|
Lietuvoje klesti sovietinio KGB provokacijų metodai
Neleistinus VSD ir prokuratūros veiksmus atskleidusios teroriste paskelbtos Eglės Kusaitės kalba Vilniaus apygardos teisme gegužės 6-ąją
(Pabaiga. Pradžia nr. 20)
VSD generalinis direktorius G. Grina Vilniaus apygardos teismui 2012 03 16 pateikė susipažinti šią medžiagą: 1. VSD vidinio patikrinimo išvadą Dėl VSD pareigūnų veiksmų E. Kusaitės operatyvinio tyrimo byloje; 2.VSD tarnybinių tyrimų išvadas: 1) Dėl Adrijaus Žymančiaus veiksmų vedant OKB Jūra; 2) Dėl Dainiaus Noreikos veiksmų atliekant operatyvinį tyrimą E. Kusaitės atžvilgiu; 3) Dėl Arūno Paukštės veiksmų kontroliuojant OKB Jūra ir OTB Šachidė vedimą; 4) Dėl Tomo Gailiaus veiksmų kontroliuojant OKB Jūra ir OTB Šachidė vedimą. Su šiomis išvadomis man ir mano gynėjui susipažinti nebuvo leista motyvuojant jų slaptumu. Prašau šią medžiagą išslaptinti, nes joje yra duomenų, atskleidžiančių tiesą.
Kad nedariau nieko netinkamo, rodo ir tas faktas, jog VSD niekada man jokio įspėjimo nepareiškė, nors pagal Operatyvinės veiklos įstatymą privalėjo, jeigu mano veiksmuose matė ką nors netinkamo. Prokuroras J. Laucius, perimdamas iš VSD bylą, tai matė, bet nepasidomėjo, kodėl man nebuvo pareikštas įspėjimas, jeigu įžvelgė mano veiksmuose teisėtvarkos pažeidimų. VSD pareigūnai provokavo kalbas ir formavo mano pažiūras apie septynerius metus. Atsilaikyti prieš gausų mokytų saugumiečių būrį ne paauglės jėgoms. Kyla klausimas, o kur pačių VSD pareigūnų atsakomybė, kai jie įtraukia paauglius į savo tinklą ir jais nusikalstamai pasinaudoja? Per visą ilgą buvimą VSD pareigūnų ir agentų apsuptyje nesu gavusi nė vieno žodinio ar raštiško įspėjimo, kad darau kažką negerai. Priešingai, apsimetinėdami musulmonais, nuolat provokavo mane savo kalbomis, reikalavo elgtis pagal jų nurodymus. Jie formavo mano pasaulėžiūrą, mąstymą, gyvenimo būdą ir įpročius. Iš pradžių apsimetė draugais, buvo man paslaugūs ir geri, o kai užsimezgė ryšiai ir pasidariau nuo jų priklausoma, parodė tikrą savo veidą. Kai pradėjau suvokti, kad draugystė su šiais žmonėmis pavojinga, ir bandžiau nuo jų atsiriboti, manęs jie nebepaleido. Jie grasino susidoroti ne tik su manimi, bet ir su mano artimaisiais. Mačiau, kad tie žmonės viskam pasirengę. Patyriau ir bandymą su manimi fiziškai susidoroti, kai Hafizas mėgino mane suvažinėti. Todėl ir ieškojau ramybės pas savo draugę Aišą Magmadovą, tikėdamasi pas ją atsigauti nuo įkyraus persekiojimo, susivokti savo mąstyme ir vertybėse. Tačiau į Rusiją nuvykti man neleido. VSD davė nurodymą Rusijos ambasadai Klaipėdoje mane išleisti, o kelionėje, Kaune, tie patys VSD pareigūnai mane sulaikė. Tai rodo, jog tarp Rusijos ambasados ir VSD buvo ryšys. Kodėl neleido nuvykti į Maskvą? Atsakymas aiškus tada nebūtų įmanoma nei manęs, nei Magmadovų apkaltinti, nes mes jokių nusikalstamų veiksmų neplanavome. Tai VSD žinojo, todėl ir suvaidino šį nešvarų spektaklį su mano išleidimu į Maskvą bei suėmimu kelionėje.
Aišos Batašjevos melagingi parodymai
Kaip minėjau, tik pačioje teisminio nagrinėjimo pabaigoje prie bylos buvo prijungta papildoma medžiaga, su kuria nebuvau susipažinusi duodama parodymus, todėl noriu ją pakomentuoti plačiau.
