|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Žemaičiai mini krikšto jubiliejų Romoje
Šiemet švenčiamos Žemaitijos krikšto pradžios 600 metų sukakties ir visoje Bažnyčioje minimų Tikėjimo metų proga šiomis dienos Romoje lankosi didelė žemaičių piligrimų grupė daugiau kaip 600 žmonių. Jubiliejinės piligrimystės programoje malda Romos didžiosiose bazilikose, katakombose, Romos Švenčiausiojo Jėzaus vardo bažnyčioje, kurioje saugomos prie Žemaitijos christianizacijos daug prisidėjusių jėzuitų įkūrėjo šv. Ignaco Lojolos relikvijos, kurioje palaidotas pirmasis Lietuvos kardinolas Jurgis Radvila. Iki trečiadienio, kovo 6 dienos, trukusi žemaičių piligrimystė, iškilmingai pradėta sekmadienio rytą Šv. Petro bazilikoje aukotomis šv. Mišiomis ir malda prie apaštalo šv. Petro kapo. Mišias aukojo rinkti naujo popiežiaus į Romą atvykęs Vilniaus arkivyskupas kardinolas Audrys Juozas Bačkis, Telšių vysk. Jonas Boruta ir jo pagalbininkas vysk. Linas Vodopjanovas. Mišių pradžioje visus pasveikino Šv. Petro bazilikos arkikunigas kardinolas Anželas Komastris. Kard. A. J. Bačkis homilijoje sakė, kad žemaičių piligrimystė, dvasinė kelionė kartu su Bažnyčia prasidėjo prieš šešis šimtmečius. Homilijoje paminėti svarbiausi Žemaitijos krikščioniškosios istorijos etapai, sparti katalikų tikėjimo plėtra, prie kurios prisidėjo jau greitai po evangelizavimo pradžios žemaičių krašte įsikūrusios vienuolijos. Čia atskirai paminėti Kretingos pranciškonai. Homilijoje priminti ir sunkūs carinės Rusijos priespaudos bei dar neseni sovietų laikai, to meto kankinių liudijimas. Kardinolas priminė Telšių vyskupą kankinį Vincentą Borisevičių. Žemaičių jubiliejinė piligrimystė vyksta Tikėjimo metais, kuriais popiežius Benediktas pakvietė visą Bažnyčią atnaujinti ir pagilti savo tikėjimą. Kardinolas paminėjo dvi svarbiausias tikėjimo gaivinimo ir brandinimo plotmes, du židinius parapiją ir šeimą. Galiausiai homilijoje užsiminta ir apie tai, kad jau nuo seno savo jubiliejinę piligrimystę planavę žemaičiai, atvyko į Romą tokiu ypatingu metu, kai nėra Popiežiaus. Kviesdamas melstis už pasitraukusį Popiežių ir už jo įpėdinį, kardinolas pacitavo dalį Benedikto XVI atsisveikinimo kalbos, pasakytos praėjusį trečiadienį per paskutinę jo pontifikato bendrąją audienciją: Švenčiame Tikėjimo metus, kuriuos paskelbiau siekdamas sustiprinti tikėjimą į Dievą dabartiniame kontekste, kuriame tikėjimas vis labiau nustumiamas į antrąjį planą. Raginu visus atnaujinti tvirtą pasitikėjimą Viešpačiu, būti vaikais Dievo rankose, tikėti, kad šios rankos visada mus palaiko, kad jų dėka mes galime kasdien keliauti net ir per sunkumus. Norėčiau, kad kiekvienas jaustųsi mylimas Dievo, kuris dėl mūsų atidavė savo Sūnų ir parodė mums savo begalinę meilę. Norėčiau, kad kiekvienas džiaugtųsi, jog yra krikščionis. Vienoje gražioje maldoje, skirtoje kalbėti rytais, sakoma: Garbinu Tave, mano Dieve, ir myliu Tave iš visos širdies. Dėkoju, kad mane sukūrei ir padarei krikščioniu... Taip, džiaukimės tikėjimo dovana. Šio brangaus gėrio nieks negali iš mūsų atimti. Kiekvieną dieną dėkokime už tai Viešpačiui malda ir nuosekliu krikščionišku gyvenimu. Dievas mus myli, bet jis laukia, kad ir mes jį mylėtume! Galiausiai, prieš palaiminimą, kard. A. J. Bačkis priminė, kad prieš daugiau kaip 25 metus, 1987-ųjų birželį, kartu su palaimintuoju Jonu Pauliumi II švenčiant Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejų, tuometinei dar suvaržytai Lietuvos Bažnyčiai atstovavo ir kartu su visos Bažnyčios ganytojais prie šv. Petro kapo meldėsi tuometis žemaičių ganytojas vyskupas Antanas Vaičius. Šv. Mišių pabaigoje žodį taręs Telšių vyskupas Jonas Boruta ragino į Romą atvykusius žemaičius šiomis dienomis pagilinti ryšius su Visuotine Bažnyčia ir priminė keletą svarbių su Lietuva susijusių Romos vietų. Be jau minėtos Romos Jėzuitų bažnyčios, vyskupas paminėjo Šv. Stanislovo bažnyčią, kurios viename šoninių altorių kabo su Lietuva susijusio tapytojo Pranciškaus Smuglevičiaus sukurtas paveikslas, vaizduojantis šv. Kazimierą. Romos katedroje, Laterano Šv. Jono bazilikoje, palaidotas popiežius Martynas V. Šis popiežius, išrinktas Konstancos visuotiniame susirinkime, patvirtino Susirinkimo sprendimu įkurtą Medininkų vyskupiją ir pirmąjį jos vyskupą Motiejų. Svarbiausias žemaičių jubiliejinės piligrimystės momentas buvo Lietuvos globėjo šv. Kazimiero liturginės šventės Mišios, pirmadienio, kovo 4 dienos rytą, aukotos Romos Švenčiausiojo Jėzaus Vardo bažnyčioje. Ši bažnyčia, romiečių paprastai vadinama Jėzaus bažnyčia (Gesł), ypatinga. Tai XVI amžiaus pabaigoje pastatyta pagrindinė Jėzaus Draugijos bažnyčia. Šalia jos esančioje kolegijoje gyveno jėzuitų pradininkas šv. Ignacas Lojola. Iš čia jis siuntė misionierius į tolimiausius pasaulio kraštus. Šioje bažnyčioje saugomos šv. Ignaco relikvijos. Čia palaidotas ir 1600 metais Romoje miręs Vilniaus ir vėliau Krokuvos vyskupas kardinolas Jurgis Radvila. Žemaičių jubiliejaus iškilmingam minėjimui ši bažnyčia pasirinkta ir dėl čia palaidoto kardinolo ryšių su Lietuva, ir visų pirma dėl jėzuitų indėlio į Žemaitijos evangelizavimą. Šv. Kazimiero šventės Mišioms Romos Švenčiausiojo Jėzaus Vardo bažnyčioje vadovavęs Telšių vyskupas J. Boruta SJ homilijoje priminė Žemaitijoje nuo seno gyvą šv. Kazimiero kultą, kurio pagrindinis židinys nuo XIX amžiaus yra Vėžaičių Šv. Kazimiero bažnyčia. Toliau, cituojant Zenoną Ivinskį, homilijoje prisiminta šventojo Karalaičio biografija, taip pat šv. Kazimiero mirties 400 metų sukaktis ir šia proga palaimintojo popiežiaus Jono Pauliaus II iniciatyva surengtas iškilmingas minėjimas švęstas 1984 m. kovo 4 d. Vysk. J. Boruta perskaitė ilgoką ta proga sakytos Jono Pauliaus II homilijos ištrauką. Antradienį, kovo 5 dieną, žemaičiai piligrimai lankė Šv. Sebastijono katakombas, į kurias dėl pirmaisiais krikščionybės amžiais vykusių persekiojimų ir kankinių kapų išniekinimo buvo perkelti Romos Bažnyčios kolonomis vadinamųjų dviejų apaštalų, Petro ir Pauliaus, žemiškieji palaikai. Vėliau, praėjus pavojams, jų kūnai buvo grąžinti į pirmąsias palaidojimo vietas Petro prie Vatikano kalvos, Pauliaus prie Ostijos kelio už miesto mūro. Paskutinė žemaičių piligrimystės dvasinė stotis Romoje trečiadienį buvo Šv. Pauliaus už Mūrų bazilika. Beje, Vatikano dienraštis LOsserva-tore Romano paskelbė Lietuvos ambasadorės prie Šventojo Sosto Irenos Vaišvilaitės straipsnį apie šiomis dienomis vykusią Žemaitijos christianizacijos pradžios 600 metų sukaktį mininčių Telšių vyskupijos tikinčiųjų piligrimystę į Romą ir apie katalikiškos Žemaitijos istoriją, nuo pat christianizacijos pradžios 1413 metų iki mūsų dienų. Pagal Vatikano radiją
© 2013 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |