Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Ukrainos prezidentas pasirinko: mums geriau „už borto“

Edvardas ŠIUGŽDA

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius Vilniuje kalbasi su ES komisijos pirmininku Žozė Manueliu Barozu ir Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite Roberto Dačkaus (president.lt) nuotrauka

Roberto Dačkaus (president.lt) nuotrauka

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius sveikinasi su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite Džojos Gundos Barysaitės (president.lt) nuotrauka

Praėjusios savaitės ketvirtadienį Vilniuje vyko vienas svarbiausių Europos Sąjungos (ES) Tarybai pirmininkaujančios Lietuvos renginys – trečiasis Rytų partnerystės viršūnių susitikimas. Jame dalyvavo 28 Europos Sąjungos (ES) šalių ir Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos, Ukrainos vadovai ir ministrai. Į Vilniaus konferenciją atvyko Europos Komisijos komisaras plėtrai ir kaimynystės politikai Štefanas Fulė (Stefan Fule), buvęs Europos Parlamento Pirmininkas Patas Koksas (Pat Cox), akademikai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, įtakingi ekspertai iš Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės šalių – Moldovos, Gruzijos, Ukrainos, Azerbaidžano, Armėnijos, Baltarusijos. Iš viso į šią diskusiją atvyko beveik 400 dalyvių, akreditavosi 120 žurnalistų. Pagrindiniu susitikimo akcentu turėjo tapti Ukrainos ir ES Asociacijos sutarties pasirašymas. Tačiau susitikimas-konferencija atrodė liūdnokai: Ukraina jos prezidentui Viktorui Janukovyčiui vadovaujant atsisakė pasirašyti Asociacijos sutartį su ES. Galima galvoti, kad ir Lietuvos pusė, kaip ir patys ES vadovai nepadarė to, ką reikėjo padaryti. Tačiau galima aiškiai pasakyti, kad V. Janukovyčių veikė galingesnės jėgos – ir ne tiek galingesnės, kiek grėsmingesnės – buvusi imperija su jos širdyje (Kremliuje) sėdinčiu ir visą jėgą ne tik per gegužės 9-osios karinius paradus demonstruojančiu Rusijos prezidentu. Praėjusios savaitės pradžioje, kai jau buvo aišku, kad Ukraina atsisako pasirašyti Asociacijos sutartį („laikinai sustabdo susitarimą“, kaip buvo oficialiai aiškinama), kelioms Ukrainos televizijoms V. Janukovyčius teigė, kad pagrindinė jo politinė konkurentė Julija Tymošenko gali būti paleista į laisvę tik sumokėjusi milijardų dolerių kompensaciją už valstybei padarytus finansinius nuostolius. Esą pasirašydama dujų sutartis su Rusija, ekspremjerė J. Tymošenko padarė apie 20 mlrd. JAV dolerių nuostolių. Ir ES esą turinti teikti 10 mlrd. eurų paramą Ukrainai. Ukraina ES buvo iškėlusi dvi sąlygas, kuriomis ji galėtų pasirašyti susitarimą. Pirmoji – 10 mlrd. eurų vertės kreditas iš Tarptautinio valiutos fondo neįvykdžius reikalavimų didinti dujų kainas komunalinėms įstaigoms bei valstybės dotuojamiems pramonės sektoriams. Antroji – kvotų panaikinimas metalų pramonės produkcijai. Į tokius šantažus ES eiti tikrai negalėjo. Pagrindinis V. Janukovyčiaus argumentas prieš Asociacijos su ES sutartį buvo tai, kad Ukraina nukentės nuo tam tikrų Rusijos sankcijų, ribojančių priemonių Rytų Ukrainos pramoniniams regionams, kurie labiausiai susisaistę su Rusija, rinką. Tačiau jis pamiršo tai, kad Ukrainoje bus labai daug įmonių, su kuriomis konkuruos atėjusios Rusijos įmonės. Bus daug konkurentų išstūmimų, įmonių perėmimų, padalijimų. Todėl vargu ar tai džiugintų Ukrainos oligarchus, ir jie irgi neleis prezidentui suartėti su Rusija.