2012 11 08 teismo posėdžio metu prokuroras M. Dūda pateikė dar 2010 metų rugsėjį prokuratūroje gautą, t. y. dar iki bylos pateikimo man susipažinti ir jos perdavimo teismui iš Vokietijos Aišos Batašjevos (Isabelos Jelenkinovos) apklausą. Kodėl ši medžiaga tik dabar perduota į bylą? Aš ir mano gynėjas prieštaravome tokios medžiagos prijungimui, bet teisėjų kolegija, kuri nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios yra šališka, neslepia savo palankumo prokurorui, šią medžiagą prijungė. A. Batašjevos parodymai yra melas. Aš nuo pat teismo pradžios įtariau, kad ji galimai yra susijusi su Lietuvos VSD (žr. teismui pateiktus mano parodymus p. 1, 2, 3, 9, 10, 25, 33). Kad A. Batašjeva saugumietė, man yra sakęs ir advokatas A. Liutvinskas. Šį advokatą mano tetai rekomendavo Klaipėdos VPK tyrėja Rita Bružinskienė. Jis patarė Vokietijos laikotarpio neminėti, nes nieko nepasieksiu. Šis advokatas veikė išvien su VSD ir mane klaidino. Jis siūlė prisiimti prokuratūros formuojamus kaltinimus. Tai tik patvirtina, jog Lietuvos VSD buvo suinteresuotas slėpti savo agentę A. Batašjevą, kurios ryšiai su Lietuvos saugumu akivaizdūs. Aš su A. Batašjeva internetu buvau supažindinta saugumiečio Arno, su ja dvejus metus susirašinėjau elektroniniu paštu ir telefonu, o kai sulaukiau 18 metų, Arnas, apnuodijęs psichotropinėmis medžiagomis, išsiuntė mane į Vokietiją pas A. Batašjevą. Su ja suderino mano kelionės reikalus. Apnuodijimo faktą pastebėjo tuo metu su manimi bendravę žmonės.
Lietuvos VSD ryšius su A. Batašjeva neginčytinai įrodo mano beveik dvejus metus (20062007) trukęs susirašinėjimas namų kompiuteriu. D. Noreika kratos metu paėmė kompiuterį tik tuo tikslu, kad galėtų paslėpti savo neteisėtos veiklos pėdsakus, o prokuroras J. Laucius, dar nesibaigus ikiteisminiam tyrimui, 2010 m. liepos 16 d. pareikalavo sunaikinti bylai nereikšmingą medžiagą. Tokia perdėta skuba tik patvirtina faktą, kad VSD ir prokuratūra veikia solidariai, slėpė bendrus nusikaltimus. Kad A. Batašjeva yra galimai Lietuvos saugumo agentė, liudijo mano mama ir teta. Mama su A. Batašjeva bendravo telefonu, ir tai, ką tuo metu apie save kalbėjo A. Batašjeva, labai skyrėsi nuo tų parodymų, kurie atsiųsti Lietuvos prokuratūrai. Esu tikra, kad tie pokalbiai išliko VSD archyvuose. Teta su A. Batašjeva bendravo tiesiogiai, baisėjosi jos kalbomis ir elgesiu ir prašė vokiečių ir Lietuvos policijos mane ištraukti iš šios pavojingos moters rankų. Matė, kad esu smarkiai apnuodyta kažkokiomis medžiagomis ir nesuvokiu realybės. Kai grįžau į Lietuvą, mano artimieji prašė VSD ir policijos išaiškinti, kuo esu apnuodyta. Jie to nedarė, nes žinojo, kad kažkokių medžiagų mano organizme ras. Toks tyrimas atsigręžtų prieš juos pačius. A. Batašjevos, kaip ir kitų provokatorių, parodymai yra išgalvoti, melagingi, nepatikimi. Jie visi suinteresuoti asmenys, vykdę tą patį planą. Viskas, apie ką kalba A. Batašjeva, yra melas. Tokius jos parodymus reikia vertinti kaip kryptingus pagal VSD scenarijų padarytus veiksmus, siekiant apginti savo neteisėtą veiklą. Svarbiausia, jog šie A. Batašjevos parodymai gauti prieš dvejus metus, 2010 m. rugsėjo 23 d., ir iki šiol buvo slepiami prokuratūroje. Tik paskutinio posėdžio metu 2012 11 08 prokuroras M. Dūda paprašė juos paskelbti ir prijungti prie bylos. Ar tai leidžia BPK? Aš neturėjau galimybės su jais susipažinti ir pakomentuoti savo parodymuose. Jie net neįtraukti į kaltinamąjį aktą. Prokuroras M. Dūda iki šiol apie Batašjevą kalba kaip apie čečėną, nors seniai žinoma, kad nė vienas jų nėra čečėnas. Taip kalbėti jam naudinga palaikant kaltinimo liniją.
Prokurorų veiksmai mano atžvilgiu
Prokurorai J. Laucius ir M. Dūda nenorėjo tirti VSD padarytų veiksmų mano atžvilgiu. Jie netyrė ankstyvojo šios istorijos etapo, t. y. nuo 2003 metų. Apsimetama, esą tokio nebuvo. Nesurastas ir neapklaustas saugumietis Arnas-Arnoldas Baranauskas, nors jį lengva buvo surasti, apklausus Aišą Batašjevą iš Vokietijos, gyvenančią su dviem skirtingais pasais. Deja, ir ši saugumo agentė liko už prokurorų dėmesio ribų. Jos apklausa buvo slepiama. Šie žmonės tarsi neegzistuoja, nors jų indėlis į bylos kurpimo istoriją akivaizdus. Sunaikinti arba slepiami Arno, Aišos Batašjevos, Abdul-Hafizo ir kitų saugumo agentų bei darbuotojų pokalbiai ir internetiniai susirašinėjimai su manimi. Jie parodytų didžiules daugybines provokacijas mano atžvilgiu. Lietuvos visuomenė per žiniasklaidą prokuratūros sąmoningai klaidinama, neva aš susidėjau su radikaliais musulmonais ir tapau fanatike. Tie musulmonai vien VSD provokatoriai, sąmoningai propagavę iškreiptą islamą ir kimšę tas mintis man į galvą, panaudodami net psichotropines medžiagas. Tikrų musulmonų beveik nepažinojau. Bendravau su apsimetėliais saugumiečiais, nes jie manęs nepaleido. Jiems reikėjo iš manęs formuoti teroristę. Kai norėjau nuo jų atsitraukti, prasidėjo persekiojimas.
Anot prokuroro M. Dūdos, mano radikalizacija iš esmės vyko Vokietijoje pas A. Batašjevą. Tačiau jai nei Vokietijos, nei Lietuvos prokuratūra dėl to jokių bylų nekėlė ir pretenzijų neturi. Ir apskritai jokių radikalų mūsų prokuratūra nerado, nes jie visi be išimties tik VSD pareigūnai provokatoriai. Magmadovų apkaltinti radikalumu prokurorai negali, nes mano pokalbiuose su jais jokių radikalių temų nėra.
Prokuroras M. Dūda teigia, kad aš sukūriau organizuotą grupę teroro aktui vykdyti. Tos grupės nariai aš, Apti Magmadovas ir Aiša Magmadova. Toks teiginys išgalvotas. Tai neigiu ir aš, ir Magmadovai. Maskvos teismas pripažino, kad Magmadovai nebuvo nusikalstamos grupės kūrėjai ar dalyviai. Tai yra mūsų prokurorų sugalvotas teiginys, lygiai kaip ir žodis susisprogdinti. Pats prokuroras J. Laucius pripažįsta, jog tiesiogiai apie teroro aktą aš nekalbu, tai galima suprasti tik iš užuominų. Tačiau labai norint užuominas galima įžiūrėti ir nekaltuose pokalbiuose, pavyzdžiui, kur aš tariuosi su Magmadovais, kada man geriausia pas juos atvykti rudenį ar pavasarį, J. Laucius įžiūri paslėptą mintį apie teroro aktą. Tai dar sykį įrodo, jog kaltinimas remiasi prielaidomis.
Kaip mano bendrininkus prokuroras M. Dūda įvardija saugumo darbuotojus. Jis teigia: Kusaitė su bendražygiais svarstė, kad į karinę bazę galėtų patekti kaip blondinė... Šis sakinys yra paimtas iš mano pajuokavimų su saugumo operatyvine darbuotoja Serrina (byloje ji anoniminė liudytoja Nr. 1). Tokiu būdu jis teisingai įvardijo mano bendrininkus ir organizuotos grupės narius tai saugumo darbuotojai Serrina ir Hafizas. Tik keista, kad jų nematyti teisiamųjų suole. Visos radikalios kalbos yra išimtinai išprovokuotos tik VSD darbuotojų. Jomis ir tesiremia prokuroras M. Dūda. Žodį susisprogdinti J. Laucius sugalvojo pats, o M. Dūda perėmė daug nesigilindamas, kaip ir visą J. Lauciaus surašytą kaltinamąjį aktą. Tokio žodžio niekur nevartojau, tokio veiksmo neplanavau, tačiau rašydamas mano apklausas, prokuroras J. Laucius tą žodį vartoja kaip mano, pabrėždamas, jog norėjau nužudyti kuo daugiau žmonių. Save apkalbėti skatino ir advokatas A. Liutvinskas. Taip siekiama nuteikti prieš mane teisėjus ir visuomenę, parodyti mane kaip ypatingą nusikaltėlę. Net ir teismo dokumentuose aš įvardijama kaip teroro akto vykdytoja, nors jokio teroro akto ar rengimosi jam nebuvo. Taip formuojama išankstinė nuomonė, kad aš esu kalta. Nesvarbu, jog jokių įrodymų pareigūnai neturi, nerasta nieko neleistino, tačiau nesiliaujama kartoti, kad aš mokiausi gaminti sprogmenis (tai visada neigiau), užsidėti šachidės diržą (kurio akyse nesu mačiusi). Knygą apie sprogmenis Inžiniernyje bojepripasy paprašė surasti internete ir atsiųsti į jo kompiuterį Hafizas. Tuo kompiuteriu naudojosi keletas saugumiečių ir aš. Tai irgi buvo padaryta provokaciniais tikslais, kad vėliau panaudotų kuriant prieš mane įkalčius. Ta knyga nesidomėjau, todėl kaltinti, kad pagal ją mokiausi gaminti sprogmenis, yra visiškas absurdas. Tai vertinu tik kaip didžiulį prokurorų norą mane žūtbūt apkaltinti ir nuteisti.
