|
Naujas puolimas prieš Trispalvę
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus miesto taryba išplatino pareiškimą, kuriame reiškiamas susirūpinimas dėl Lietuvos Trispalvės. Lietuvos užsienio reikalų ministerija pateikė įstatymo projektą, kuriuo siūlo įteisinti (nors ir ribotam laikotarpiui) privalomą Europos Sąjungos (ES) vėliavos iškabinimą ant Seimo, Vyriausybės, ministerijų, teismų, Generalinės prokuratūros, Lietuvos banko, Vyriausiosios rinkimų komisijos, savivaldybių tarybų, pasienio kontrolės punktų pastatų sienų, kai kurių spaudos leidinių teigimu, ir Gedimino pilies bokšte Vilniuje. Šis klausimas nėra naujas. Seimo narys Vytenis Andriukaitis dar 2005 metais siūlė, kad ant oficialių valdžios institucijų pastatų sienų būtų iškeltos Lietuvos valstybės ir ES vėliavos. Ponui V. Andriukaičiui buvo nesuprantama, kodėl mes nekeliame ES vėliavų Sausio 13-osios, Vasario 16-osios ir kitų švenčių dienomis. Pagrindinis motyvas buvo, kad, jei nekelsime ES vėliavos, niekas nesupras, kad esame Europos Sąjungoje. Tuomet šis siūlymas nesulaukė paramos.
Prisiminkime, kaip keliamos ES vėliavos Lietuvoje ir užsienio valstybėse. Lietuvoje įstatymas numato, kad ES vėliavos pastoviai būtų iškeltos prie ES išorinės sienos pasienio kontrolės punktų. Kartu su Lietuvos valstybės vėliava ES vėliava keliama Europos dieną (gegužės 9-ąją), rinkimų į Europos Parlamentą arba jo organizuojamų referendumų dienomis ant pastatų, kuriuose vyksta balsavimas, sienų. Tai tikrai pakankama pagarba Europos vėliavai.
Jungtinėje Karalystėje ES vėliava kartu su valstybės vėliava keliama tik Europos dieną (gegužės 9-ąją). Suomijoje rekomenduojama kelti ES vėliavą Europos dieną, kai šalyje lankosi ES pareigūnai ar vyksta tarptautinės ES konferencijos. Danijoje ES vėliavų kėlimas nereglamentuojamas. Nyderlandų Karalystėje įstatymu numatyta, kad, kai Nyderlandai pirmininkauja ES Tarybai, ES vėliava turi būti keliama prie Užsienio reikalų ministerijos. ES vėliava keliama prie Nyderlandų diplomatinių atstovybių. Švedijoje ES vėliava kartu su valstybės vėliava keliama Europos dieną. Nors nereglamentuota, tačiau oficialių vizitų metu keliama ir ES vėliava. Belgijoje visų švenčių metu keliamos dvi vėliavos, o Europos dienos proga tik ES vėliava.
Kaip matome, Europos valstybėse ES vėliavos kėlimas nėra kaip nors ypatingai sureikšminamas, pagrindinis dėmesys sutelkiamas į savas, nacionalines vėliavas. Niekur nekalbama apie ES vėliavos kėlimą ant reprezentacinių pastatų sienų, karalių rezidencijų, pilių bokštų ir kt.
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos siūlymas nuspalvinti visą Lietuvą ES spalvomis gali būti suprastas tik kaip noras prikabinti kuo daugiau kitų vėliavų, kad būtų sumenkinta mūsų valstybės vėliavos Lietuvos Trispalvės reikšmė. Užsienio valstybėse, ypač Skandinavijos šalyse, visur dominuoja Valstybės vėliavų spalvos.
Pastaruoju metu pastebimas didelis noras kaip nors paniekinti Lietuvos Trispalvę Gedimino pilies bokšte Vilniuje. Buvo paruoštas įstatymo projektas, pagal kurį buvo numatyta čia kelti (kol kas tam tikromis progomis) senąją istorinę (nuspalvintą iki skaisčiai raudonos spalvos) Lietuvos valstybės vėliavą. Tvirtai pasipriešinus Lietuvos visuomenei, Pasaulio lietuvių bendruomenei ir kitoms organizacijoms, šio klausimo svarstymas sustabdytas.
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus miesto Tarybos nuomone: 1. Lietuvos įstatymuose išreikšta pakankama pagarba Europos Sąjungos vėliavai; 2. Kadangi Lietuvos įstatymuose neaptarta situacija kaip keliama Europos Sąjungos vėliava, kai Lietuva pirmininkauja Europos Sąjungos Taryboje, tomis dienomis Europos Sąjungos vėliava privalo būti iškabinta prie Užsienio reikalų ministerijos; 3. Kategoriškai nesutiktume, kad Gedimino pilies bokšte būtų iškabinta kita (nesvarbu kokia) vėliava, čia privalo amžinai kaboti Lietuvos Valstybės vėliava Lietuvos Trispalvė.
Jeigu būtų siūlymas pakeisti Lietuvos Trispalvę arba ją papildyti kitomis vėliavomis Gedimino pilies bokšte, laikytume tai provokacija, kurios tikslas supriešinti Lietuvos žmones ir paniekinti Lietuvos valstybę.
© 2013 XXI amžius
|