|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Kad užmarštis nenuneštų...
Žmogus gyvas tol, kol gyvi prisiminimai apie jį. Banali tiesa, bet gyvenimas ir žmonės ją vis patvirtina. Tai padarė ir tytuvėniškiai bei miestelio svečiai, susirinkę į Tytuvėnų Mergelės Marijos, Angelų Karalienės, bažnyčią paminėti kunigo, poeto, eseisto bei visuomenės veikėjo Ričardo Mikutavičiaus. Tytuvėnų parapija XX amžiaus antros pusės viduryje keliolikai metų buvo tapusi iškilaus dvasininko tarnystės vieta, tad ne tik vietiniai, bet ir kitų parapijų tikintieji iki šiol prisimena kunigo aukotas šv. Mišias, pamokslus bei įvairius su tuometiniu Tytuvėnų klebonu susijusius gyvenimiškus epizodus. Renginio idėją ilgai brandino ir ruošėsi įgyvendinti Tytuvėnų moterų klubo Raskila narės. Jų vadovė poetė Teresė Rimulaitytė buvo ne tik viena tų, kurie bendravo su kun. R. Mikutavičiumi, domėjosi jo veikla, bet ir aktyviai skatino rašyti ir savo kūrybą viešinti. Kad kūrybinė paminėjimo rengėjų grupė būtų stipresnė, moterys nutarė pasikviesti pagalbon Nidos kleboną kun. Rimvydą Adomavičių. Pastarasis, būdamas vaikas, patarnavo bažnyčioje ir betarpiškai pažinojo tuometinį Tytuvėnų parapijos kleboną. Paminėjimo popietė prasidėjo šv. Mišiomis. Jas aukojo kun. R. Adomavičius. Į šv. Mišias kunigas Rimvydas kūrybiškai įkomponavo ne tik maldas, giesmes, Švento Rašto skaitymus, trumpą pamokslą su prisiminimais apie čia tarnavusį talentingą dvasininką, bet ir paties kun. R. Mikutavičiaus pamąstymus apie transcendencijos fenomeną, žmogaus akistatą su amžinybe, Dievo ieškojimus. Baigdamas šv. Mišias kunigas kvietė visus pasimelsti už dar atmintyje esančius, bet jau Amžinybės iškeliavusius Tytuvėnų parapijos klebonus Pranciškų Bastį, Liudviką Semašką bei Ričardą Mikutavičių, kad jie galėtų, anot jo, džiaugtis Dangaus laime. Antra paminėjimo dalis koncertas. Jį vedęs svečias iš Nidos kun. R. Adomavičius įžangoje priminė kun. R. Mikutavičiaus biografiją, priminė, kad kunigystės keliu jis keliavo iš vienos parapijos į kitą, kol iš Seredžiaus atvyko į Tytuvėnus. Čia bažnyčioje buvo sienlaikraštis, kuriame galima buvo pamatyti vaikų piešinių, paskaityti Antano Maceinos minčių. Būtent jame prieš vienas Šv. Velykas atsirado nepasirašytas eilėraštis, skirtas Mergelei Marijai. Tik po pusmečio klebonas kun. R. Mikutavičius prisipažino esąs to eilėraščio autorius. Anot kunigo Rimvydo, visi kleboną prisimena kaip jautrų žmogų, kupiną šilumos, švelnumo ir supratingumo, mokantį bendrauti ne tik su suaugusiais, bet ir su vaikais. Koncerto programa buvo labai kruopščiai parengta, sklandžiai pereinanti nuo Raskilos moterų atliekamų giesmių, skaitomų posmų, prie kun. R. Adomavičiaus dainuojamų plačiai šalyje ir mažiau žinomų lietuvių kūrėjų dainų ir arijų. Visą koncertą supynė į atminimo juostą subtiliai parinkti paties kun. R. Mikutavičiaus skaitomos poezijos garso įrašai bei kunigo Rimvydo autentiški prisiminimai. Pabaigoje renginio dalyviai sugiedojo Lietuva brangi. Baigiamajame žodyje kun. R. Adomavičius dėkojo Tytuvėnų parapijos klebonui kun. Rimantui Žaromskiui už tai, kad vis kviečiasi į svečius ir draugiškai užleidžia savo vietą, Teresei Rimulaitytei ir visoms Raskilos moterims, kurios nestinga gražių idėjų ir stengiasi jas įgyvendinti, visiems gausiai susirinkusiems bažnyčioje žiūrovams ir klausytojams. Raskilos moterys padėkojo abiems kunigams ir akompaniatoriui už kūrybinio bendradarbiavimo malonumą, įteikė jiems gėlių. Kūrybinei grupei dėkojo Tytuvėnų seniūnas Romas Čerkauskas, bibliotekininkai Dalia ir Antanas Galbuogiai. Raskila po renginio svečius pakvietė pabendrauti prie arbatos. Čia visi įsitikino, kad moterys ne tik skaito poeziją, gieda bei dainuoja, bet yra šaunios ir vaišingos šeimininkės. Iš pokalbių tapo aišku, kad, atlikusios vieną darbą, jau žvelgiama į ateitį ir planuojama nauja veikla. Turėtų būti įdomu ir originalu. Beronislava BUCHIENĖ
Tytuvėnai, Kelmės rajonas
© 2013 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |