Paminėtas Dievo tarnas arkivyskupas Mečislovas Reinys
Dr. Aldona Vasiliauskienė
|
Šv. Mikalojaus bažnyčioje prie Dievo
tarno arkivyskupo M. Reinio portreto.
Iš kairės: Liudvikas Skardinskas,
parapijos klebonas kun. Medardas
Čeponis, dr. Aldona Vasiliauskienė,
LEU rektorius akademikas Algirdas
Gaižutis, Virgina Skirienė
ir prof. Juozas Skirius
|
|
Šv. Mikalojaus parapijos salėje.
Prie aparatūros (kairėje) sėdi Juozapas
Skardinskas. Prie lango stovi klebonas
kun. M. Čeponis (dešinėje) ir prof.
Juozas Skirius. Sėdi akademikas
Algirdas Gaižutis, Virgina Skirienė,
Leonora Zapereckienė ir kiti. Pranešėjos
dr Aldonos Vasiliauskienės (dešinėje)
rankose segtuvas su straipsniais
apie Dievo tarno M. Reinio vardo
įamžinimą Vladimire
|
|
Dr. Aldona Vasiliauskienė džiaugiasi
XXI amžiuje publikuotu straipsniu
apie renginius, garsinančių M. Reinio
vardą Vladimire. Viduryje akademikas
Algirdas Gaižutis, kairėje
prof. Juozas Skirius
|
Vasario 3 dieną, sekmadienį, Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje prie altoriaus buvo padėtas Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio (1884 02 031907 06 101926 04 051953 11 08) portretas, apsuptas degančių žvakučių, ir Evangelija, o kairėje bažnyčios pusėje, lango vitraže, ties šv. Mikalojaus altoriumi, arkiv. M. Reinio ir arkiv. Julijono Steponavičiaus portretai. Prie M. Reinio portreto įrašas: Arkiv. Mečislovas Reinys (18841953). Dievo tarnas, kankinys, lietuvybės puoselėtojas, arkivyskupijos valdytojas, Lietuvos užsienio reikalų ministras, filosofijos daktaras, profesorius, Vilniaus Šv. Mikalojaus parapijos lietuvių globėjas. Vitražas sukurtas Vilniaus dailės akademijos dailininko doc. Algirdo Dovydėno, tuometinio klebono kun. Edmundo Paulionio iniciatyva, 2003 m. gegužės 16 d.
Šv. Mišias aukojo Vilniaus dekanas, parapijos klebonas kun. Medardas Čeponis. Pamokslo metu jis apžvelgė arkiv. M. Reinio gyvenimo ir veiklos kelią, pateikė biografinių duomenų, susiejo Dievo tarną su Šv. Mikalojaus bažnyčia: šios parapijos salėje vykstančiuose renginiuose kun. dr. M. Reinys dar 19141922 metais skaitydavo paskaitas, bendraudavo su parapijiečiais, diskutuodavo konferencijų metu. 1940 m. liepos 9 d. popiežius Pijus XII jam suteikė arkivyskupo titulą ir tą pačią dieną paskyrė Vilniaus arkivyskupo Romualdo Jalbžykovskio padėjėju. Atvykęs į Vilnių arkiv. M. Reinys apsigyveno Pilies gatvėje, prie Lietuvaitės valgyklos, nes dideliuose arkivyskupijos rūmuose lietuviui arkivyskupui neatsirado kambarėlio. Vėliau arkivyskupą pasikvietė Šv. Mikalojaus bažnyčios klebonas kun. Krištapas Čibiras (klebonu paskirtas 1924 m. rugsėjo 25 d.). Arkiv. M. Reinys apsigyveno klebonijoje, dviejų pereinamų kambarių bute. 1942 m. kovo 23 d. sovietų bombai pataikius į kleboniją, žuvo klebonas kun. K. Čibiras (1888 12 141914 05 311942 03 23), buvo sužeisti arkiv. M. Reinys ir kun. Vladislovas Vincentas Taškūnas (1880 11 1119041967 02 18), abu jie gydėsi Šv. Jokūbo ligoninėje. Kad Dievo tarnas arkiv. M. Reinys buvo Vilniaus Šv. Mikalojaus parapijos lietuvių globėjas, liudija ir įrašas vitraže.
Po šv. Mišių klebonas kun. M. Čeponis visus pakvietė į parapijos salę susipažinti su arkiv. M. Reinio atminimo pagerbimu ir įamžinimu toli nuo Lietuvos, Vladimiro mieste (už Maskvos 180 km), kur esančiame ypatingo griežtumo kalėjime kentėjo ir mirė šis Dievo tarnas.
Parapijos salėje šių eilučių autorė išdalino arkiv. M. Reinio paveikslėlius su malda, prašant malonių užtariant arkiv. M. Reiniui, kuriai Imprimatur 2008 m. sausio 14 d. parašė šviesios atminties vyskupas Juozas Tunaitis. Maldai vadovavo klebonas kun. M. Čeponis.
Talkinant Liudvikui Skardinskui, rodžiusiam vaizdus, pasakojau apie 2010-ųjų ir 2012-ųjų metų keliones į Vladimirą ir per tas keliones atliktus darbus: Švč. Mergelės Marijos, Rožinio Karalienės, bažnyčioje pakabintas M. Reinio portretas (kitas portretas padovanotas Kalėjimo muziejui), atidengta paminklinė lenta Kapinių memoriale, o 2012 metų spalį atidengta ir pašventinta paminklinė lenta bažnyčioje, skaityti pranešimai trijose konferencijose (apie tai plačiai rašyta Lietuvos spaudoje, M. Reinio pagerbimui Vladimire nemažai vietos skyrė XXI amžius). Pasidžiaugta, kad paminklinės lentos atidengimu pradėtas minėti arkiv. M. Reinio gimimo Dangui 60-metis.
