|
Vyriausybė konvenciją
palaimino neturėdama supratimo, kas joje slypi
Birželio 11-ąją, baigiantis darbo dienai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija organizavo susitikimą su kelių ministerijų, kai kurių visuomeninių organizacijų, Lietuvos Vyskupų Konferencijos atstovais. Aptartos pastaruoju metu daug aistrų keliančios konvencijos, neva turinčios apginti vaikus ir moteris nuo smurto šeimoje, perspektyvos. Išgirdome pribloškiantį dalyką tik tuomet, kai konvencija įsigalios, bus sudaryta darbo grupė iš skirtingų šalių atstovų ir tik tada bus sprendžiama, kaip suvokti socialinę lytį, lyties tapatybę ir kitas sąvokas, ką daryti su šalių tradicijomis ir papročiais, kurie gali nepatikti konvencijai. Bet juk tai reiškia, kad kiekviena šalis prieš pasirašydama konvenciją, turi labai išsamiai nuspręsti, kokios pozicijos laikysis. O kas šiandien vyksta? Konvencija brukama buldozeriu, Vyriausybė ją priėmė užsimerkusi. Tai pasibaisėtina. Mūsų rinkti valdžios atstovai tokius rimtus dokumentus laimina jų net nesuvokdami, stebėjosi Tėvų forumo narys Renaldas Jančiauskas. Jis teigia ministerijoje neišgirdęs atsakymų, ar nagrinėta, kaip konvencijos kūrėjai įsivaizduoja stereotipinius moters ir vyro vaidmenis, kokios tradicijos kenkia ir kokie papročiai pateks po konvencijos presu. Negirdėjau, kad kuri nors ministerija būtų nagrinėjusi konvenciją minėtais aspektais. O juk tai bent keturių sričių švietimo, kultūros, teisingumo ir socialinės apsaugos ir darbo ministerijų daržas. Tačiau valdininkai tyli ir tylomis laimina konvenciją, darbo metodais stebėjosi R. Jančiauskas. Dar keisčiau, kad susitikime dalyvavę ministerijų atstovai pripažino negalintys paaiškinti konvencijos sąvokų. Tai, ką išgirdo susitikime, R. Jančiauskas vadina nusikalstamu pasityčiojimu iš tautos. Mes taip pat prieš smurtą. Tačiau gal pirma priimkime visus reikalingus nacionalinius įstatymus dėl smurto prieš moteris ir vaikus, galime net žiūrėti, kaip jie derinasi su konvencija. Ir laukime, kaip konvencija bus nagrinėjama kitose šalyse, kokios vyks diskusijos Europos mastu. Kam nuogiems lėkti į dilgėles? Mūsų tautosakoje socialinės lyties nėra. Esi arba vyras, arba moteris, ir šventėse atlieki arba vyro, arba moters rolę. Kokių žaidimų, dainų, šokių bei tradicijų mes nebegalėsime mokyti savo vaikų? Kokių pasakų nebegalėsime skaityti, nes kitos kultūros atstovui tai atrodys kaip stereotipinių moterims ar vyrams priskiriamų vaidmenų stiprinimas? Tai gali nutikti, nes kaip šalys turės vykdyti konvenciją, joms bus aiškinama tik po pasirašymo, sakė tėvų forumo atstovas. Jis teigė, kad valstybės tarnautojai ir tautos išrinktieji pirma turėtų atlikti normalius tyrimus, organizuoti pilnavertes diskusijas, pamodeliuoti, kaip konvencija palies konkrečias sritis, ir tik tada pradėti kalbėti apie konvencijos palaiminimą. Pakaks, kad Lietuva nesiderėdama viena pirmųjų palaimino Lisabonos sutartį. Airiai ir čekai sugebėjo išderėti sau naudos. Gal pakaks Lietuvą kaip avį vedžioti po ganyklos patvorius? Būtų gerai, kad ministrai prisimintų, kam jie davė priesaiką tarnauti. Kam jie prisiekė savo tautai ar ES? Manau, kad LR piliečiai yra išprusę, kompetentingi ir lygiaverčiai. Jų nuomonė yra lygiavertė ES piliečių nuomonei. Pageidautina, kad LR įstatymai būtų priimami siekiant tautos gerovės, o ne pagal ES dekretus, konvencijas susirūpinimą išsakė ir psichologė Giedrė Širvinskienė.
Beje, į Prezidentę, Seimo pirmininką, Premjerą bei Socialinės apsaugos ir darbo ministrę kreipęsis Ateitininkų Federacijos generalinis sekretorius Vidas Abraitis sakė: Pasisakome prieš bet kokį smurtą artimoje aplinkoje bei smurtą prieš moteris, tačiau nemanome, jog kovojant su smurtu reikia įvedinėti į Lietuvos teisę tokias naujas neaiškias sąvokas, kaip socialinė lytis ir socialinė lyties tapatybė. Šios sąvokos remiasi prieštaringai vertinama ideologija, kad lytis gali būti atskirta nuo žmogaus biologinės prigimties. Ateitininkų federacijos kreipimesi teigiama, kad konvencijoje numatomi nauji nediskriminavo pagrindai nepagrįstai apriboja piliečių teisę laisvai elgtis pagal savo vertybes ir įsitikinimus. Valstybė neturėtų piliečių vardu prisiimti įsipareigojimų, varžančių piliečių laisvę gyventi pagal savo vertybes, be informuoto pačių valstybės piliečių sutikimo. Ateitininkų nuomone, Lietuvoje egzistuojanti teisinė bazė, kovojant su smurtu prieš moteris bei smurtu artimoje aplinkoje, yra pakankama, tuo tarpu konvencijos siūlomų nuostatų įgyvendinimas teisinėmis prievartos priemonėmis dar labiau padidintų atotrūkį tarp Lietuvos žmonių ir valdžios. Skuba, siekiant pasirašyti konvenciją, tik dar labiau sustiprina nerimą, kad konvencija siekiama pasinaudoti kaip įrankiu primesti Lietuvos visuomenei bei jos piliečių vertybėms svetimas ideologines nuostatas.
© 2013 XXI amžius
|