Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Buvo kaip kaulas gerklėje, kuriant Lietuvoje tarybinę santvarką

Lietuvos Laisvės Armijos įkūrėjo ir vado brigados generolo Kazimiero Veverskio-Senio 100-osioms gimimo metinėms

Stasys Ignatavičius, Gintautas Tamulaitis,

Lietuvos šaulių sąjungos Kauno apskrities
Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės šauliai

Kazimieras Veverskis 1942 metais

Vienas iš Lietuvos partizaninio pasipriešinimo pradininkų, Lietuvos Laisvės Armijos įkūrėjas ir vadas Kazimieras Veverskis-Senis gimė 1913 m. gruodžio 9 d. Kauno apskrities Veliuonos valsčiaus Kalvių kaimo ūkininkų Stasio ir Uršulės Veverskių šeimoje. Kazimieras buvo pirmasis iki dešimties vaikų išaugusioje šeimoje. Tėvas mirė 1932 metais. Iš septynių partizanavusių brolių žuvo keturi, o trys, likę gyvi, ir visos trys seserys savo duoklę Tėvynei atidavė stalininiuose lageriuose.

Atidengta atminimo lenta Sofijai ir Kaziui Binkiams, gelbėjusiems žydus

Lapkričio 28-ąją Kaune, prie namo Vydūno alėjoje 45, atidengta atminimo lenta poetui, dramaturgui, žymiam visuomenės veikėjui ir humanistui Kaziui Binkiui.

„Šiame name hitlerinės okupacijos metais gyveno poetas, dramaturgas, žurnalistas Kazys Binkis (1893–1942) ir jo žmona Sofija Binkienė (1902–1984), gelbėję žydus ir už tai pripažinti Pasaulio tautų teisuoliais. Sofija Binkienė 1999 m. Lietuvos valstybės apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi“, – tokie žodžiai įrašyti atminimo lentoje.

Šaulių sąjungos atkūrėjas

A†A Vytautas ZENKUS (1936 08 19–2013 11 23)

Vytautas Zenkus

Lapkričio 23 dieną po sunkios ligos mirė vienas aktyviausių Lietuvos šaulių sąjungos atkūrėjų, Garbės šaulys, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos narys, aktyvus Sąjūdžio veikėjas Vytautas Zenkus.

V. Zenkus gimė 1936 m. rugpjūčio 19 d. Kaune, inteligentų šeimoje. Tėvai buvo aktyvūs Šaulių sąjungos ir kitų patriotinių organizacijų nariai, mama Petronėlė – LŠS centrinio choro dainininkė ir seniūnė, tėvas Ignas – Lietuvos banko šaulių būrio vadas, tautininkų kuopos vadovas. Pokario metais tėvas ir brolis Vladas atsidūrė sovietiniuose lageriuose, o brolis Algirdas, spėjęs pasitraukti į JAV, aktyviai dalyvavo lietuvių išeivijos organizacijų veikloje. Tad Vytautui gyvenimo kelias buvo nelengvas. Talentingam jaunuoliui, 1954 metais baigusiam Kauno vidurinę dailės mokyklą, durys į aukštąjį mokslą buvo užtrenktos. Tačiau Vytautas siekė savo tikslo – po kelių metų baigė Kauno prekybos mokyklą, pradėjo vadovauti prekybos įmonėms, o 1973 metais baigęs Vilniaus universitetą ir įgijęs ekonomisto specialybę, dėstė Kauno kooperacijos technikume, vėliau dirbo vartotojų kooperacijos sistemoje.

Šiaurės Lietuvos apaštalas

A†A kun. Dalius Tubys
(1964 05 07–1991 05 30–2013 11 25)

Kun. Dalius Tubys Broniaus VERTELKOS nuotrauka

Jau pranešėme, kad lapkričio 25-osios pavakarę kelyje Panevėžys–Pasvalys–Ryga, kaktomuša susidūrus vilkikui ir lengvajam automobiliui, žuvo Biržų dekanas ir Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas kun. Dalius Tubys, biržiečiams buvęs ne tik kunigas, bet ir bičiulis bei stiprybės šaltinis. Didelė tikimybė, kad Biržų kleboną prie vairo galėjo ištikti širdies priepuolis, kad jam kelionėje galėjo sušlubuoti širdis, nes dvasininkas jau kurį laiką turėjo širdies problemų, o pavasarį jam buvo atlikta širdies operacija. Gali būti, kad kunigui važiuojant pasidarė negerai ir prieš avariją automobilio pedalas pats nusispaudė. Medicinos teismo ekspertai policijai dar nepateikė oficialių išvadų, tad spręsti anksti. Jei bus reikalingas tyrimas dėl galimai vairavimo metu patirto infarkto, tai jis gali užtrukti iki poros mėnesių. Būtent tą lemtingą pirmadienio pavakarę kun. D. Tubys savo automobiliu važiavo iš Vilniaus, kur konsultavosi su specialistais dėl širdies negalavimų. Prieš kelias dienas Panevėžio vyskupijos kurijoje apsilankęs kun. D. Tubys nepajėgė nusinešti kelių knygų į savo automobilį – tiek buvo nusilpęs, todėl paprašė pagalbos. Jis norėjo visiems padėti, nuolat skubėjo pas tikinčiuosius, vis turėjo darbų. Kunigas neišbuvo viso reabilitacijos laiko po infarkto – Valkininkų sanatorijoje jis turėjo praleisti 24 dienas, bet pabuvo tik gal dvi savaites.