Po tokio Ukrainos prezidento sprendimo (o juk iki paskutinės minutės buvo tikėtasi, kad atvykti į Vilnių nusprendęs V. Janukovyčius vis dėlto neapvils ir ES politikų, ir savo piliečių) Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė iškart pasakė apie sunkius laikus Ukrainai. Ketvirtadienį sakydama kalbą Pilietinės visuomenės forumo konferencijoje „Rytų partnerystė šiandien: politiniai iššūkiai ir pilietinė visuomenė“, D. Grybauskaitė pabrėžė, kad ES Rytų partnerystės programa buvo sukurta tam, kad įvairios šalys viena kitai padėtų, kuriant stiprias pilietines visuomenes ir įtvirtinant demokratines vertybes.

Prezidentės teigimu, ES šiuo metu žengia į naują konkrečių priemonių įgyvendinimo etapą. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė griežtai sukritikavo Ukrainos prezidentą V. Janukovyčių, atsisakiusį pasirašyti asociacijos ir laisvos prekybos sutartį su Europos Sąjunga. „Ukrainos vadovybė renkasi kelią, kuris veda į niekur“, – penktadienį žurnalistams sakė prezidentė.
Vienas iš ES stebėjimo misijos Ukrainoje vadovų, buvęs Europos Parlamento pirmininkas P. Koksas ketvirtadienį sakė, kad Ukrainos sprendimas nepasirašyti Asociacijos susitarimo su ES nemaloniai stebina, tačiau tai nereiškia, kad ES turėtų atsisakyti vilties siekti glaudesnio bendradarbiavimo su Rytų partnerystės šalimis. Nuo 2012 metų birželio P. Koksas kartu su buvusiu Lenkijos prezidentu Aleksandru Kvašnevskiu (Aleksandr Kwasniewski) intensyviai bendravo su Ukrainos vadovais: jie net 27 kartus viešėję Ukrainoje, ir per tą laiką 18 kartų susitikę akis į akį su prezidentu V. Janukovyčiumi. „Tik praėjusią savaitę pirmą kartą išgirdome, kad yra svarstoma galimybė atidėti Asociacijos sutarties pasirašymą. Ir tik 25 kartą susitikę su premjeru Mikola Azarovu, mes išgirdome, kad sutarties pasirašymo nukėlimas jau yra įvykęs faktas“, – pasakojo P. Koksas. Jis sakė, kad nekyla abejonių dėl to, jog Ukraina patyrė Rusijos spaudimą, ir kad tai galėjo turėti poveikį, tačiau pabrėžė, kad vien tuo aiškinti Ukrainos sprendimo nederėtų, tai yra „suverenaus pasirinkimo klausimas“. P. Koksas prisiminė, kad tais retais atvejais, kai jiems su A. Kvašnevskiu Ukrainoje pavykdavo ištrūkti iš susitikimų ir pabendrauti su paprastais žmonėmis, jį visą laiką maloniai stebino jų dėkingumas dėl ES pastangų ieškoti suartėjimo su Ukraina. „Kad ir kas bebūtų, viena žinia turi būti aiški: Europa lieka atvira savo partneriams. Europa nepasikeitė. Tikimės, kad ir jūs nepasikeitėte“, – sakė P. Koksas.
Švedijos užsienio reikalų ministras Karlas Bildtas (Carl Bildt) pastebėjo, kad Rusija yra ta šalis, su kuria Europos Sąjunga diplomatiniame fronte dirba aktyviausiai. Tačiau Maskva rodo nenorą leistis į gilesnį dialogą. K. Bildtas sakė, kad Briuselis neužsiims turgaus lygio derybomis dėl milijardų Ukrainai, kuriais įtikintų Kijevą pasirašyti Asociacijos ir laisvos prekybos sutartį su ES. Atmesdamas V. Janukovyčiaus reikalavimą pasirašius sutartį su ES, pereinamuoju laikotarpiu valstybei kasmet skirti 20 milijardų eurų, K. Bildtas sakė: „Tai niekada nebuvo turgus dėl milijardų. Šis klausimas susijęs su Ukrainos priėjimu prie didžiausios integruotos ekonominės rinkos pasaulyje. Tai susiję su įvairių ekonomikos sektorių modernizavimu. Tai nesusiję su žmonių papirkimu mokant milijardus“. Jo nuomone, Ukrainai būtų naudinga Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paskola, kurios gavimui ES žadėjo tarpininkauti pasirašius sutartį. Pasak Švedijos ministro, sutartis leistų Ukrainai modernizuoti ekonomiką, o sutarties atidėjimas būtų žalingas ir sutartį kritikavusiai Rusijai. K. Bildtas perspėjo, kad Ukrainos prezidentas dabar tapo labai pažeidžiamas, nes šaliai skubiai reikalingi pinigai ekonomikai gelbėti. Švedijos ministras sakė žurnalistams: „Prezidentas V. Janukovyčius šalį pastatė į situaciją, kai ji ypač pažeidžiama spaudimui. Jis prarado galimybę prisitvirtinti prie Europos ir dreifuoja. Bet kur jis nudreifuos, – į Rytus ar į dugną, to aš nežinau“. ES politikų, o labiausiai K. Bildto pastangos įsiutino Rusijos ideologus. Būtent K. Bildtą Rusijos televizija „Rossija (RTR)“ pavadino jaunystėje buvusiu CŽV agentu, kuris dabar su Amerikos pagalba suplanavo išardyti istorinę Ukrainos ir Rusijos „draugystę“, kaip esą XVIII amžiuje Švedijos karalystė, Lenkijos ir Lietuvos Žečpospolita buvo sudariusios analogišką sąjungą, bet caras Petras I prie Poltavos sumušė tos antirusiškos sąjungos kariuomenę. Dabar panašią sąjungą ir atkuria švedas K. Bildtas „su amerikiečių pagalba“, padedant tarpininkui iš Lenkijos A. Kvasšnevskiui ir Kijeve atsidūrusiai Lietuvos Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei, parėmusiai „ukrainiečių ekstremistus“, kad atkeršytų už pralaimėjimą prie Poltavos. Taigi Lenkija, Švedija ir Lietuva sudarė prieš Rusiją ir Ukrainą nukreiptą sąjungą. Taip rusų tautai sekamos baisios pasakos apie jai grasinančius „priešus“.
Kodėl Ukraina yra tokia svarbi Europos Sąjungai? Ji – svarbiausia tranzitinė valstybė rusiškoms dujoms į ES. 45 mln. gyventojų turinti Ukraina – patraukli darbo rinka. Be to, sutarties pasirašymas būtų buvęs svarbus politinis signalas, kad Maskvos įtaka vienai didžiausių regiono valstybių sumažėjo. Sutartis su Ukraina išplėstų toliau į Rytus saugumo erdvę. Kitas dalykas – labai nemaža rinka, 47 milijonų. ES nori turėti dar vieną erdvę ir plėtoti normalų verslą pagal vakarietiškas, galbūt rytietiškas ar postsovietines žaidimo taisykles. Tačiau, pavyzdžiui, Prancūzijai, nepatiktų turėti Ukrainą, kaip konkurentą, žemės ūkio srityje. Vienoms šalims Ukraina svarbi, kitoms ne, kiekvienu atveju yra skirtingos interesų kombinacijos. Yra ir kitų niuansų. ES siūlo tik ilgalaikį perspektyviojo šalies ekonomikos ūkio modernizavimą. Yra aukšti standartai, reikia prisitaikyti per trumpą laiką, tai brangiai kainuoja. Ukrainos ekonomikos būklė sunki – šalis yra ant nemokumo ribos. Tad negalima sakyti, kad ES negali gyvuoti be Ukrainos, ir todėl ES jos neskubina. Ukraina nestoja į ES, o yra kalbama tik apie integraciją be narystės, tai reiškia, jog ji negali naudotis jokiais struktūriniais fondais, o viską finansuoti turi pati. ES, nuo 1990 metų pervedusi Ukrainai daugiau kaip 3,3 mlrd. eurų, negrasino, o naujų kreditų pažadus siejo su tolesnėmis griežtomis reformomis. Briuselis perves Ukrainai 190 mln. eurų, nes šalis įvykdė tam tikras reformų sąlygas. Be to, norima ir toliau bendradarbiauti transporto, švietimo, energetikos ir tyrimų srityse. ES nori palikti šaliai atviras duris. Bendrija tikisi, kad Ukraina po 1–2 metų vis dėlto pasirašys sutartį. ES pasirengusi vėl ruoštis Asociacijos sutarties pasirašymui, jei Kijevas vėl pasuks suartėjimo su ES keliu. Tačiau norėdamas išsireikalauti kuo didesnių pinigų iš ES (kurie tikriausiai patektų į oligarchų kišenes) Briuselio siūlomą 610 mln. eurų finansinę pagalbą V. Janukovyčius apibūdino kaip „saldainį gražiame popierėlyje“. Pasak jo, Ukrainos ekonomikai reikia mažiausiai 20 mlrd. eurų per metus, kad ji būtų pertvarkyta ir atitiktų europinius standartus.
