|
Moderni mada bažnyčiose netinka
Atviras laiškas Lietuvos Vyskupų Konferencijos vadovams ir tikintiesiems
Sparčiai bėgant amžiams, įvairiais civilizacijos gyvavimo tarpsniais kito ne tik papročiai, tradicijos, bet ir drabužių mados, neatsiejamos nuo epochos stiliaus. Kiekvienoje epochoje, atnešusioje vis kitokių naujovių, buvo koreguojamas ir aprangos stilius, stengiantis jį kuo tobuliau priderinti prie žmogaus kūno. Pastaraisiais šimtmečiais ypatingas dėmesys buvo skiriamas moterų aprangos stiliui. Nuo viduramžių iki šių dienų tas nenumaldomas mados šėlsmas įnešė didžiausių pokyčių žmonijos gyvenime. Dabar juk matome, kokią aprangą dėvi mūsų mielosios moterys ir merginos. Mados lieka madomis, jos keisis ir toliau, tačiau mūsų viešajame gyvenime būtina atkreipti dėmesį į tai, kokius drabužius mes, moterys, turime dėvėti kasdienėje buityje ir kokius Dievo namuose. Niekam ne paslaptis, jog skirtingo tikėjimo, skirtingų religijų šalyse galioja tam tikros etikos taisyklės, kuo ir kaip turi vilkėti pasauliečiai, ypač moterys.
Deja, Lietuvoje dabar dažnai tenka pastebėti, kaip įvairių religinių ar tautinių švenčių, vestuvių, krikštynų apeigų metu į dvasines šventoves mūsų mielosios moterys, ypač merginos, suplūsta be jokio gėdos jausmo dėvėdamos mini sijonukus ar su giliomis, įmantriomis iškirptėmis sukneles, apnuoginančias kūno vietas. Tokia moderni mada, neabejotinai prieštarauja mūsų tradicinės krikščioniškos moralės ir etikos normoms. Būdamos tokioje vietoje, privalome įsisąmoninti, kad esame ne paplūdimio ar cirko teritorijoje, bet šventovėje! Sekdami Šventuoju Raštu, turime prisiminti, kad liudijant Dievo būtį, labai svarbu atkreipti dėmesį ne tik į mus gyvenime supančią kultūrinę, dorovinę aplinką, bet ir į tai, kokiais drabužiais vilkime. Mūsų apranga turi būti skirta atspindėti mūsų požiūrį į padorumą bei pagarbą mus supančiai aplinkai.
Tik prisiminkime, kad netgi Adomas ir Ieva pirmieji žmonijos protėviai susiprato savo intymias kūno vietas paslėpti figos lapais. Šventasis Raštas ne veltui byloja Dievo žodžius: Taip trokštu, kad moterys vilkėtų padoriai, puoštųsi droviai ir santūriai, saikingai (1 Tim 2, 910). O Šv. apaštalas Petras papildo: Tegu jus puošia ne išorė (šukuosena, aukso gražmenos ar ištaigingi drabužiai), bet žmogaus širdies slaptuma nesugadinta, švelni, taikinga dvasia, kuri brangi Dievo akyse (1 Pt 3, 34). Ne mažiau aktualią mintį šia tema jau mūsų vadinamosios modernizacijos laikais yra išreiškęs ir garsus prancūzų humanistas, rašytojas Antuanas de Sent Egziuperi: Kai žmonės lieka be Dievo, jų pasitarimai bereikšmiai, politikai be charakterio, valdžios beveiklės, melas begalinis, o mados begėdiškos.
Taigi, šiuo kukliu savo laišku kreipiuosi į aukščiausius Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchus ir į tikinčiuosius prašydama, kad kiekvienas žmogus (ypač moterys), ketindamas apsilankyti mūsų bažnyčiose, atkreiptų dėmesį į savo aprangą, drabužių stilių. Bažnyčių šventoriuose turėtų būti iškabinti skelbimai, primenantys kiekvienam lankytojui, ypač moterims, vilkėti padoriais ir saikingais drabužiais, gerbti jau nuo senų amžių priimtas ir išpuoselėtas krikščioniškos moralės normas ir jų tvirtai laikytis.
Julija AMBRASIENĖ,
Lietuvos laisvės kovų dalyvių sąjungos, Kunigo Broniaus Laurinavičiaus paminklo paramos fondo pirmininkė
© 2013 XXI amžius
|