Ypač neigiamus jausmus mano atžvilgiu visuomenėje turėjo sukelti prokuroro J. Lauciaus vieši tvirtinimai, kad kitatikius per apklausas vadinau kiaulėmis, kuriems reikia pjaustyti galvas. Tačiau aš tokių žodžių niekada nesu sakiusi ir tai vertinu kaip šmeižtą ir religinės nesantaikos kurstymą. Jeigu prokuroras remiasi VSD provokatorių teiginiais arba pats juos sugalvojo, nereikia klaidinti visuomenės ir nuteikinėti ją prieš mane. Žema, kai pareigūnai, neturėdami argumentų, imasi šmeižto, kad tik nesugriūtų jų stropiai kuriama byla. Kaltinamajame akte teigiama, kad aš planavau teroro aktą vykdydama tarptautinės teroristinės grupuotės Kaukazo Emiratas nurodymus. Turiu pabrėžti, jog su šia organizacija jokių ryšių neturėjau nei tiesiogiai, nei per Magmadovus. Kita vertus, Kaukazo Emiratą 2009 metų spalį, kada aš buvau suimta, nusikalstama organizacija nepripažino nei Rusija, nei JAV, nei Europos Sąjunga. Taigi, kokiu pagrindu aš buvau apkaltinta nusikalstamais ryšiais su Kaukazo Emiratu, kurių iš tikrųjų nė nebuvo? Jokių duomenų apie mano ryšius su šia organizacija byloje nėra ir būti negali. Tai, kad prokuroras M. Dūda bando su ja sieti per mano vardą Facebooke Riadus Saliheen, yra akivaizdus išgalvojimas. Tai dirbtinis pritempimas prie kaltinimo versijos. Šį pavadinimą paėmiau savo internetiniams susirašinėjimams tik todėl, kad man patiko jo skambesys. Apie tai sakiau ir per apklausą. Riyad-us-Saliheen XIII a. islamo teologo knyga religinio gyvenimo temomis. Pavadinimas verčiamas Teisingųjų sodai. Ši knyga su jokiomis teroristinėmis organizacijomis sąsajų neturi.
Prokurorai kaltina, jog iš Magmadovų gavau pinigų atvykimui daryti teroro aktą. Kaip jau esu sakiusi savo parodymuose, tie pinigai (500 dolerių) buvo legalūs, iš Apti Magmadovo santaupų, o ne iš kokios teroristinės organizacijos. Jie atsiųsti be jokios konspiracijos. Juos man Apti paskolino kelionei į Maskvą, paso ir vizos pasidarymui, kad galėčiau pasisvečiuoti pas jo seserį Aišą. Kalbėjome apie tai, kad tuos pinigus jam grąžinsiu. Tai liudija ir mūsų pokalbių įrašai, tą patį Apti kalbėjo Maskvos teisme. Todėl išvedžiojimai, kad pinigai skirti teroro akto vykdymui, yra absurdiški. Turiu pabrėžti, kad su Apti buvo tik keli pokalbiai kelionės tema, su juo nesusirašinėjau. Tai prokurorų noras pritempti išgalvotas versijas prie kaltinimo.
Kaltinimas iš esmės remiasi tik operatyvinių VSD darbuotojų ir agentų parodymais, mano apklausomis, kuriose dėl fizinio, medikamentinio ir psichologinio smurto apkalbėjau save. Tai pastebėjo ir valstybės skirtas advokatas A. Palamarčiukas. VSD darbuotojų parodymai negali būti objektyvūs ir patikimi, nes jie tą bylą sukurpė ir suinteresuoti mano apkaltinimu. Tetos ir mamos raštai VSD yra tik spėlionės dėl galimų grėsmių man, bet ne tikri faktai. Tie raštai jų pagalbos prašymai atriboti mane nuo pavojingų žmonių saugumiečių musulmonų, ir ištirti, kuo esu nuodijama. To specialiai neatliko nei VSD, nei policija, nes būtų patvirtintas mano nuodijimo faktas.
