2013 m. kovo 22 d.    
Nr. 12
(2036)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Kristus ir pasaulis

Sidabrinė gija

Atodangos

Abipus Nemuno


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kurianti
Lietuva

 

Šiame numeryje:

Kodėl angelas
įsivaizduojamas baltas

Tegul
šviečia langai

Keliaukime kartu...

Tikėjimą
stiprina ir kelionės

Aptarti
jubiliejiniai
renginiai

Prasmingi renginiai

Asmenybė
formuojasi
gimnazijoje

Garbingas
Aukštaitijos kunigas

Sėjo Dievo
meilės grūdą

Bernardas
Brazdžionis –
Jonas Juškaitis

Į Lietuvą sugrįžusio
dailininko
paroda Kaune

Naujasis Popiežius – Pranciškus

Popiežius Pranciškus iš karto visiems
sudarė malonaus ir paprasto, padėti
vargšams pasirengusio žmogaus įspūdį

Praėjusios savaitės antradienį iš viso pasaulio į Vatikaną susirinkę kardinolai, kuriems iki atsistatydinusio popiežiaus Benedikto XVI paskutinės valdymo dienos – vasario 28-osios – nebuvo sukakę 80 metų (tokių buvo 115), pradėjo naujojo Popiežiaus rinkimus – konklavą. Žodis „konklava“ kilęs iš lotynų kalbos žodžių „cum clave“, reiškiančių, kad naujo Popiežiaus rinkėjai būna užrakinti (šiuos žodžius pirmą kartą Bažnyčios istorijoje pavartojo popiežius Honorijus III, kalbėdamas apie savo išrinkimo 1216 metais aplinkybes). Iš tiesų, renkant šį Popiežių kardinolai buvo uždaryti Perudžos miesto rūmuose ir iš rūmų negalėjo išeiti tol, kol neišrinko naujo Popiežiaus (šiuo atveju Honorijaus III).


Šventojo Tėvo inauguracija

Mindaugas BUIKA

Popiežius Pranciškus laimina
jį pasveikinti į Šv. Petro aikštę
atvykusius maldininkus iš viso pasaulio

Delegacijos – pripažinimo ženklas

Nors prie didžiulių maldininkų susibūrimų Romos Šv. Petro aikštėje pastaruoju metu buvome pripratę, juk atsistatydinusio Popiežiaus emerito paskutiniuose susitikimuose dalyvaudavo iki 200 tūkstančių žmonių, tačiau naujo popiežiaus Pranciškaus inauguracijos iškilmėse dalyvaus daug aukštų valstybinių ir religinių delegacijų. Kaip paminėjo Šventojo Sosto atstovai, į kovo 19 dieną vykusias apeigas specialiai niekas nebuvo kviečiamas – galėjo dalyvauti visi, kas norėjo, ir visi buvo mielai priimti. Atvyko delegacijos net iš 132 pasaulio šalių: šeši monarchai (karaliai ir kunigaikščiai), 33 prezidentai (dalyvavo ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė), 12 vyriausybių vadovų, o kitoms delegacijoms vadovavo prezidentų sutuoktinės, viceprezidentai, parlamentų pirmininkai, užsienio reikalų ministrai ar kiti svarbūs valstybiniai pareigūnai.


Perkeičiantys maldos atodūsiai

Kun. Vytenis Vaškelis

Skaudi ir persmelkta dramatiškos Kristaus meilės yra žmonijos išganymo atomazga. Kai Jis prisikels iš numirusių, didžiojo atpirkimo kryžiaus antrą kartą į Golgotą nebeneš, budelių patyčių nebegirdės, o skausmingiausios mirtinos agonijos valandėlės bus amžinai praėjusios. Bet kol Viešpats regimu žmogaus pavidalu buvo tarp savųjų, tol net į nuoširdžias žmonių liaupses skirtas Jam, kai Jis Verbų sekmadienį jojo ant prieraišiausio asilo, įsismelkia netikrumo ir neištikimybės dulkės. Negalima visiškai pasikliauti tais, kurie šaukia: „Osana aukštybėse!“, bet dar nėra tapę naujais kūriniais Kristuje. Jis tai žino, todėl tarp Verbų ir amžinųjų Velykų procesijų dalyvių džiaugsmo dar yra praraja.


Bus daugiau jautrumo žmonių poreikiams visame pasaulyje

Išsipildė Lietuvos kardinolo širdies troškimas, kad naujasis Popiežius būtų iš Pietų Amerikos

Su Vilniaus arkivyskupu kardinolu Audriu Juozu Bačkiu kalbamės netrukus po penktadienį vykusio Kardinolų kolegijos susitikimo su Šventuoju Tėvu.