Atminimo lenta už laisvę žuvusiems mokytojams ir mokiniams

Prie atminimo lentos Joniškio dekanas kun. Eduardas Semaška

JONIŠKIS. Lapkričio 26 dieną „Aušros“ gimnazijoje vyko iškilminga atminimo lentos Joniškio gimnazijos mokytojams ir mokiniams, žuvusiems už Lietuvos laisvę 1941–1951 metais, atidengimo ceremonija.

Renginio pradžioje visus atvykusius pasveikino Joniškio rajono savivaldybės meras Gediminas Čepulis: „Atidengdami atminimo lentą Joniškio gimnazijos mokytojams ir mokiniams, žuvusiems už Lietuvos laisvę, šiandien nusilenkiame ne vien Joniškyje padėjusiems galvas kovotojams. Taip išreiškiame pagarbą visiems kovojusiems už Lietuvą, jos laisvę. Partizanai, kurių pavardės iškaltos šioje lentoje, parodė pasiaukojimo pavyzdį“. Rajono vadovas kvietė visus nepamiršti svarbiausių vertybių, dėl kurių mūsų seneliai ir tėvai paaukojo savo gyvenimą. „Laisvės dvasia pasirodė tvirtesnė už okupantų ginklus“, – kalbėjo meras. Jis dėkojo visiems, kurių nuoseklaus darbo dėka šiandien atidengiama atminimo lenta žuvusiems už Lietuvos laisvę. Tai – gražus pagarbos ženklas. O labiausiai padėkos žodžių nusipelnė buvęs Joniškio Garbės pilietis, režisierius, dirigentas, folkloro teatro įkūrėjas Povilas Mataitis už parodytą iniciatyvą ir paskatinimą, kad ši atminimo lenta atsirastų ant gimnazijos sienos.

Melstasi už buvusį Telšių vyskupą Antaną Vaičių

AKMENĖ. Lapkričio 19 dienos vakarą Akmenės Šv. Onos bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už ilgametį Telšių vyskupijos ganytoją vyskupą Antaną Vaičių (1926–2008), minint penktąsias jo mirties metines. Šv. Mišioms vadovavo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, koncelebravo Akmenės dekanato kunigai ir Lauko Sodos, kur, tuomet dar kunigas, trejus metus klebonu dirbo vysk. A. Vaičius, klebonas. Akmenėje vyskupas A. Vaičius klebonavo 1965–1973 metais. Telšių vyskupas J. Boruta SJ pamaldų dalyviams priminė tuometinio kun. A. Vaičiaus biografijos faktus bei jo pastangas gaivinant Akmenės parapiją, įdėtas pastangas remontuojant bažnyčią ir ypač statant gyvąją Bažnyčią tikinčiųjų širdyse. Primindamas istoriją Telšių vyskupas J. Boruta SJ išryškino šių dienų skaudulius. Jis priminė, jog naujieji liturginiai-bažnytiniai metai yra paskelbti Šeimos metais. Susirūpinęs vyskupas gvildeno klausimą apie šeimos padėtį šių dienų visuomenėje, apie kritinę demografinę padėtį. Jis savo teiginius iliustravo faktais. Štai 1850 metais Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius Akmenės parapijoje suteikė sutvirtinimo sakramentą 3141 asmeniui, kun. A. Vaičiaus klebonavimo laikotarpiu Pirmąją Šv. Komuniją kasmet priimdavo po 600 vaikų, o dabar Akmenėje ir kitose parapijose sakramentams paruošiama tik viena kita dešimtis jaunimo. Telšių ganytojas ragino visus melstis už šeimas, nes be šeimų neturi ateities nei valstybė, nei Bažnyčia. Gimstamumas sumažėjęs net 100 kartų, nesibaigianti emigracija – akivaizdžios grėsmės, dėl kurių reikia susimąstyti ir nenuilstamai su Dievo pagalba visiems ieškoti išeities.

Pagerbė Lietuvos savanorio atminimą

ŽELVA. Lapkričio 20 dieną čia buvo paminėtas Lietuvos savanoris, jaunesnysis puskarininkis, palangiškis Jonas Piktuižis. Renginyje dalyvavo ir grupė palangiškių – Savivaldybės tarybos narių, administracijos ir bendruomenės atstovų (vicemeras S. Simė, Kultūros skyriaus vyr. specialistė K. Litvinienė, Palangos klebonas kun. M. Venskus, išvykos iniciatorius V. Litvaitis, viešosios bibliotekos direktorius K. Rudys ir Palangos Šaulių 6-osios kuopos vadas A. Sendrauskas), dalyvavo Želvos seniūnas K. Mikalajūnas, gausus moksleivių ir vietos gyventojų būrys.