Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

„Čia ne Seimas, o kažkoks UAB’as“

Edvardas ŠIUGŽDA

Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės vizitas į Ukrainą sukėlė didžiausią šurmulį, aišku, ne Ukrainoje ar pasaulyje, bet Lietuvoje. Kas tik netingėjo – politikai, apžvalgininkai, laikraštininkai, dienraščių ir interneto komentatoriai, pagaliau humoristinių laidų kūrėjai, tapę išmaniausiais politologais, – tiesiog trykšte tryško pasipiktinimu ir rodė visokeriopą išradingumą, stengdamiesi suduoti kuo stipresnį smūgį Seimo pirmininkei. Buvo „aiškinamasi“ visokios kelionės smulkmenos: esą Graužinienė negavo Seimo valdybos sutikimo, išvažiavo savavališkai, nesuderino vizito su Užsienio reikalų ministerija (URM) ir premjeru, išeikvojo lėšas, atsisakydama numatytojo vizito į Didžiąją Britaniją, Seimo pirmininkė negalėjo atstovauti Lietuvai, pasisakydama mitinge Kijeve ji pakenkė Lietuvai, padarė „meškos paslaugą“ opozicijai ir t.t. ir pan. Kai kurie politikuojantys apžvalgininkai, aiškiai nusistatę prieš L. Graužinienę asmeniškai ir prieš Darbo partiją, piktdžiugiavo, kad L. Graužinienė Ukrainoje „gavo antausį“, kad ji liko be audiencijos pas šalies parlamento pirmininką, Aukščiausiosios Rados vadovą V. Rybaką, kai šis „dėl įtemptos dienotvarkės“ atšaukė planuotą susitikimą su Lietuvos parlamento pirmininke.

Tačiau šiame šurmulyje nebuvo užsipulti kiti du Ukrainoje viešėję Seimo delegacijos nariai: Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas ir Seimo vicepirmininkas Petras Auštrevičius, aiškinęs, kad už Rados pirmininko V. Rybako elgesio kyšo Rusijos ausys – taip atkeršyta už L. Graužinienės dalyvavimą opozicijos mitinge. Tokiai išvadai galima visiškai pritarti, nes, kaip paaiškėjo iš ideologizuotos Rusijos žiniasklaidos, ši imperinė valstybė labai jautriai reagavo į Graužinienės kalbą Ukrainos protestuotojų mitinge. Rusijos televizija „Rossija (RTR)“, visaip koneveikdama Ukrainos asociacijos su Europos Sąjunga klausimais aktyviai užsiimantį švedų politiką K. Bildtą, pavadinusi jį jaunystėje buvus Amerikos slaptųjų tarnybų agentu, „išaiškino“, kad su amerikiečiais (aišku, su prakeiktu CŽV) jis esą sugalvojo suskaldyti Rusijos ir Ukrainos amžiną „draugystę“. „Rossija (RTR)“ atrado, kad K. Bildtas sugalvojo atkurti prieš Rusiją XVIII amžiuje nukreiptą Švedijos karalystės bei Lenkijos ir Lietuvos Žečpospolitos sąjungą, kurios užmačias vis dėlto caras Petras I tada, 1709 metais, prie Poltavos sutramdė. Dabar, panaudodamas tarpininką iš Lenkijos A. Kvašnevskį (kurio net pavardė, Lenkijoje tapatinama su žodžiu „kvas“, t.y. gira) ir Kijeve „neteisėtai atsidūrusią“ Lietuvos Seimo pirmininkę L. Graužinienę, ekstremistų mitinge prabilusią į ukrainiečius keliais ukrainietiškais žodžiais, o paskiau perėjusią į „pakenčiamą“ rusų kalbą, švedas K. Bildtas kaip tik siekia atkeršyti už buvusį šios sąjungos pralaimėjimą prie Poltavos. Štai taip – nei daugiau, nei mažiau! Ir prie šio Rusijos imperijos ideologų choro prisijungia ir Lietuvos politikai bei apžvalgininkai, taip parodydami arba savo politinį neišprusimą, arba prisitaikymą (gal tik nesąmoningą, bet vis vien prisitaikymą) prie Rusijos politikos. Tikrai įdomu!