 

Eminencija, Jūs jau antrą kartą dalyvavote konklavoje. Kokie jausmai? Kokie įspūdžiai?

Taip, teisingai, bet antrą kartą dalyvaujant buvo kiek laisviau. Įėjau jau žinodamas, kaip viskas vyksta. Kaip ir aną sykį buvo labai graži maldos nuotaika. Meldėmės jau ir Šv. Mortos namuose, kur visi gyvenome prieš tai, ir ypač išvakarėse. Kartais sakoma, kad konklava yra liturginis aktas. Aš sutinku su tokia interpretacija. Prieš savo sąžinę ir prieš Dievą apsvarstai daug dalykų, Bažnyčios padėtį ir problemas. Jauti savo atsakomybę prieš Dievą: ko Viešpats nori Petro įpėdiniu, kuris vadovautų Bažnyčiai? Tad įėjau visiškai ramiai, tarsi jau įpratęs, bet paskui vis tiek ateina susijaudinimo momentas, jauti, kad tai tikrai svarbus įvykis, kad priklauso ir nuo tavo balso, kas bus išrinktas, kad reikia žiūrėti ne tik žmogiškų apskaičiavimų, bet kur mus Dvasia veda. Jaudulys, nerimas, atsakomybės jausmas prieš visą Bažnyčią ir prieš Dievą, prieš sąžinę – ir antrą kartą įėjęs į konklavą jauti to momento svarbą.


Kodėl Romos vyskupas pasirinko Pranciškaus vardą

Popiežius Pranciškus šeštadienio rytą audiencijoje priėmė kelis tūkstančius socialinių komunikacijų darbuotojų, kurie pastarosiomis dienomis ir savaitėmis informavo pasaulį apie Bažnyčiai svarbius įvykius po Benedikto XVI netikėto pareiškimo vasario 11 dieną iki dabar.

Po Popiežiškosios Socialinių komunikacijų tarybos pirmininko arkivyskupo Klaudijaus Marijos Čelio sveikinimo kalbos popiežius Pranciškus kreipėsi į Pauliaus VI audiencijų salėje susirinkusius žurnalistus. Popiežius visiems dėkojo už pastarųjų dienų darbą, pareikalavusį labai daug pastangų, kad Bažnyčios istorijos įvykiai būtų pristatyti iš teisingesnės perspektyvos ir tikėjimo šviesoje. „Bažnyčia yra žmogiška ir istorinė institucija, tačiau neturi politinės prigimties. Jos prigimtis iš esmės yra dvasinė. Tai – Dievo tauta, kuri žengia link Jėzaus Kristaus. Tik tai suprasdami galime aiškiai suvokti tai, ką atlieka katalikų Bažnyčia“, – sakė socialinių komunikacijų darbuotojams Popiežius ir tęsė: „Kristus yra Bažnyčios Ganytojas, tačiau, kad būtų istorijoje, reikia žmogaus laisvės. Vienas iš jų buvo išrinktas, kad tarnautų Jo vikaru, apaštalo Petro įpėdiniu, tačiau centre yra Kristus, o ne Petro įpėdinis. Kristus yra centras, pagrindas ir Bažnyčios širdis. Be jo Petro ir Bažnyčios nebūtų ir negalėtų būti. Kristus veda savo Bažnyčią. Šventoji Dvasia buvo pagrindinė veikėja, įkvėpusi Benedikto XVI apsisprendimą vardan Bažnyčios gerovės. Ji vedė kardinolus maldoje ir rinkimuose“. „Jūsų darbą, – tęsė popiežius Pranciškus, šeštadienį kalbėdamas socialinių komunikacijų darbuotojams, – Bažnyčia didžiai vertina. Ji reikalauja pasiruošimo, jautrumo ir patirties, tačiau jai ypač reikalingas ypatingas Kodėl Romos vyskupas pasirinko Pranciškaus vardądėmesys tiesos, gėrio ir grožio atžvilgiu. Todėl esame labai artimi, nes Bažnyčia egzistuoja dėl to, kad perduotų suasmenintą Tiesą, Gėrį ir Grožį“.


Šiaulių vyskupijoje

Joniškio dekanate

Kovo 11-ąją prisimintas kraštietis

Prie majoro Loeno Virbicko tėvų kapo

SKAISTGIRYS. Šiemet Kovo 11-ąją skaistgiriečiai pasitiko kiek neįprastai. Kaip niekad daug parapijiečių apledėjusiomis gatvėmis rinkosi į šv. Mišias, kurias aukojo kraštietis Raudondvario klebonas, Kauno 2-ojo dekanato dekanas monsinjoras Augustinas Paulauskas. Parapijos klebonui kun. Jordanui Urbonui padėkojus svečiui už prasmingą pamokslą gimtosios parapijos žmonėms, parapijiečiai Skaistgirio kapinėse nusilenkė ir uždegė atminimo žvakeles kraštiečio, majoro, poeto Leono Virbicko tėvams. Po trumpos susikaupimo minutės gražus būrelis skaistgiriečių rinkosi į miestelio biblioteką. Jos darbuotojos Lijana Degimienė ir Jolanta Jatulienė organizavo prisiminimų popietę, skirtą kraštiečiui Leonui Virbickui. Popietėje svečiavosi jo dukterėčios Ona Džiugienė, Aldona Balsienė bei jų sesers Kleopasės Paulauskienės vaikai.


Iš profesoriaus Vytauto Landsbergio rankų – apdovanojimai dailiausiai rašantiems

Kristina MAŽEIKAITĖ

Vytautas Landsbergis
ir konkurso nugalėtoja
panevėžietė Aušra Vilimienė

Kovo 8 dieną Vilniuje, Signatarų namuose, įvyko nacionalinio dailyraščio konkurso „Rašom!“ finalas. Konkurso globėjas prof. Vytautas Landsbergis apdovanojo dailiausiai bei originaliausiai rašiusius.

Trečius metus iš eilės organizuotame konkurse dalyviai varžėsi trijose amžiaus grupėse. Į konkurso finalą pakviesta 30 dalyvių ir trys originaliausių darbų autorės. Jos perrašinėjo organizatorių pateiktus tekstus. Vertindama darbus komisija atsižvelgė į teksto išdėstymą, rašto aiškumą ir tolygumą, darbo estetiką bei taisyklingumą. 3–6 klasių moksleivių grupėje nugalėjo Vilniaus Antano Vienuolio pagrindinės mokyklos mokinė Justina Kvedaraitė, 7–12 klasių moksleivių grupėje – Šiaulių „Jovaro“ progimnazijos auklėtinė Bertina Dragūnaitė, suaugusiųjų grupėje – panevėžietė Aušra Vilimienė. Originaliausio darbo autore pripažinta Vilma Miliukienė iš Panevėžio rajono. Moteris perrašytam tekstui sukūrė vingiuojančio kelio formą, o žodžius dėliojo didėjimo tvarka.


Didysis paradoksas

Gintaras Visockas

Praėjusi savaitė labai panaši į ankstesnes. Spaudos uslapiuose, televizijos ekranuose, internetinėse erdvėse gausu triukšmingų diskusijų. LRT žurnalistės Agnės Skamarakaitės vestose diskusijose įsimintina daug sykių skambėjusi pastaba, jog Lietuvos valdžios per dažnai kaitalioja senatvės pensijų skaičiavimo formules ir didžiajai visuomenės daliai, būtent tai, kuri negali pasigirti turėjusi solidžius atlyginimus, keblu atskirti pensijų kaupimo formulių privalumus bei trūkumus. Nėra jokių garantijų, kad tos formulės artimiausiu metu vėl nebus patobulintos sunkiai besiverčiančiųjų sąskaita. Be to, Europos Sąjungos visuomenė sensta, tad pensininkų nuolat daugės, o dirbančiųjų mažės. Argi pesimistinės prognozės nėra realiausios?


V. Landsbergis – pajėgiausias vadovauti TS-LKD

Paaiškėjo, kad iš 18 iškeltų kandidatų į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko postą tik keturi pareiškė norą dalyvauti rinkimuose – vienas žymiausių Lietuvos politikų europarlamentaras Vytautas Landsbergis, europarlamentarė Laima Andrikienė, dabartinis pirmininkas Andrius Kubilius ir pirmininko pavaduotojas Valentinas Stundys. TS-LKD partijos nario Naglio Puteikio kandidatūra irgi buvo iškelta, tačiau TS-LKD partijos Priežiūros komiteto sprendimu, jis kurį laiką negalės eiti vadovaujančių pareigų visų lygių partijos organuose. Kiti iškelti beveik 20 kandidatų, net ir buvusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė, atsisakė kelti savo kandidatūras. Tai, kad beveik kiekvienas konservatorių skyrius kėlė savo kandidatą, rodo, jog partijoje subrendo pasipriešinimas vienvaldiškai Kubiliaus bei jo šalininkų grupelės politikai ir norima permainų, tačiau pakankamai pasirengusio kandidato beveik nėra. Vienintelis priimtiniausias kandidatas yra Lietuvoje ir ypač pasaulyje vertinamas politikas V. Landsbergis. Su juo konkuruoti gali gal tik L. Andrikienė, aktyviai dirbanti Europos Parlamente. Buvęs Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas V. Stundys daug kuo pasigirti negali – jo vadovavimo metais buvo būtent sužlugdyta ir netgi sunaikinta Lietuvos krikščionių demokratų partija ir prijungta prie konservatorių partijos. Tada LKDP vairą perėmęs V. Stundys gyrėsi įvairiomis inovatyviomis idėjomis sustiprinti ją, po metų nesuradęs nieko kito, kaip prisijungti prie Kubiliaus vadovaujamos partijos, dabar savo norą vadovauti TS-LKD grindė „partijos vidinėmis diskusijomis“ apie „partijos perspektyvos, tapatybės klausimus“, siekiu remtis „atidesnės politikos, bendruomeniškesnės politikos idėja“. Jo nusibodusios „švietėjiškos“ nuostatos yra įkyrėjusios ir partijos nariams. V. Stundys aiškino, kad net V. Landsbergio apsisprendimas dalyvauti rinkimuose jo planų dėl kandidatavimo nekeičia.


Seimo narės N. Venckienės imunitetą sprendžianti komisija susiduria su kliūtimis

Partijos „Drąsos kelio“ lyderė Neringa Venckienė, kurios teisinės neliečiamybės panaikinimo klausimą sprendžia Seimo laikinoji tyrimo komisija, sulaukė gausaus rėmėjų būrio, kurie suplūdo į minėtos komisijos posėdį. Šiame posėdyje parlamentarė galėjo atvirame posėdyje išdėstyti savo argumentus. Komisijos posėdis prasidėjo diskusija, ar šis turi būti uždaras, mat parlamentarai anksčiau buvo susipažinę su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir norėjo užduoti su ja susijusių klausimų. Pagaliau komisijos nariai nusprendė, kad pirmoji posėdžio dalis bus atvira. Savo kalbą pradėjusi N. Venckienė teigė, kad gegužės 17 d., kai buvo įvykdytas teismo sprendimas perduoti mažametę Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukrą motinai, smurtas buvo panaudotas tiek prieš ją pačią, tiek prieš vaiką. N. Venckienė neigė generalinio prokuroro Dariaus Valio teiginius, kad ji gegužės 17 d. Garliavoje, kai buvo vykdomas vaiko perdavimas motinai, puolė L. Stankūnaitę. „Nesuprantu, kuriame momente aš Stankūnaitei įkandau ar įspyriau. (...) Ten yra prokuratūros interpretacijos. (...) Vaiko teisių tarnybos darbuotojos gąsdino vaiką, (...) o vaikas verkė. Kameras nusukę jie, naudodami prievartą prieš vaiką ir mane, vaiką išsinešė“, – aiškino N. Venckienė. Kadangi prokuratūra Seimo komisijai nepateikė gegužės 17 d. vaizdo įrašo, o tai, pasak N. Venckienės, tik įrodo, kad teisėsauga slepia tiesą ir nori su ja susidoroti. „Jeigu jūs pamatytumėte tą vaizdo įrašą, tai pakrauptumėte“, – komisijos posėdyje aiškino „Drąsos kelio“ lyderė. Antroji posėdžio dalis buvo uždara, nes liberalė Dalia Kuodytė pasiūlė rengti išvis uždarą posėdį ir tik “darbiečiui” Mečislovui Zasčiurinskui pasiūlius buvo nuspręsta pirmąją posėdžio dalį daryti atvirą, o „įslaptinti“ antrąją posėdžio dalį, kaip to reikalavo liberalė D. Kuodytė, supažindinta su slaptąja ikiteisminio tyrimo medžiaga. Jau anksčiau Seimo komisija prašė prokurorų pateikti jų darytą operacijos vaizdo įrašą, tačiau prokurorai jo nepateikė. Pretekstas: įraše matosi nukentėjęs nepilnametis asmuo ir tokia bylos medžiaga yra neviešinama. Štai kaip rafinuotai ir lengvai panaudojami sukurti įstatymai suversti kaltę nekaltiems.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija