Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Atidengta atminimo lenta Sofijai ir Kaziui Binkiams, gelbėjusiems žydus

Lapkričio 28-ąją Kaune, prie namo Vydūno alėjoje 45, atidengta atminimo lenta poetui, dramaturgui, žymiam visuomenės veikėjui ir humanistui Kaziui Binkiui.

„Šiame name hitlerinės okupacijos metais gyveno poetas, dramaturgas, žurnalistas Kazys Binkis (1893–1942) ir jo žmona Sofija Binkienė (1902–1984), gelbėję žydus ir už tai pripažinti Pasaulio tautų teisuoliais. Sofija Binkienė 1999 m. Lietuvos valstybės apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi“, – tokie žodžiai įrašyti atminimo lentoje.

Atminimo lentos atidengimo ceremonijoje dalyvavo miesto mero pavaduotojas, laikinai einantis mero pareigas Vasilijus Popovas, miesto tarybos narės Loreta Kekienė ir Aušra Ručienė, Binkių dukra Lilijana Binkytė-Mozūriūnienė, anūkė Sofija Ligija Makutėnienė, kiti giminės, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kuklianskienė, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas ir kiti šios bendruomenės atstovai.

Mero pavaduotojas priminė rašytojo K. Binkio biografiją, paminėjo, kad K. Binkio drama „Atžalynas“ galbūt dabar dar aktualesnė negu buvo tada, kai buvo sukurta. „Binkių šeima pasižymėjo humanizmu ir didele drąsa, nes slėpti žydus buvo rizikinga. Malonu, kad visa tai atsispindės atidengtoje atminimo lentoje“, – sakė V. Popovas.

Kauno žydų bendruomenės pirmininkas G. Žakas padėkojo Kauno miesto savivaldybei, Kultūros paveldo skyriui už Binkių šeimos atminimo įamžinimą, o bendrovei „Akmelita“ – už gražiai pagamintą lentą. „Kai šiandien įėjome į tą kambarį, kuriame buvo slepiami mūsų tautiečiai, tai net šiurpuliai per kūną perėjo. Sofijai ir Kaziui Binkiams po mirties suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai. Izraelio Jad Vašem muziejuje, Teisuolių alėjoje, pasodintas medis, skirtas Sofijos ir Kazio Binkių garbei. Mes ir toliau ieškome žmonių, kurie slėpė, gelbėjo žydus tais kraupiais metais“, – sakė G. Žakas.

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus darbuotoja Danutė Selčinskaja priminė keletą Sofijos Binkienės atsiminimų apie to meto gyvenimo baisumus. „Ji ne tik paskatino savo šeimos narius humaniškam poelgiui, bet ir ieškojo daugiau tokių žmonių, kurie padėtų gelbėti žydus. Vėliau Sofija Binkienė parašė knygą „Ir be ginklo kariai“, – kalbėjo D. Selčinskaja.

Danutė MARCINKEVIČIENĖ

© 2013 „XXI amžius“