Apie įkalinimo metu patirtą įvairiapusišką smurtą rašiau būdama suimta savo skunde GP (Generalinei prokuratūrai) ir Seimo kontrolierių tarnybai. Tačiau šis mano skundas nebuvo išnagrinėtas. Užtat vos man išėjus iš kalėjimo prokuroras G. Jasaitis apgaulės būdu organizavo naują mano kalėjime parašyto skundo pareiškimą-patikslinimą ir anuliavo senąjį, tokiu būdu pakeisdamas mano statusą iš įtariamosios į liudytojos tik tam, kad galėtų iškelti man naują bylą. Proceso įstatymas (BPK) įtariamosios (suimtosios) 2010 07 02 skundo dėl neprocesinių veiksmų patikslinimo nenumato. Naujo pareiškimo-patikslinimo paėmimas yra nesąžiningas veiksmas, nes skundas tirtas vadovaujantis ne Proceso įstatymu, o manipuliuojant juo, siekiant išsaugoti išgalvotai surašyto kaltinamojo akto teisėtumą ir pagrįstumą, sukurpiant man naują bylą atseit dėl pareigūnų apšmeižimo, o visuomenei parodant, kad skųstis suėmimo įstaigose patirtu smurtu neleistina.
Prokuroras G. Jasaitis nevykdė Vilniaus apygardos teismo 2010 10 05 nutarties (teisėjas V. Lenčikas) pradėti ikiteisminį tyrimą pagal mano 2010 07 02 skundą. Jį apeliacinio teismo teisėja L. Ulbienė nurodė tirti Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje terorizmo byloje. Tai nebuvo padaryta.
Šiuo metu man iškeltos, be pagrindinės terorizmo bylos, dar trys papildomos bylos: už prokurorų įžeidimą, už grasinančio SMS žinutės J. Lauciui pasiuntimą ir už šmeižtą. Visos jos išgalvotos ir išaugo iš pagrindinės terorizmo bylos. Be pagrindinės nebūtų buvę ir kitų bylų. Tai tik rodo, kad prokurorai pritrūko argumentų pagrindinėje byloje ir taip keršija man už gynimąsi, kaltinimo nepripažinimą. Pasitelkiant šias bylas aš ir mano artimieji ilgą laiką esame žlugdomi moraliai ir materialiai.
Mūsų prokuratūra ir VSD, kurdami man bylą, tiesiogiai bendradarbiavo su Rusijos FSB. Ši tarnyba yra KGB veiklos tęsėja. KGB niekada nebuvo išformuota, pakeitė tik pavadinimą į FSB. Europos Sąjungoje Rusija nelaikoma teisine valstybe, o FSB (KGB) vertinama kaip nusikalstama organizacija. Po rusų disidento A. Litvinenkos nužudymo Didžioji Britanija įšaldė bendradarbiavimą su Rusija terorizmo srityje, o Lietuvos prokurorai noriai bendradarbiauja su FSB, leidžia dalyvauti mano, Lietuvos pilietės, apklausoje ir pasirašyti apklausos protokolą. Beje, pataikaudami rusams, apklausą vykdė ne valstybine, bet rusų kalba, leido šiems FSB pareigūnams iš manęs tyčiotis ir grasinti. Todėl nėra ko stebėtis, jog dėl grasinimų kai kuriose apklausose apkalbėjau save. Po tokių tardymų daugelis prisipažintų, nekalbant jau apie nepatyrusį, teisėtvarkos vingrybėse nesusivokiantį jauną žmogų.
Prokuroras M. Dūda, perėmęs bylą iš prokuroro J. Lauciaus, (...) privalėjo nusišalinti nuo bylos, paaiškėjus, kad šioje byloje jis yra kaltintojas, o kitoje (b.b. Nr. 1-180-843/2012) pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą pripažintas nukentėjusiu nuo manęs (Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2012 06 28). Akivaizdu, jog prokuroras M. Dūda negali būti nešališkas. Kai pareiškiau dėl šio motyvo jam nušalinimą, prokuroras M. Dūda nenusišalino, kad toliau galėtų palaikyti kaltinimą šioje byloje. Generalinis prokuroras D. Valys į šias aplinkybes nereaguoja. Labai nustebino prokuroro M. Dūdos noras mane įkalinti 10 metų ir siūlymas suimti teismo salėje nelaukiant nuosprendžio įsigaliojimo. Jokio nusikaltimo nepadariau, sąžiningai vykdžiau visus nurodymus, nesislapsčiau, dalyvavau teismo posėdžiuose, tvarkingai registravausi policijoje. Kokiu pagrindu reikia suimti skubos tvarka? Manau, tik todėl, kad kalėjime man vėl būtų daromas psichologinis, medikamentinis ar kitoks poveikis, kad negalėčiau tinkamai pasiruošti gynybai. O gal pagal prokuroro planą aš turėčiau nesulaukti apeliacijos imitavus nelaimingą atsitikimą? Tai neretas reiškinys Lietuvos kalėjimuose, ypač užsakytose bylose. Šią bylą sukūrė VSD naudodamas ilgametes provokacijas ir pasitelkdamas sau palankius prokurorus, todėl GP turėjo tirti nusikalstamą VSD veiklą, o ne kelti bylas man, jų aukai.
Teisingo teismo nebuvimas
Tiriant bylą padaryta daug pažeidimų, neatlikta reikalingų veiksmų. Per dvejus metus, kol vyko teismo posėdžiai, man nebuvo leista susipažinti su teismo posėdžių protokolais. Į visus mano prašymus teisėja V. Švedienė duodavo neigiamus atsakymus. Prašymai pateikti: 2010 12 28; 2011 02 02; 2011 07 14; 2012 11 09; 2012 11 13; 2012 04 30; 2012 08 13; 2012 11 09; 2012 11 13. Neigiami atsakymai gauti: 2011 01 04; 2011 02 14; 2011 03 31; 2012 08 17 ir 2012 11 13.
Buvo aiškinama, jog su posėdžių protokolais galėsiu susipažinti tik viso teisminio nagrinėjimo pabaigoje, šiuo atveju po nuosprendžio paskelbimo, t. y. daugiau nei po dvejų metų. Tai atėmė galimybes pasiruošti gynybai (BPK 44 str. 7 d.). Tokiu būdu prisidengiant proceso įstatymu nesudaromos lygiavertės sąlygos kaltinimui ir gynybai, pažeidžiamas rungtyniškumo principas, apribojamos mano teisės į teisingą ir nešališką teismą.
Apklausdama liudytojus, teisėjų kolegija akivaizdžiai rodė palankumą kaltinimo liudytojams: Serrinai, Hafizui (įslaptinti saugumo darbuotojai), J. Baltrušytei-Koševajai (saugumo agentė), A. Grubliui, D. Noreikai (VSD pareigūnai). Jiems užduodamus nepalankius klausimus teismas arba pašalindavo arba leisdavo neatsakyti. Teisėjų kolegija nemėgino papildomai sužinoti apie jų padarytas provokacijas, neuždavė jiems klausimų, nors tai buvo proga bylai suteikti aiškumo ir tiesos. Palankiai man liudijusius liudytojus teismas nutraukdavo, neleido pasakoti visko, ką jie žino.
Siekdama, kad baudžiamasis procesas vyktų sąžiningai, ir matydama priimamus tendencingus procesinius sprendimus, daug sykių reiškiau nušalinimus teisėjų kolegijai ir atskirai jos pirmininkei V. Švedienei. Nušalinimai buvo reiškiami ir žodžiu, ir raštu, juos motyvuojant. Tačiau kolegija, išreikšdama išankstinį nusistatymą mano atžvilgiu, nenusišalino, tuo parodydama, jog siekia mane bet kuriuo atveju nuteisti.
2011 03 24 teisėjas Z. Birštonas turėjo nagrinėti mano bylą, tačiau išvakarėse buvo pašalintas iš teisėjų (dėl alkoholizmo psichozės red.). Vietoj jo į teisėjų kolegiją buvo paskirtas teisėjas A. Pažarskis. Nors jis negalėjo per naktį susipažinti su 17 mano bylos tomų, tačiau byla nebuvo pradėta nagrinėti iš naujo, bet tęsiama toliau. Tas faktas rodo teisėjų kolegijos neobjektyvumą ir išankstinį nusistatymą mano atžvilgiu. Susidaro įspūdis, jog teisėjų kolegija jau tada žinojo, kokio nuosprendžio man turi siekti.
Teisme neapklaustas liudytojas iš Rusijos, kuris Maskvos teisme davė kitokius parodymus, negu įrašyta mano kaltinamajame akte (Arsigirajevas). Nebuvo daromos akistatos. Neapklausti Aiša ir Apti Magmadovai, kurie padaryti mano bendrininkais. Iš jų negauti atsakymai į klausimus pagal teisinės pagalbos prašymus, kurie buvo išsiųsti prieš metus, 2011 metų lapkritį. Maskvos teismas, pasibaigus Magmadovų bylai, nepanoro bendradarbiauti su Lietuvos teisėsauga.
Man duodant parodymus Magmadovų byloje pagal Maskvos teismo pavedimą, 1-ojo apylinkės teismo teisėja V. Liudvinavičienė įvykdė prokuroro M. Dūdos reikalavimą ir neleido man prisiekti, nors Maskvos teismas to prašė. Tokiu būdu mano parodymai virto niekiniais. Jie į Maskvą nukeliavo pavėluotai, po 5 mėnesių, besibaigiant Magmadovų teismui. Kaip duoti be priesaikos, jie neturėjo įtakos Maskvos teismui, jais nesiremiama ir mano byloje. Be to, kažkieno nurodymu dingo mano prierašas prie parodymų, siųstų į Maskvą. Tame prieraše pareiškiau, jog laikau save įspėta. Tą prierašą panaikino tie, kam jis buvo nenaudingas, bet prokuratūra nesiaiškino, kas klastojo dokumentus.
Man žinoma, jog Maimounos Liškauskaitės (prokurorų nurodyta, kaip irgi bandyta prikalbinti dalyvauti E. Kusaitės splanuotame teroro akte red.) parodymus prokuroras J. Laucius užrašė neteisingai, iškreipdamas prasmę. M. Liškauskaitė dėl to prieštaravo, o prokuroras J. Laucius pažadėjo, jog pataisymus bus galima padaryti vėliau, bet nepadarė. Į teismą M. Liškauskaitė nebuvo iškviesta, palikti ankstesni nepataisyti jos parodymai.
Man nebuvo leista susipažinti su Lietuvoje vedama Magmadovų byla, kurioje yra sudėti neteisingi duomenys apie mane. Tai sužinojau iš Rusijos teismui nusiųstos medžiagos. Neturėjau galimybės paneigti neteisingų faktų. Man buvo leista susipažinti tik su ta medžiaga, kuri buvo mano byloje (jau 2010 metų gegužę), kitaip sakant, mano bylos dublikatu. Tokiu būdu buvo tik sudaryta iliuzija, kad man leidžiama susipažinti su Magmadovų byla. Iš tikrųjų, prisidengdamas šia byla, J. Laucius toliau kontroliavo mano bylą ir darė įtaką procesui.
Mano byla teisme nagrinėjama jau pustrečių metų. Buvo padaryta daug ilgų nemotyvuotų pertraukų (...). Manau, toks bylos vilkinimas buvo daromas tam, kad mane nuvargintų ilgas teismo procesas, pasimirštų kai kurie faktai. Per tą laiką man dirbtinai buvo iškeltos papildomos trys bylos, susijusios su šia byla. Akivaizdu, jog laukiama apkaltinamųjų nuosprendžių papildomose bylose, kurie sustiprintų šią terorizmo bylą ir būtų galima priimti man nepalankų sprendimą. Galimai teismui daro spaudimą VSD ir prokurorai, kurie suinteresuoti išvengti atsakomybės už savo darbus.
Neišreikalauti ir neprijungti prie bylos visi 2009 10 24 paimti kompiuteriniai įrašai iš 20062007 metų laikotarpio. Neatgaminti ir neįdėti į bylą mano internetiniai susirašinėjimai su Arnoldu Baranausku ir Aiša Batašjeva. Šie įrašai labai svarbūs gynybai. Į bylą iš šio laikotarpio sudėta tik fragmentiškai pateikta medžiaga, kuri sudaryta tikslingai iškreipiant esmę. Nepadaryta visų į bylą sudėtų įrašų ekspertizė siekiant nustatyti jų tikrumą. Prie bylos neprijungti šie svarbūs dokumentai, nors prašiau juos prijungti duodama parodymus: 1. Mano laiškai iš kalėjimo ir jų ištraukos apie fizinį ir psichologinį smurtą; 2. Chirurgo pažyma apie kojos traumą, kurią patyriau kalėjime fizinio smurto metu; 3. Iš A. Batašjevos parvežtos mikstūros medikamentinės ekspertizės dokumentai, kurie patvirtina, jog dėl mano apnuodijimo mano artimieji prašė šį faktą ištirti; 4. Neišslaptinta ir neprijungta VSD vidinio tarnybinio patikrinimo medžiaga, nors Seimo NSGK šią medžiagą perdavė į GP, kad šalys prokuroras, kaltinamasis ir jo gynėjas turėtų galimybę su ja susipažinti. Teisėjų kolegija neprijungė šios medžiagos motyvuodama jos slaptumu. Tačiau mano prašytos Seimo NSGK išvados nėra slaptos, apie jas komiteto pirmininkas informavo žiniasklaidą ir ją pateikė GP su tikslu, kad ji bus prijungta prie bylos ir šalims prieinama. Man žinoma, jog šioje medžiagoje yra esminių žinių teisingumui nustatyti. Tokiu būdu buvo pažeistos mano teisės į teisingą ir nešališką teismą.
Nežinau teismo kolegijos motyvų, kodėl ji priėmė prokuroro M. Dūdos slėptą VFR teisinės pagalbos medžiagą baigiamojo posėdžio metu (2013 02 08) ir aš nebeturėjau galimybės pateikti prašymų ir skundų. Teisėja V. Švedienė pareiškė, kad visus prašymus ir skundus galėsiu pateikti su baigiamąja kalba ir apeliacinėje instancijoje. Tuo nedviprasmiškai buvo pasakyta, kad šiame teisme man jau priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Byla nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, nors pagal teritorinio pavaldumo principą turėjo būti perduota Klaipėdai. Po teisėjo Z. Birštono nušalinimo prašiau perkelti mano bylą į kitą apygardos teismą, kad ji būtų teisingai ir nešališkai išnagrinėta. Mano prašymas buvo atmestas.
Pabaigos žodis
Metai nuo paauglystės iki dabar yra išbraukti iš mano gyvenimo. Buvau atitraukta nuo draugų, artimųjų, nuo mokslų. Šiandien galėjau būti bebaigianti studijas, bet studijuoju savarankiškai teisės pagrindus. Per neilgą savo gyvenimą jau 9,5 mėn. atsėdėjau kalėjime, nors taip ir nesupratau už ką. Nei Lietuvai, nei jokiai kitai valstybei nesu nusikaltusi.
Nuo mano bylos pradžios praėjo daugiau kaip treji metai. Teisminis nagrinėjimas tęsiasi jau trečius metus. Esu persekiojama už moralines nuostatas, o tai pažeidžia Lietuvos Konstituciją. Politinei terorizmo bylai sustiprinti man iškeltos dar trys bylos. Jose priimami apkaltinamieji nuosprendžiai, nors įrodymų tam nėra, remiamasi tik vidiniu teisėjų įsitikinimu. Jos keliamos siekiant palaužti mano valią, psichologiškai ir materialiai sužlugdyti mano artimuosius. Taip prokurorai keršija, kad nepripažįstu kaltinimų. Vyksta dažni teismo posėdžiai, turiu skaityti medžiagą, ruoštis gynybai. Gaištu laiką, eikvoju jėgas tam, kad apsiginčiau nuo nepagrįstų kaltinimų. Jau įvyko apie 60 teismo posėdžių 27 terorizmo byloje, per 30 kitose bylose. Nesibaigiantys teismų procesai neleidžia man gyventi visaverčio gyvenimo, sugadino sveikatą man ir mano artimiesiems, kelia įtampą. Neturiu galimybės mokytis, įsidarbinti. Be to, sykį per savaitę turiu registruotis policijoje Vilniuje, nuomotis butą. Dėl to mano šeima patiria didžiulių finansinių nuostolių.
Neatsižvelgdama į visas kliūtis, stengiuosi būti naudinga visuomenei. Jau antri metai dirbu savanore Caritas, kur padedu senyvo amžiaus ir pagalbos reikalingiems žmonėms. Darbas patinka, esu teigiamai charakterizuojama.
Reikia nepamiršti, kad esu Lietuvos atgimimo bendraamžė. Laisvės ir nepriklausomybės idėjos man, kaip ir kiekvienam žmogui, atrodė gražios ir siektinos. Čečėnija aš domėjausi, nes atgimimo pradžioje Lietuva buvo palanki Čečėnijai, palaikė jos nepriklausomybės siekius. Tačiau niekada neturėjau planų tapti kovotoja nei kombatante, nei teroriste.
Turiu pabrėžti, kad niekada nepalaikiau terorizmo, smerkiau taikių žmonių žudynes. Tokių pat pažiūrų buvo ir mano internetinių susirašinėjimų draugė Aiša Magmadova bei jos brolis Apti. Jie niekada manęs neverbavo jokiems teroristiniams aktams, patys juos smerkė. Todėl prašau VSD ir prokurorų sukurtą versiją apie mano ketinimus įvykdyti teroro aktą bei teroristinės grupės sukūrimą laikyti išgalvota.
Labai dėkoju savo ir savo artimųjų vardu visiems mane palaikiusiems žmonėms, buvusiems politiniams kaliniams, rezistentams, visuomenės veikėjams, žmogaus teisių gynėjams. Jų dėmesys šiai bylai man buvo svarbi moralinė parama.
Tebeturiu viltį, kad Lietuvoje įmanomas teisingumas, kad mūsų teisės įstaigos yra pajėgios savarankiškai, be pašalinių jėgų poveikio priimti sprendimus.
Prašau nutraukti baudžiamąjį persekiojimą ir mane išteisinti.
Šią mano kalbą teismo prašau prijungti prie bylos.
Eglė Kusaitė,
2013 gegužės 6 d., Apygardos Teismas, Vilnius
Teismo nuosprendį E. Kusaitės byloje žadama skelbti gegužės 30-ąją.
© 2013 XXI amžius
|