|
Dėl šventinio sambūrio Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną
Kovo 4-ąją, per Šv. Kazimiero šventę, Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos ir Lietuvių tautinis centro skundą dėl Vilniaus savivaldybės sprendimo neleisti Kovo 11-osios pažymėti eitynėmis Gedimino prospektu.
Skundą šios organizacijos pateikė dėl, jų nuomone, dirbtinai ribojamos teisės rengti eitynes, kai sostinės valdžia nurodė galinti šiam renginiui skirti tik Upės gatvę, kur prieš kelerius metus vyko gėjų eitynės. Teismas nurodė, kad organizuojant valstybės šventes pirmumo teisė pasirinkti renginio vietą ir laiką suteikiama valstybės institucijoms. Esą Kovo 11-ąją, kaip nurodė Vilniaus savivaldybė, Gedimino prospekte nuo 8 valandos bus statomos trys pakylos, nuo 14 iki 19 valandos vyks meno kolektyvų pasirodymai, o vėliau bus tvarkoma teritorija. Vis dėlto kyla klausimas, ar tikrai trijų valdiškų pakylų statyba įgis tokius grandiozinius užmojus, kurių neįmanoma suderinti su piliečių iniciatyva. Todėl kelios organizacijos išreiškė savo apsisprendimą pritarti patriotinėms jaunimo organizacijoms Kovo 11-ąją rinktis Vilniaus Katedros aikštėje ir eitynėmis Vilniaus senamiesčio Pilies ir Didžiojoje gatvėse pažymėti valstybės atkūrimo šventę. Vilniaus savivaldybė sprendimą dėl leidimo priims šiandien.
Susipažinę su Lietuvos Respublikos Seimo programa, skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimui, priėjome prie išvados, kad iškilmingai daliai, kuri vyks šiais metais Kovo 11-osios Akto salėje, trūksta vietos glaudesniam visuomenininkų ir valstybinių institucijų atstovų susibūrimui. Vertindami laikotarpį Lietuvoje nuo 1988 metų vasaros iki 1990 metų kovo 11-osios, negalime pamiršti to betarpiško žmonių būriavimosi reikšmės Tautos susitelkimui, kuris svarbus ne tik okupacijos, bet ir nepriklausomybės sąlygomis.
Dėl to Lietuvai pagražinti draugijos valdyba pritarė 2013 m. vasario 23 d. suvažiavime iškeltai iniciatyvai Lietuvos Nepriklausomybės dieną minėti masiškesniais pilietiniais susibūrimais ir eitynėmis nuo Baltijos kelio pradinio atskaitos taško Katedros aikštės iki Nepriklausomybės aikštės, kuri 1991 metų sausio 13-osios įvykių akivaizdoje tapo Lietuvos širdimi.
Oponuojantiems dėl masiškesnių renginių reikalingumo ir besibaiminantiems dėl galimų dorovės ar etikos normų pažeidimų (LR Susirinkimų įstatymo 5 str. 2 punktas), norėtųsi patarti, jog bijoti savo tautos ir valstybės ydų reikštų nesiekti jas atskleisti ir išgyvendinti, o bejėgiškai susigūžti ir leisti joms netrukdomai daugintis. Aktyvioji tautos dalis nėra bevalių minia, kuri aklai leistųsi paskui kraštutinių pažiūrų individus.
Mums nekyla abejonių, jog gana nežymiomis valstybės jėgos struktūrų pastangomis galima sklandžiai atskirti nuo pilietininkų gretų tuos subjektus, kurie masiniuose renginiuose vartoja hitlerinius, stalininius ar pilietinės visuomenės demografinio neįgalumo simbolius, nesiderinančius su nepriklausomos ir laisvos tautos vertybinėmis orientacijomis bei jos civilizuoto klestėjimo lūkesčiais.
Siekdami paskleisti visuotinės šventės dvasią, minėdami Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, kviečiame visas patriotines visuomenines organizacijas, valstybės ir savivaldybių institucijas pritarti Nepriklausomybės pilietinio sambūrio iniciatyvai ir šventiškai nusiteikus susirinkti šių metų kovo 11 dieną 15.00 val. Katedros aikštėje, Vilniuje.
Juozas Dingelis,
Lietuvai pagražinti draugijos valdybos pirmininkas
© 2013 XXI amžius
|