2013 m. vasario 15 d.    
Nr. 7
(2031)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Netikėtas Benedikto XVI pasitraukimas

Mindaugas BUIKA

Asmeninio svarstymo pasekmė

Be abejonės, popiežiaus Benedikto XVI priimtas sprendimas dėl atsistatydinimo iš apaštalo šv. Petro tarnystės buvo sutiktas su didele nuostaba bei apgailestavimu visame krikščioniškajame pasaulyje. Visi suprantame, kad šį Šventojo Tėvo nusistatymą privalu gerbti, meldžiant jam sveikatos, dvasinės stiprybės ir visos įmanomos gerovės. Jo pareiškimas dėl negalėjimo toliau pilna jėga vadovauti Visuotinei Bažnyčiai buvo padarytas Lurdo Dievo Motinos liturginėje šventėje, vasario 11 dieną, Romoje gyvenantiems kardinolams susirinkus į viešąją konsistoriją patvirtinti nutarimo dėl naujų šventųjų skelbimo, kurio iškilmė įvyks septintąjį Velykų sekmadienį (gegužės 12-ąją). Tame susitikime pasibaigus dalyvavusių keturiasdešimties kardinolų pritariančiam balsavimui dėl minėtos kanonizacijos – įprastos ir reguliariai pasikartojančios kanoninės ceremonijos – popiežius Benediktas XVI netikėtai dar kartą kreipėsi į susirinkusiuosius, teigdamas, kad sušaukė šią konsistoriją ne tik dėl naujų šventųjų skelbimo, bet ir norėdamas pranešti apie kitą svarbų Bažnyčios gyvenimui sprendimą – atsistatydinimą.


Popiežius Benediktas XVI atsistatydina

Pranešimą apie atsistatydinimą Popiežius perskaitė pirmadienį priešpiet pasibaigus Vatikane vykusiai konsistorijai dėl trijų naujų šventųjų skelbimo.

Brangieji broliai, sukviečiau jus į šią konsistoriją ne tik dėl trijų kanonizacijų, bet taip pat norėdamas jums pranešti apie labai svarbų Bažnyčios gyvenimui sprendimą. Daug kartų sąžinėje Dievo akivaizdoje apsvarstęs, pasiekiau tikrumą, jog mano jėgos, dėl senyvo amžiaus, jau nepakankamos, kad galėčiau deramai vykdyti Petro tarnystę.

Puikiai suprantu, kad ši tarnystė, dėl savo dvasinės reikšmės, turi būti vykdoma ne tik darbais ir žodžiais, bet taip pat kančia ir malda. Vis dėlto šiuolaikiniame pasaulyje, sparčiai kintančiame ir blaškomame tikėjimo gyvenimui svarbių klausimų, Petro laivo vairavimui ir Evangelijos skelbimui reikalingos ne tik dvasios, bet ir kūno jėgos, jėgos, kurios pastaraisiais mėnesiais manyje tiek nusilpo, kad turiu pripažinti nesąs pajėgus gerai vykdyti man patikėtą tarnystę. Dėl to, puikiai suprasdamas šio sprendimo rimtumą, būdamas visiškai laisvas, pareiškiu, jog atsisakau Romos Vyskupo, Šventojo Petro Įpėdinio tarnystės, man kardinolų patikėtos 2005 m. balandžio 19 d., taip kad 2013 m. vasario 28 d. 20.00 val. Romos sostas, Šventojo Petro sostas, bus laisvas ir tie, kam priklauso, turės sušaukti konklavą naujo Popiežiaus išrinkimui.


Popiežiaus palinkėjimai prasmingam Gavėnios šventimui

Mindaugas BUIKA

Popiežiaus Benedikto XVI pasiuntinys,
Popiežiškosios „Cor Unum“ tarybos
pirmininkas afrikietis kardinolas
Robertas Sara lanko Sirijos karo
pabėgėlių stovyklas Libane ir perduoda
Šventojo Tėvo ir pasaulio vyskupų aukas

Tikėjimo ir meilės sąsajos

Popiežiaus Benedikto XVI tradicinį kreipimąsi dabar švenčiamai Gavėniai, kuriame aktualiai analizuojamas tikėjimo į Dievą ir praktinių artimo meilės darbų santykis, galima būtų įvardyti kaip dar vieną svarbų Bažnyčios socialinio mokymo dokumentą. Ši svarstymo plotmė ypač reikšminga, kadangi nuo vasario 13 dienos, Pelenų trečiadienio, prasidėjęs pasirengimo Šv. Velykoms liturginis laikotarpis visada skatina ne tik intensyvinti sakramentinį gyvenimą, bet „kartu augti meile Dievui ir artimui, konkrečiu būdu praktikuojant pasninką, atgailą ir išmaldą“, – rašo Šventasis Tėvas kreipimesi, prasmingai pavadintame „Tikėjimas meile žadina meilę“. Jame akcentuojamas dabartinių Tikėjimo metų ir naujosios evangelizacijos kontekstas, skatinantis visus krikščionis, ypač vykdančius karitatyvines užduotis, iš naujo patirti „susitikimą su Dievu Kristuje, žadinantį meilę bei atveriantį širdį kitiems, kad artimo meilė nebūtų iš išorės primestas įsakymas, bet trykštų iš paties tikėjimo“ (Enciklika „Deus Caritas Est“, 31)


Naujasis Benedikto XVI saulėtekis

Kun. Vytenis Vaškelis

Daugybė žmonių pasaulyje buvo didžiai nustebinti, išgirdę visai nelauktą naujieną: didžiausios pasaulyje, daugiau nei milijardą tikinčiųjų turinčios Katalikų Bažnyčios galva – popiežius Benediktas XVI – viešai pareiškė, kad po ilgų svarstymų, būdamas visiškai laisvas, atsisako visų šv. Petro įpėdinio tarnystės pareigų. Šios žinios paskelbimas liudija ne tik drąsaus Šventojo Tėvo apsisprendimo savitumą, bet ir jo nuolankumo dorybės grožį, nes kai ateina aiškus suvokimas, kad sveikata silpsta, fizinės jėgos apleidžia ir pasidaro pernelyg sunku (net kompetentingiems patarėjams bei įvairiems pagalbininkams padedant) aprėpti milžiniškus visuotinės Bažnyčios reikalus ir operatyviai į juos reaguoti, tada, remiantis paties Benedikto XVI prieš keletą metų pasakytais žodžiais, kartais atsiranda net pareiga atsistatydinti, ypač kai tam nėra jokių objektyvių kliūčių.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija