|
Į Lietuvą sugrįžusio dailininko paroda Kaune
Sukako 100 metų, kai gimė žymus dailininkas, kolekcionierius, mecenatas Kazimieras Žoromskis (1913-2004). Minint šimtąsias dailininko K. Žoromskio gimimo metines, kovo 4 dieną Kaune, Žilinsko dailės galerijoje, atidaryta dailininko darbų paroda Spalvos virpėjimas. Ekspozicijoje pristatomi ankstyvieji dailininko darbai ir kūriniai iš ciklų Sienos, Skelbimų lentos, 23-oji gatvė bei iš Trijų dimensijų serijos. Paroda, parengta iš Lietuvos dailės muziejaus ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių, veiks iki kovo 31 dienos.
Kaip sako menų mokslų daktarė Kristina Miklaševičiūtė-Žoromskienė, daugelį metų gyvendamas ir kurdamas priverstinėje emigracijoje, toli nuo Tėvynės, K. Žoromskis niekuomet neprarado vidinio ryšio su Lietuva. Pažinęs Europos muziejų šedevrus, vėliau moderniojo meno paskatintas naujiems ieškojimams ir atradimams, savo kūryboje išsaugojo lietuvių puoselėjamas dvasines vertybes. Sujungęs geriausius europietiškos tapybos ir savos tautos estetikos tradicijas su Niujorko mokyklos įkvėptomis naujovėmis, dailininkas tyrinėjo optines šviesos sklaidos problemas spalvoje. Jis išplėtė oforto koncepciją ir sukūrė originalią oforto meno atšaką unikalų optinio impresionizmo stilių. Jo kūryba savotiškas estetinis tiltas, nutiestas tarp dviejų pasaulio žemynų ir mažytės Lietuvos.
K. Žoromskis 1942 metais baigė Vilniaus, 1945 metais Vienos dailės akademijas, 1946 metais studijavo Romos dailės akademijoje. 19431986 metais gyveno ir dirbo kūrybinį bei pedagoginį darbą Austrijoje, Italijoje, Ispanijoje, Kolumbijoje ir JAV. 1986 metais grįžo į Lietuvą. Dalyvavo parodose Madride, Vašingtone, Niujorke, Paryžiuje kartu su Marcu Shagalu, Karelu Apelu, Salvadoru Dalķ, Maxu Ernstu ir kitais įžymiais XX a. menininkais. K. Žoromskio kūrinių yra Europos ir Amerikos muziejuose, biografija ir paveikslai įtraukti į pasaulio dailininkų žinynus, o nuopelnai įvertinti aukštais Lietuvos ir JAV apdovanojimais.
* * *
Į Lietuvą beveik prieš 30 metų sugrįžusio dailininko K. Žoromskio palikimui visą laiką gresia pavojai. Jo žmona Kristina Miklaševičiūtė-Žoromskienė, stengdamasi išsaugoti vyro palikimą, pasmerkta ilgametei kovai. Žemės sklypą Vilniuje, K. Kalinausko gatvėje, kur yra namas, kuriame apsigyveno dailininko šeima, Vilniaus savivaldybė perpardavė kažkokiam verslininkui. Prie namo našlei pavyko prikabinti tik dailininkui skirtą atminimo lentą. Dar 2010 metais Vilniaus savivaldybė raštu informavo garsaus dailininko našlę K. Žoromskienę, kad ši privalo išsikraustyti iš specialiai vyrui statytų patalpų prestižinėje vietoje. Socialiniu būstu Vilniaus miesto savivaldybės vadinamas pastatas neoficialiai virtęs K. Žoromskio muziejumi sugrįžęs iš JAV 19962004 metais jis čia gyveno ir kūrė. Savivaldybė namą įrengė dailininkui ir leido pastatu naudotis neatlygintinai ir neterminuotą laiką. Dabar pastate glaudžiasi tik dailininko našlė K. Žoromskienė, kuri savomis rankomis, be valdžios paramos, vyro garbei įkūrė muziejų. Paveikslais nukabinėtos galerijos, lankytojams eksponuojamos vyro kūrybinės dirbtuvės užima didžiąją ploto dalį. Pati moteris glaudžiasi antro aukšto kamputyje, viename kambaryje, kuris virtęs jos miegamuoju ir darbo kabinetu. 2010 metais savivaldybė nusprendė dailininko našlę išprašyti lauk su dalimi kolekcijos paveikslų. Pretekstas 20 tūkst. litų skola už elektrą. Buvo pagrasinta prievarta išmesti į gatvę. Kaip sakė tada K. Žoromskienė, valstybė niekuomet neskyrė šeimai nei rentos, nei kompensacijų, iš kurių Žoromskiai būtų galėję gyventi ir kurti. Nuo pat pradžių Lietuva menininkų šeimai buvo nesvetinga, nors išeivijoje gyvenę lietuviai labai jos ilgėjosi ir pasitaikius pirmai progai sugrįžo. Į Lietuvą dailininkas grįžo su milijonų verta įspūdingo grožio paveikslų kolekcija, sukaupta specialiai Lietuvai. Iš viso atvežta ir mūsų šaliai padovanota apie 400 darbų, kurių didžioji dalis šiandien glaudžiasi Lietuvos dailės muziejuje.
© 2013 XXI amžius
|