valstybių nepriklausomybės, ir pasižyminčios krikščionišku supratimu, neturėtų pyktis tarpusavyje ar rūpimus klausimus spręsti tik piktais ginčais. Jos turėtų prisiminti, kaip to siekė ir palaimintasis Popiežius Jonas Paulius II. Reikia manyti, kad premjeras A. Butkevičius, šią savaitę lankęsis Lenkijoje, tikrai neatsiprašinėjo, nes, kaip jis sakė prieš išvažiuodamas, nematė priežasčių dėl ko nors atsiprašinėti nėra padaręs jokio nusikaltimo.
Edvardas ŠIUGŽDA
Seimas apie lenkiškų pavardžių rašybą
2010 metų balandį Lietuvos Seimas atmetė įstatymo projektą, kuriuo siūlyta leisti asmens dokumentuose lotyniškos kilmės pavardes rašyti originaliai, jų nelietuvinant. Įstatymo projektą, kurį kaip nuolaidą lenkų reikalavimams buvo parengusi Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė, tąkart palaikė 30 parlamentarų, prieš buvo 38, susilaikė 36 (dalis buvusių valdančiųjų konservatorių ir liberalų atstovų bei nemaža dalis tuomet opozicijoje buvusios Tvarkos ir teisingumo frakcijos narių). Už projektą balsavo tik keli konservatoriai su A. Kubiliumi priešakyje, kai kurie liberalai, o vienintelis socialdemokratų atstovas, pritaręs šiam projektui, buvo Gediminas Kirkilas. A. Kubiliaus pasiūlytas įstatymas tada nesurinko daugumos, nes prieš jį balsavo (ar susilaikė) ne tik opozicijoje esantys socialdemokratai bei darbiečiai, bet ir didelė dalis konservatorių. Projekte siūlyta leisti asmens dokumentuose lotyniškos kilmės pavardes rašyti originaliai, ir ši nuostata grindžiama tuo, kad asmenvardis yra unikalus konkretaus asmens tapatybės žymuo, kuriam turi būti suteikta teisinė apsauga.
Tačiau priimant tokius kompromisinius įstatymų pasiūlymus, darant greičiau nuolaidas lenkiškai kalbantiems Lietuvos piliečiams, reikėjo turėti galvoje, kad Lietuvos lenkai nėra atskiri, iš užsienio, gal net iš Lenkijos atvykę lenkai, kurių pavardžių rašymas būtų tikrai pagal priimtus tarptautinius reikalavimus kaip jų originalaus užrašymo pavardė. Juk mes, Lietuvos piliečiai, negalime iškraipyti pavardžių, kurias turi užsieniečiai. Tačiau šiuo atveju kalbame apie Lietuvos piliečius, kurių pavardes turime rašyti lietuviškais rašmenimis ir pagal lietuvišką tarimą, nebent Lietuvoje būtų įteisinta ir lenkų kalba kaip antroji valstybinė, tačiau to dar tikrai nėra.
Seimas apie Švietimo įstatymą
2011 metų pavasarį Seimas priėmė Švietimo įstatymą, kuriuo nustatoma, jog pagrindinėse ir vidurinėse tautinių mažumų mokyklose, be privalomų lietuvių kalbos pamokų, lietuvių kalba vyks ir tos pamokos, kuriose nagrinėjamos Lietuvos istorijos ir geografijos, pasaulio pažinimo temos, mokoma pilietiškumo pagrindų. Priimtame įstatyme numatyta, kad bent keturias valandas per savaitę lietuviškai mokytis turės ir priešmokyklinukai, o nuo 2013 metų ketinama suvienodinti valstybinės kalbos egzaminą lietuviškų ir tautinių mažumų mokyklų absolventams. Didžiausią lenkų bendruomenės nepasitenkinimą sukėlė valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino suvienodinimas, nes tuo metu neplanuotas joks pereinamasis laikotarpis. Nuo 2013-ųjų vienodinant lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą lietuvių ir tautinių mažumų kalbomis dėstomų mokyklų abiturientams, jau įtvirtintos specialios normos, kurios lenkų ar rusų mokyklų abiturientų rašybą, gramatiką ir kalbinę raišką leidžia vertinti laisviau. Pereinamasis laikotarpis truks aštuonerius metus.
© 2013 XXI amžius
|