Kada nors vėliau...
Gintaras Visockas
Ar galima Lietuvą traktuoti esant teisine valstybe? Greičiausiai teisūs skeptikai, įsitikinę, jog mūsų šalis vis dar stovi ant itin netvirtų, nuolat klibančių demokratijos pastolių. Štai vasario 21-ąją Seime surengta apskritojo stalo diskusija Piktnaudžiavimas, lengvabūdiškumas ar normali praktika: ar tikrai asmenys suimami tik tada, kai būtina? Ją organizavo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos advokatūra. Tądien Seimo Konstitucijos salėje pranešimus perskaitė advokatas, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Baudžiamojo proceso katedros vedėjas prof. dr. Raimundas Jurka, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas teisėjas Aloyzas Kruopys ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisininkas Karolis Liutkevičius. Diskusijose dalyvavo advokatai Adomas Liutvinskas, Arūnas Marcinkevičius, Remigijus Merkevičius, Valdemaras Bužinskas, Rimas Andrikis, Rolandas Tilindis. Savo nuomonę apskritojo stalo diskusijoje pateikė Vilniaus Universiteto Baudžiamosios justicijos katedros profesorius Gintaras Goda, Generalinis prokuroras Darius Valys, Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Kęstutis Betingis, Lietuvos Advokatų tarybos pirmininkė Liudvika Meškauskaitė, Vilniaus ir Klaipėdos apygardų teismų pirmininkai... Apskritojo stalo diskusijoje buvo gvildenama užtektinai daug nerimą keliančių temų. Viena iš jų griežčiausios kardomosios priemonės taikymo Lietuvoje ypatumai. Oficialūs statistiniai duomenys byloja, jog Lietuvos teisėsauga pamėgusi įtariamiesiems ir kaltinamiesiems taikyti tik pačias griežčiausias kardomąsias priemones. Lietuva Europos Sąjungoje garsėja kaip valstybė, itin pamėgusi suėmimo procedūras. Tirdami bylas mūsų prokurorai prašo įtariamuosius arba kaltinamuosius dažniausiai suimti, nes laisvėje laukdami teismo jie, suprask, mėgins slėptis arba daryti poveikį liudytojams. O mūsų teismai, spręsdami, kokią kardomąją priemonę racionaliausia taikyti, dažnusyk svarbesniais palaiko kaltintojų, bet ne advokatų argumentus. Taigi šiandien garsėjame kaip represinės valstybės bruožų turinti šalis, be griežčiausios kardomosios priemonės taikymo nematanti jokių kitų išeičių. Vos tik atsirado įtarimų, jog pilietis nusižengė, tuoj skubame pasodinti jį už grotų, kad teismo lauktų būtent tardymo izoliatoriuje, atskirtas nuo viso pasaulio. Net ten, kur būtų galima pritaikyti tokias priemones, kaip namų areštas, draudimas bendrauti su konkrečiai nurodytais asmenimis ar rašytinis pasižadėjimas neišvykti, mūsų prokurorai siūlo ir teisėjai dažnai sutinka taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę suėmimą. Priežasčių, kodėl Lietuva yra viena iš labiausiai Europos Sąjungoje negailestingų šalių kaltinamiesiems bei įtariamiesiems, ne viena.
|