Tačiau vertėtų pasiteirauti, ar tie trubadūrai pasiaiškino, ar Lenkijos politikai irgi taip kritikavo savąjį opozicijos lyderį Jaroslavą Kačynskį, irgi dalyvavusį ir kalbėjusį proteste Kijeve? Tikrai tokios kritikos nesusilaukė. Tad gal nesikiškime į Ukrainos „vidaus reikalus“, kaip Seime mums siūlo ekskomunistai B. Bradauskas ar Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka? Štai tą patį antradienį, sprendžiant klausimą apie rezoliucijos dėl Ukrainos priėmimą, garsusis B. Bradauskas pradėjo tildyti Seimą: jūs kišatės į Ukrainos vidaus reikalus, t.y. pradėjo kalbėti V. Putino balsu ir mintimis. Ir ne tik Putino. Juk lygiai taip pat apie kišimąsi į SSRS kalbėdavo ir nepamirštamasis L. Brežnevas, byrėjusios imperijos subyrėjęs vadas. Filmą apie Sausio 13-ąją uždrausti reikalavęs išgarsėjęs ir įsidrąsinęs B. Bradauskas dabar kėlė naujas aistras: reikalavo, kad Seimas nereikštų pozicijos dėl įvykių Ukrainoje. Jis aiškino, kad Ukrainoje gyvena „virš 50 mln. žmonių“ (geografinės šio politiko žinios nėra išsamios – Ukrainoje gyvena 5 mln. mažiau), tad 100 tūkstančių į Kijevo Maidano aikštę suėjusių protestuotojų (čia parlamentaras sumažino tokių žmonių skaičių daugiau nei penkis kartus) esą neišreiškia visų tų Ukrainos žmonių nuomonės. Gal su kokiu „nekenčiamu“ konservatoriumi išgėręs per daug alučio sumanusis politikas kėlė klausimą: „Kas čia mes esam? Dirigentai viso pasaulio? Pasaulio bamba?“ Šio antro pagal „uždirbtą“ turtą Seimo nario argumentai apie tokią rezoliuciją, Lietuvai padarysiančią žalą, įtikino tik tris darbiečius, kitos turtuolių partijos atstovus, kurie ir balsavo prieš rezoliuciją, siūlančią Ukrainos valdžiai nesmurtauti prieš taikiai protestuojančius ukrainiečius ir jų jaunimą. O štai B. Juodka irgi įsitikinęs, kad imtis kokių nors veiksmų per anksti – Lietuvai atseit reikia laukti ir Rados neeilinio posėdžio pabaigos, ir prezidento V. Janukovyčiaus pasisakymo, ir dar nežinia ko. Tačiau baigėsi ir Rados posėdis, ir Janukovyčius suspėjo į Kiniją ir Rusiją išvažiuoti tartis, o B. Juodka vis dar svarsto, ar verta kištis... B. Bradauskas pasakė aiškiau: kištis negalime, ir taškas – balsavo prieš ukrainiečių kovą remiančią rezoliuciją.

Vydas Gedvilas, Seimo Darbo partijos frakcijos narys, išplatintame pareiškime pabandė paaiškinti, kodėl Loreta Graužinienė vyko į Ukrainą. Seimo pirmininkė L. Graužinienė, vykdama į Kijevą, mėgino išgelbėti žlungantį Asociacijos sutarties tarp ES ir Ukrainos pasirašymą. Visi kiti, kuriems tai turėtų rūpėti, nedarė nieko, tik tylėjo, skėsčiojo rankomis arba plepėjo apie tai, kad „dar ne viskas prarasta“, „viskas dar gali pasikeisti“, „sutartį vis dar galima pasirašyti“ ir pan. Vien kalbomis toli nenueisime, aiškino V. Gedvilas. Seimo delegacijos narys P. Auštrevičius „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ paneigė informaciją, kad Seimo pirmininkė į Kijevą išvyko neįspėjusi URM. „Nemeluokime, pradėkime nuo pradžių. Kas reikia, buvo informuotas, visi žinojo“, – atmosferą aitrino P. Auštrevičius. Laidos vedėjui priminus apie tai, jog premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad URM nebuvo informuota, P. Auštrevičius teigė, kad apie Seimo pirmininkės vizitą žinojo visi. Esą žinojo ir Ministras Pirmininkas, kuris „dažnai keičia nuomonę“. Tai vėl įliejo žibalo į ugnį: premjeras A. Butkevičius paragino Seimo vicepirmininką P. Auštrevičių neskleisti dezinformacijos. Kariuomenės dienos minėjimo metu Seimo pirmininkė jį, premjerą, informavo apie ketinimą išvykti į Jungtinę Karalystę, iš kur vėliau ji turėjo vykti į Rygoje organizuotą Baltijos asamblėjos sesiją, bet premjeras apie naujus jos planus nebuvo informuotas. Tuo metu, kai Seimo Pirmininkė ir Seimo valdyba priėmė sprendimą vykti į Ukrainą, premjeras A. Butkevičius lankėsi Rumunijoje, Kinijos ir 16 Rytų bei Centrinės Europos vyriausybių vadovų susitikime, tad apie Seimo valdybos sprendimą sužinojęs tik po to, kai vizitas jau buvo suplanuotas ir paskelbtas viešai. Ir nėra čia ko dezinformuoji visuomenę.

Kamantinėjama atkaklaus žurnalisto Edmundo Jakilaičio, netgi pati Seimo pirmininkė turėjo aiškintis prieš visą Lietuvą, kaip ji „negražiai“ pasielgė išvykdama į Ukrainą. Ji teisinosi, kaip mokinukė, kad ir Lietuvos Užsienio reikalų ministerija žinojo apie jos planus vykti į Ukrainą, ir su Ukrainoje reziduojančiu ambasadoriumi buvo apkalbėtos temos, ką reikės kalbėti Radoje, ir Ukrainos pusė viską buvo suderinusi taip, kaip priklauso pagal protokolą. Seimo vadovė atmetė teiginius, jog vizitas buvęs nesėkmingas ir tokias kalbas vadino pavydu, leisdama suprasti, kad kalba apie Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininką Andrių Kubilių. Kalbas apie tai, kad jos kelionė buvo esą skirta vidaus, ne užsienio politikai, sau prisiimant nuopelnus už Ukrainos Asociacijos sutartį su Europos Sąjunga, L. Graužinienė tokias kalbas pavadino sąmokslo teorija. Tačiau buvo vėl naujas pliūpsnis: opozicijos lyderis A. Kubilius paragina valdančiuosius nedelsiant imtis sprendimų dėl padėties Ukrainoje. Atseit, Seimo pirmininkės L. Graužinienės praėjusios savaitės vizitas Kijeve yra nesusipratimas, todėl dabar laikas imtis solidesnių veiksmų. Netgi tarptautiniu mastu dėl visiškai neapgalvoto L. Graužinienės vizito, jeigu šią savaitę situacija Ukrainoje nenurims, nauja Seimo delegacija, gal net įtraukiant ir kitų šalių atstovus, ilgai nedelsdama tikrai turėtų vykti į Kijevą.

Antradienį Seimo posėdyje A. Kubilius, supratęs esąs apgautas (ar apsigavęs), išsivedė konservatorius, o paskui juos ir liberalus iš posėdžio. Mat praėjusią savaitę svarstant V. Uspaskicho neliečiamybės klausimą dėl teismo įžeidimo, konservatoriai balsavo prieš komisijos sudarymą, nes jai vadovauti buvo pasiūlytas ne bet kas, o – tik pamanykite! – Petras Gražulis. Šį kartą, Etikos komisijai nutarus, kad šaukštai jau po pietų, procedūra dėl V. Uspaskicho neliečiamybės įvykusi, nors ir nesėkmingai opozicijai (bet sėkmingai pačiam V. Uspakichui), tad grįžti vėl prie to paties klausimo jau neleidžia Seimo Statutas. Trenkęs posėdžių salės durimis ir išėjęs su visa opozicija, A. Kubilius netrukus žurnalistams paaiškino išsamiau: „Čia nebe Seimas, o kažkoks Ukmergės UAB’as, kuriame direktorė bando tvarkytis“. „Neturiu jokių kitų paaiškinimų, – sakė A. Kubilius. – Jau iš pat pradžių mes matėme, kad šitoje vietoje valdančioji koalicija žaidžia negražius žaidimus, siūlydama į tokios komisijos pirmininkus Petrą Gražulį. Dabar jau nebenori jie komisijos apskritai.“ Opozicijos lyderio žodžiais, Seimas tapo „Ukmergės UAB’u“, kuriame tvarką daro ukmergiškė L. Graužinienė. Galima tik apgailestauti, kad tik po daug metų darbo politikoje A. Kubilius akivaizdžiai ir aiškiai suprato, ką reiškia Seimas ir ką reiškia manipuliavimas įstatymais, statutais, potvarkiais ar nurodymais. A. Kubilius galėjo Seimą pavadinti ne tik „Ukmergės UAB‘u“, bet ir kitokiu UAB – tai nelabai keistų padėtį. Juk tas šventas seimūnams dalykas, dėl ko jie taip įtemptai kasdien riejasi (ypač kai posėdžiai yra transliuojami per televiziją), nors po „darbo“ nevengia ir bičiuliautis kartu Seimo „kavinėse“ ar miesto užeigose, yra tik viena: siauru loviu labai sunku pasidalinti, tačiau „pokrizinius“ atlyginimus pakelti sau kokiais dviem tūkstančiais litų Seimo nariai tikrai vieningai sutaria.

Neturime tikslo ginti ar teisinti Darbo partijos ir jų atstovų. Tačiau keistai atrodo, kai „iš adatos priskaldomas vežimas“, kai tariamai aiškinamasi visai netinkami svarstyti klausimai. Nepatylime ten ir tada, kai reikėtų patylėti. O dar blogiau, kai pasirodome esantys triukšmadariai bet kurioje vietoje, bet kuriuo atveju tarsi pamišėliai ar „agresyvūs pesimistai“ (taip mus, kaip tautą, neseniai apibūdino vienas apžvalgininkas).

© 2013 „XXI amžius“