Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Kryžkelės
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Lietuvos žydų genocido dienai

Jonas Noreika ir trockistai

Žydų genocido Lietuvoje tema neseniai vėl iškelta bandant tuo kaltinti Lietuvos pasipriešinimo sovietinei okupacijai vadovus, šį kartą – „Laisvo laikraščio“ rugsėjo 7 d. numeryje. Rašyti apie žydų genocidą Lietuvoje yra sunku dėl kelių esminių priežasčių:

1. Nors Lietuvoje tikrai būta vadinamųjų „žydšaudžių“ ir dėl istorinių aplinkybių (žydų ir lietuvių politinė poliarizacija sovietų ir nacių susidūrimo akivaizdoje, sovietų okupantų teroras ir trėmimai) Lietuva tikrai nepasielgė kaip nacių okupuota Danija, kuri išgelbėjo beveik visus savo žydus, ir nors kolaboravimo su naciais faktai yra pakankamai išnagrinėti, o Lietuva oficialiai atsiprašė už savo nusikaltėlius, nemaža dalis žmonių nėra įsigilinę į praeities politinius procesus, nesuvokia istorijoje veikusių jėgų, pasiduoda mitologiniams aiškinimams ir iš kaimynų ateinančiam kurstymui. Lietuvos valstybingumo priešai bando pavaizduoti Lietuvą, kaip nevykusią valstybę, neturinčią teisės egzistuoti pagal Rusijos politologo Aleksandro Dugino „eurazinę“ doktriną. Tam vienaip ar kitaip patarnauja ir tokios trockistinės jėgos, kaip Federalinio saugumo biuro (FSB) palaikoma tarptautinė „Antifa“ (o galbūt net ir p. Zuroff’o bendraminčiai Vakaruose), platindamos falsifikacijas apie Lietuvos antinacinės rezistencijos vadovus, neva nacių talkininkus (matyt, jų nedomina Kazio Škirpos knygoje „Sukilimas“ dėstomi priešingi faktai) ir žydų žudynių organizatorius. Pagal to paties A. Dugino doktriną palaikomas tautinės pagonybės romantizmas kovai prieš Katalikų Bažnyčią, krikščionybė vadinama žydkrikščionybe, kurstomas rusiško plauko antisemitizmas tarp jaunimo, kuris niekad nėra matęs žydų kitaip, kaip per televiziją, ir apie juos nieko nežino, išskyrus antisemitinius mitus. Tam smarkiai padeda ir kairiųjų jėgų Vakaruose kaltinimam Izraeliui, kaip neva fašistinei valstybei (su tuo nesutinku, nes tai – tipiška parlamentinės demokratijos šalis, kuri visas viltis išlikti tarp jos nepripažįstančios arabiškos aplinkos deda į ginkluotę, jėgos politiką ir Vakarų pagalbą).

Šventas melas

Kunigo Kazio Kavaliausko pėdsakų beieškant

Kun. Kazys Kavaliauskas 1956 metais

Du kunigai ir keli pasauliečiai buvo Izraelio apdovanoti medaliais, jiems suteiktas garbingas Pasaulio Tautų Teisuolio vardas. Šių žmonių vardai užrašyti garbingoje vietoje, Jad-Vašem sienoje Jeruzalėje.

Internete kaunietis Chaimas Bargmanas paskelbė du straipsnius: „Teisuolių pėdsakais“ ir „Trys paliudijimai“. Šiuose straipsniuose pasakojama tragiška žmonių gyvenimo atkarpa su laiminga pabaiga.

Nacistinės okupacijos metais Lietuvoje žydai buvo uždaromi į getus, o vėliau jų laukė liūdna pabaiga... Pakruojo rajono Pašvitinio miestelio žydai, taip pat ir žydo J. Šneiderio šeima, buvo suvaryti į Žagarės getą. Šneiderių šeimos galva pabėgo, gete liko jo šeima.

Kunigai K. Kavaliauskas ir J. Teišerskis ryžosi Šneiderių šeimos mergaitę Merą išgelbėti nuo žiaurios mirties. Kun. K. Kavaliauskas padėjo Merą išvesti iš geto ir su kun. J. Teišerskiu surado žmones, kurie ryžosi gelbėti žydų mergaitę.