Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Ukrainos prezidentas pasirinko: mums geriau „už borto“

Edvardas ŠIUGŽDA

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius Vilniuje kalbasi su ES komisijos pirmininku Žozė Manueliu Barozu ir Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite Roberto Dačkaus (president.lt) nuotrauka

Praėjusios savaitės ketvirtadienį Vilniuje vyko vienas svarbiausių Europos Sąjungos (ES) Tarybai pirmininkaujančios Lietuvos renginys – trečiasis Rytų partnerystės viršūnių susitikimas. Jame dalyvavo 28 Europos Sąjungos (ES) šalių ir Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos, Ukrainos vadovai ir ministrai. Į Vilniaus konferenciją atvyko Europos Komisijos komisaras plėtrai ir kaimynystės politikai Štefanas Fulė (Stefan Fule), buvęs Europos Parlamento Pirmininkas Patas Koksas (Pat Cox), akademikai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, įtakingi ekspertai iš Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės šalių – Moldovos, Gruzijos, Ukrainos, Azerbaidžano, Armėnijos, Baltarusijos. Iš viso į šią diskusiją atvyko beveik 400 dalyvių, akreditavosi 120 žurnalistų. Pagrindiniu susitikimo akcentu turėjo tapti Ukrainos ir ES Asociacijos sutarties pasirašymas. Tačiau susitikimas-konferencija atrodė liūdnokai: Ukraina jos prezidentui Viktorui Janukovyčiui vadovaujant atsisakė pasirašyti Asociacijos sutartį su ES. Galima galvoti, kad ir Lietuvos pusė, kaip ir patys ES vadovai nepadarė to, ką reikėjo padaryti. Tačiau galima aiškiai pasakyti, kad V. Janukovyčių veikė galingesnės jėgos – ir ne tiek galingesnės, kiek grėsmingesnės – buvusi imperija su jos širdyje (Kremliuje) sėdinčiu ir visą jėgą ne tik per gegužės 9-osios karinius paradus demonstruojančiu Rusijos prezidentu. Praėjusios savaitės pradžioje, kai jau buvo aišku, kad Ukraina atsisako pasirašyti Asociacijos sutartį („laikinai sustabdo susitarimą“, kaip buvo oficialiai aiškinama), kelioms Ukrainos televizijoms V. Janukovyčius teigė, kad pagrindinė jo politinė konkurentė Julija Tymošenko gali būti paleista į laisvę tik sumokėjusi milijardų dolerių kompensaciją už valstybei padarytus finansinius nuostolius. Esą pasirašydama dujų sutartis su Rusija, ekspremjerė J. Tymošenko padarė apie 20 mlrd. JAV dolerių nuostolių. Ir ES esą turinti teikti 10 mlrd. eurų paramą Ukrainai. Ukraina ES buvo iškėlusi dvi sąlygas, kuriomis ji galėtų pasirašyti susitarimą. Pirmoji – 10 mlrd. eurų vertės kreditas iš Tarptautinio valiutos fondo neįvykdžius reikalavimų didinti dujų kainas komunalinėms įstaigoms bei valstybės dotuojamiems pramonės sektoriams. Antroji – kvotų panaikinimas metalų pramonės produkcijai. Į tokius šantažus ES eiti tikrai negalėjo. Pagrindinis V. Janukovyčiaus argumentas prieš Asociacijos su ES sutartį buvo tai, kad Ukraina nukentės nuo tam tikrų Rusijos sankcijų, ribojančių priemonių Rytų Ukrainos pramoniniams regionams, kurie labiausiai susisaistę su Rusija, rinką. Tačiau jis pamiršo tai, kad Ukrainoje bus labai daug įmonių, su kuriomis konkuruos atėjusios Rusijos įmonės. Bus daug konkurentų išstūmimų, įmonių perėmimų, padalijimų. Todėl vargu ar tai džiugintų Ukrainos oligarchus, ir jie irgi neleis prezidentui suartėti su Rusija.

Mirė SSRS disidentinio judėjimo dalyvė Natalija Gorbanevskaja

Lapkričio 30-ąją Paryžiuje, eidama 78-uosius metus, mirė Natalija Gorbanevskaja, žymi SSRS disidentinio judėjimo dalyvė, poetė, vertėja, žmogaus teisių gynėja. Ji buvo pirmojo sovietiniais laikais nelegaliai išleisto savilaidos biuletenio, pavadinto „Einamųjų įvykių kronika“, iniciatorė, redaktorė ir leidėja. Dalyvavo 1968 m. rugpjūčio 25-ąją vykusioje garsioje demonstracijoje Maskvos Raudonojoje aikštėje tada prieš kelias dienas sovietų kariuomenės įvykdytą reformas su „demokratiniu veidu“ socializmo pasirinkusios Čekoslovakijos okupaciją ir buvo areštuota 1969 metų gruodį. Po kelių mėnesių Gorbanevskaja pagal sovietinio režimą priimtą disidentų tramdymo praktiką, buvo pradėta priverstinai gydyti nuo „lėtai pasireiškiančios“ (latentinės) šizofrenijos kalėjimo tipo psichikos ligoninėje, kurioje buvo kankinama iki 1972 metų gruodžio. 1975 metais Gorbanevskaja emigravo ir gyveno Paryžiuje. Dirbo rusų kalba leidžiamame žurnale „Kontinent“, buvo neetatinė „Laisvės radijo“ darbuotoja. Nuo 1980 metų pradžios iki 2003 metų dirbo Paryžiuje rusų kalba leidžiamame laikraštyje „Russkaja myslj“ (Rusų mintis). Nuo 1999 metų priklausė Varšuvoje leidžiamo rusakalbio žurnalo „Novaja Poljša“ (Naujoji Lenkija) redkolegijai, jame spausdinosi kaip autorė ir vertėja. N. Gorbanevskaja – pusantros dešimties eilėraščių knygų autorė, vertėja iš lenkų, čekų, slovakų ir prancūzų kalbų.