Šaulių sąjungos atkūrėjas
AA Vytautas ZENKUS (1936 08 192013 11 23)
|
Vytautas Zenkus
|
Lapkričio 23 dieną po sunkios ligos mirė vienas aktyviausių Lietuvos šaulių sąjungos atkūrėjų, Garbės šaulys, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos narys, aktyvus Sąjūdžio veikėjas Vytautas Zenkus.
V. Zenkus gimė 1936 m. rugpjūčio 19 d. Kaune, inteligentų šeimoje. Tėvai buvo aktyvūs Šaulių sąjungos ir kitų patriotinių organizacijų nariai, mama Petronėlė LŠS centrinio choro dainininkė ir seniūnė, tėvas Ignas Lietuvos banko šaulių būrio vadas, tautininkų kuopos vadovas. Pokario metais tėvas ir brolis Vladas atsidūrė sovietiniuose lageriuose, o brolis Algirdas, spėjęs pasitraukti į JAV, aktyviai dalyvavo lietuvių išeivijos organizacijų veikloje. Tad Vytautui gyvenimo kelias buvo nelengvas. Talentingam jaunuoliui, 1954 metais baigusiam Kauno vidurinę dailės mokyklą, durys į aukštąjį mokslą buvo užtrenktos. Tačiau Vytautas siekė savo tikslo po kelių metų baigė Kauno prekybos mokyklą, pradėjo vadovauti prekybos įmonėms, o 1973 metais baigęs Vilniaus universitetą ir įgijęs ekonomisto specialybę, dėstė Kauno kooperacijos technikume, vėliau dirbo vartotojų kooperacijos sistemoje.
V. Zenkui itin reikšmingi buvo Atgimimo metai. 1988 metais jis tapo Kauno sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu, dalyvavo Sąjūdžio stegiamajame suvažiavime, kūrė Sąjūdžio jaunimo grupes, įsijungė į Saugos būrių (žaliaraiščių) veiklą. Tada ir kilo idėja atkurti Šaulių sąjungą, ir vienas aktyviausių jos atkūrėjų buvo V. Zenkus. 1989 m. rugsėjo 20 d. Kelmėje, prie V. Putvinskio kapo, jis su bendraminčių grupe davė šaulišką priesaiką.
V. Zenkus buvo išrinktas į atsikūrusios sąjungos Centro valdybą, tapo pirmininko pavaduotoju kultūros klausimams, tautinio auklėjimo ir kultūros komisijos pirmininku. Su didžiule atsakomybe jis dirbo šį visuomeninį darbą, be to, nuolat rašė istorinius ir aktualius straipsnius Trimito, Tremtinio laikraščiams, sumanęs įkurti Šaulių sąjungos muziejų, pradėjo kaupti eksponatus bei dokumentus ir buvo paskirtas muziejaus direktoriumi. Šias visuomenines pareigas jis ėjo iki mirties, nepaisydamas blogėjančios sveikatos, nuolat pildė ekspozicijas, lydėdavo jaunimo ekskursijas.
1991-ųjų tragiškojo sausio dienomis V. Zenkus kartu su šauliais ir savanoriais aktyviai dalyvavo ginant Parlamentą, vėliau buvo paskirtas LŠS vado pavaduotoju kultūros reikalams, dirbo LŠS Centrinėje revizijos komisijoje.
V. Zenkus buvo LŠS vyrų choro Perkūnas organizatorius ir vienas aktyviausių dalyvių, su choru aplankė daugybę Lietuvos miestų. Be veiklos muziejuje, jis, kiek leido jėgos, aktyviai dalyvaudavo įvairiuose renginiuose ir minėjimuose, skaitė paskaitas, užsiėmė švietėjiška patriotine veikla, buvo LŠS Kauno Vytauto Didžiojo rinktinės Tvirtovės kuopos valdybos narys. Didelį darbą jis atliko paskutiniais metais ir Lietuvos sąjūdžio Kauno taryboje, tapęs Kultūros komiteto pirmininku.
V. Zenkus buvo apdovanotas Šaulių žvaigždės ordino medaliu, Garbės ženklu Parlamento gynėjams, pasižymėjimo ženklu Už nuopelnus Šaulių sąjungai, jam suteiktas LŠS Garbės šaulio vardas, įteikti Lietuvos Sąjūdžio medaliai ir padėkos.
V. Zenkus buvo aukštos kultūros, plataus akiračio ir intelekto žmogus, labai doras ir sąžiningas Lietuvos patriotas, pasišventęs patriotinei pilietinei veiklai, savo pavyzdžiu įkūnijęs tikrąją šauliškumo sampratą ir idėją budėti vardan Lietuvos. Nepaisydamas silpstančių jėgų, iki paskutinės dienos liko ištikimas aukštiems idealams, ramiai ir su vidiniu nušvitimu oriai žengė į Amžinybę.
Vytautas išliks mūsų širdyse ir prisiminimuose savo tikėjimu, savo rūpesčiu, savo pasišventimu, savo pastangomis nugalėti ligą ir likti tvirtu ir oriu.
Bendražygiai
© 2013 XXI amžius
|