Buvo akcentuoti tuometinio Lietuvos Respublikos ambasadoriaus Antano Vinkaus nuopelnai, įamžinant M. Reinio atminimą, Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atliktas didelis darbas, kalbėta apie mecenatą Antaną Vilūną, Versmės leidyklos (vadovas Petras Jonušas) bei šviesios atminties mons. Petro Baltuškos materialinę pagalbą kelionėms į Vladimirą.
Paminėta Vladimiro Švč. Mergelės Marijos, Rožinio Karalienės, negausios parapijos (apie 200 tikinčiųjų), ten talkinančių dviejų vienuolių seserų felicijiečių, parapijos klebono kun. Sergiejaus Zujevo (dabar jis paskirtas ir dekanu) ypatinga pagarba ir meilė lietuviui Dievo tarnui arkivyskupui M. Reiniui ir pastangos įamžinti šio kankinio vardą. Tai liudija jau atlikti darbai, ties kuriais nesiruošiama sustoti.
Kalbėta ir apie stačiatikių susidomėjimą arkivyskupo M. Reinio asmenybe bei Vladimire gyvenančio lietuvio Ramūno Babensko mecenatorišką ir kitokią pagalbą t. S. Zujevui bei atvykusiems iš Lietuvos į renginius.
Klebonui kun. M. Čeponui įteiktas Utenos mero Alvydo Katino, besirūpinančio savo kraštiečiu arkiv. M. Reiniu, specialus Utenos kalendorius, o parapijos vikarui kun. Mindaugui Ragaišiui Tauragnų kalendorius, renginio dalyviai gavo XXI amžiaus ir Lietuvos aido laikraščių su straipsniais apie M. Reinį ir Vladimirą, specialius spalvotus Dievo tarnui M. Reiniui skirtus lankstinukus (bukletus).
Dievo tarno arkivyskupo M. Reinio giminaitis Lietuvos edukologijos universiteto rektorius akademikas Algirdas Gaižutis šių eilučių autorei įteikė padėką už aktyvią ir brandžią mokslinę bei publicistinę veiklą, supažindinant jaunuomenę ir studentiją su iškiliuoju arkivyskupo M. Reinio palikimu, jo nuopelnais mūsų tautai, jo krikščioniškojo auklėjimo idėjomis, teologijos, psichologijos, filosofijos, pedagogikos veikalais.
Vaišinantis arbata su saldumynais dar ilgai buvo dalijamasi įspūdžiais, kalbama apie arkiv. M. Reinį, susipažįstama su 20102013 metų straipsniais šia tema.
Norėčiau nuoširdžiai padėkoti broliams Liudvikui ir Juozapui Skardinskams už atsivežtą aparatūrą ir pagalbą paskaitos metu. Jų tėvų žemė ribojosi su Reinių žeme, juos sieja ir tolimi giminystės ryšiai. Be to, jų dėdė kun. Jonas Mykolas Juozapas Skardinskas (187219001958) artimai bendravo su būsimuoju Dievo tarnu, į Vladimiro centralą (ypatingo režimo kalėjimą) siuntė jam siuntinius. Šie faktai atsispindi kalinio M. Reinio asmens byloje Nr. 3145.
Apie arkiv. M. Reinio mirtį 1953 m. lapkričio 8 d. Vladimiro
centrale Lietuvoje ilgai nežinota. Tai paaiškėjo, kai 1954 m. balandžio
30 d. J. Skardinskas parašė laišką (tada jis dirbo Paringyje) Vladimiro
kalėjimo viršininkui. Jame rašoma, kad Julijona Martinėnienė, gyvenanti
Zastrone prie Daugailių, išsiuntė pinigų ir siuntinį savo broliui
M. Reiniui adresu: Vladimiro sritis, pašto dėžutė Nr. 21. Toliau
nurodoma, kad pinigai ir siuntinys grįžo atgal, ir prašoma paaiškinti
kodėl: Todėl nuolankiausiai jus prašau, gerbiamasis p. Viršininke,
būkite toks geras, atsakykite man į šiuos klausimus: ar Mečislovas
Reinys, Jeronimo, gyvas ar mirė? Jeigu gyvas, tai kur jis dabar:
Vladimire ar išvyko į kitą vietą? Ir kur? O jeigu mirė, tai kada
ir kur palaidotas? Jis mano artimas giminaitis.
Tikėdamasis geranoriško atsakymo, pridedu voką
su savo adresu ir pašto ženklais. Su nuoširdžiausia ir nuolankiausia
pagarba.
Pasiruošęs padėti. J. Skardinskas
Šis laiškas rašytas rusų kalba.
Reikia manyti, kad šis kun. J. Skardinsko laiškas paskubino Vladimiro kalėjimo vadovus per Zarasų rajono milicijos skyriaus viršininką pranešti J. Martinėnienei apie jos brolio arkiv. M. Reinio mirtį 1953 m. lapkričio 8 d. Tai įvyko tik po pusės metų 1954 m. gegužės 28 d.
Šv. Mikalojaus bažnyčios klebonas kun. M. Čeponis, organizavęs Dievo tarno arkiv. M. Reinio 129-ųjų gimimo metinių paminėjimą, paskatino rengtis jo mirties 60-mečio renginiams visoje Lietuvoje.
Vilnius
Valdo Lunecko nuotrauka
© 2013 XXI amžius
|