|
Lietuvos sąjūdžio taryba: L. Linkevičiui apkaltą
Lietuvos Sąjūdžio taryba išplatino pareiškimą dėl apkaltos užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui: Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, su oficialiu vizitu lankydamasis Varšuvoje, ketvirtadienį viešai atsiprašė lenkų už tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas priėmė nutarimą saugoti lietuvių kalbos fundamentinį komponentą mūsų nacionalinę vertybę lietuvišką raidyną.
|
|
Dėl ministro L. Linkevičiaus pareiškimo Lenkijos dienraščiui Rzeczpospolita
Vasario 7 dieną Jūs, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras, oficialaus vizito Lenkijoje metu atsiprašėte Lenkijos dėl 2010 m. balandžio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimo sprendimo neatsisakyti Lietuvos valstybine kalba užrašytos asmenvardžių formos pase vardai ir pavardės pirmame paso puslapyje rašomi lietuviškais rašmenimis, o kitame puslapyje, piliečio prašymu, gali būti įrašomi dar ir kitos kalbos lotyniško pagrindo rašmenimis. Šį Seimo sprendimą pavadinote didžiule gėda.
|
|
Diplomatijos akibrokštas
Lietuvos Laisvės kovotojų sąjunga 2013 02 08 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Seimo pirmininką, Ministrą Pirmininką ir į Seimo narius pareiškimu: Lietuvos Laisvės kovotojų sąjunga (LLKS) numatomo užsienio reikalų ministro vizito į Lenkiją akivaizdoje kreipėsi į Prezidentę, Seimo pirmininką, Ministrą pirmininką ir į Seimo narius, įvertinusi Premjero pažadą legalizuoti atskirose Lietuvos vietovėse svetima kalba rašyti vietovardžius, gatvių pavadinimus, pasuose rašyti kitokia rašysena Lietuvos piliečių pavardes ir vardus, atkreipė dėmesį ir iš anksto perspėjo visus priesaiką davusius Lietuvos valstybės atsakingus piliečius apie galimą neapgalvotą priesaikos normos saugoti valstybės teritorinį vientisumą sulaužymą ir iš to išplaukiančią teisinę atsakomybę su apkalta.
|
|
Išvažiavo vilnų, parvažiavo nukirptas
Apie dabartinio Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus vizitą pas kaimynus lenkus taip pasakytų pirmosios Lietuvos Respublikos diplomatijos šulai Petras Klimas, Jurgis Balrušaitis, Oskaras Milašius. Akibrokštui prilygstantis Lenkų rinkimų akcijos (LRA) pirmininko atviras pareiškimas, kad lietuviai turi integruotis į lenkų bendruomenę, o ne lenkai į Lietuvos, yra jau ne užuomina, o siekio kurpti lenkišką autonomiją nuostata. Toks politiko iššūkis iškart mus grąžina prie teisiškai nesureguliuotų santykių su Lenkija, pradedant Liublino unija, Želigovskio akcija, baigiant Armijos Krajovos veikla Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metu.
|
|
Mokama savižudiška kaina savigarba ir išdidumu
Jums gyvenimas nepavyko? Jūs neturėjote išdidumo jausmo. Emilis Sioranas, prancūzų rašytojas, mąstytojas
(Gorkije silogizmy, Algoritm, Maskva, 2008, p. 67) Daug nuomonių išsakoma apie santykius su Lietuvos lenkais. Niekas nepasikeis, jei nekalbėsime atvirai ir tiesą, beje, ne vien su Vilniaus krašto lenkais, bet iš esmės su Lenkija. Pažvelkime iš šalies. Kaip ten bebūtų, L. Linkevičiaus atsiprašymas dėl suverenaus Lietuvos Seimo gėdos ir G. Kirkilo skubus įsipareigojimas jau balandį visus reikalus užbaigti primena, kad mes mąstome vasališkai, be savigarbos, išdidumo ir visiškai palaužta valstybine sąmone. Kokios pagarbos ir orumo galime laukti bet kuriais klausimais iš bet kurios šalies? Apie tai jau pasakė Lenkijos užsienio reikalų ministras: padės mums pirmininkauti Europos Sąjungai (ES) ir netgi suorganizuoti ES Viršūnių susitikimą Vilniuje. Galima įsivaizduoti, ką ir kaip tokio mentaliteto pareigūnai gina.
|
|
|