Konferencijoje dalyvavęs ir pranešimą sakęs Politikos analizės centro „Jamestown Foundation“ ekspertas Vladimiras Socoras (jo mintis prieš keletą metų publikavo ir „XXI amžius“) sakė, kad Europos Sąjunga (ES) dar neprarado Ukrainos, tačiau gali lengvai tai padaryti. Anot jo, jeigu ES leis eurointegracijai tapti Ukrainos vidaus politikos batalijų objektu, o ne vienijančiu faktoriumi, Rusijai tai bus svajonių scenarijus. Kitas diskusijos dalyvis, britų Europos reformų centro (ERC) užsienio politikos direktorius Ianas Bondas (Ian Bond) pastebėjo, kad Rusija savotiškai „pramiegojo“ Rytų partnerystės programą ir labai pavėluotai reagavo į ES mėginimus prasiskverbti į Kremliaus įtakos zoną. Tačiau pabudusi Maskva ėmėsi aiškių ir labai aktyvių veiksmų. Politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Laurynas Kasčiūnas, anksčiau aiškino, kad Lietuva derybose tarp ES ir Ukrainos atliko moderatoriaus vaidmenį, stengėsi, dėliojo, tiesė tiltus, tačiau jų neužteko. Veikė visai kitokio lygmens procesai: ekonominė krizė, Rusijos instrumentai, paties Ukrainos prezidento V. Janukovyčiaus manevrai ir žaidimai. ES yra kitoks veikėjas, kuris nepriklauso nuo to, ar čia Lietuva pirmininkauja, ar kas nors kitas. Šis susitikimas galėjo įeiti į istoriją, nes V. Janukovyčiaus parašas būtų reiškęs, jog Ukraina nebegali būti Eurazijos sąjungos dalimi. Bet to pasiekti nepavyko – Vilniaus viršūnių susitikimo negalima laikyti sėkmingu susitikimu. Vis dėlto tikėtina, kad Ukraina tikrai nesiintegruos į Rusijos kuriamą Muitų sąjungą, nes Ukrainos stambaus verslo interesai nėra eiti koja kojon su Rusija.
Ukrainos Aukščiausiosios Rados narys Vitalijus Klyčko pareiškė, kad dėl eurointegracijos proceso sustabdymo turėtų būti surengta Ukrainos prezidento V. Janukovyčiaus apkalta ir pirmalaikiai parlamento rinkimai. Ketvirtadienį Seime kalbėjęs V. Klyčko sakė: „Gana korupcijos, gana pardavinėti nacionalinius interesus, gana politinių represijų, mes norime europietiškos Ukrainos. Reikalaujame surengti apkaltą prezidentui ir pirmalaikius parlamento rinkimus. Mes tęsime savo kovą už demokratišką ir stiprią Ukrainą. (...) Prezidentas V. Janukovyčius išdavė Ukrainos gyventojų ateitį, jo verslo ir politiniai interesai tapo didesni ir svarbesni nei piliečių norai gyventi visuomenėje, kur vadovaujamasi teisės viršenybės principais, kur gerbiamos žmogaus teisės ir laikomasi socialinių standartų“. V. Klyčko teigimu, V. Janukovyčius niekada nenorės pasirašyti Asociacijos sutarties su ES. Anot buvusio boksininko, jo šalies režimas – vis dar autoritarinis: „Šiuo metu Ukrainos režimas vykdo politines represijas, koncentruoja jėgą ir turtą, korupciją vienose rankose. Tuo jis atitraukia Ukrainą nuo demokratinių valstybių bendruomenės. Tai neleidžia šaliai modernizuotis iš esmės“. Jis įsitikinęs, kol Ukrainoje nepasikeis valdžia, Asociacijos sutartis nebus pasirašyta ir didžiausia pagal plotą Europos valstybė (neskaitant Rusijos) taip ir nepriartės prie demokratijos: „V. Janukovyčius ir jo draugai niekada nenorės pasirašyti Asociacijos su ES susitarimo. (...) Dabartinis režimas išnaudos visas priemones, kad išliktų valdžioje. Partija „Udar“ yra įsitikinusi, kad Ukrainos žmonės remia europinį šalies kelią. Pažiūrėkime į žmones, kurie Kijeve ir kituose miestuose protestuoja prieš Vyriausybę ir remia europinę integraciją. Žmonės pasakė: „Gana.“ Gana korupcijos, gana vogti biudžeto pinigus, gana pardavinėti nacionalinius interesus, gana vykdyti politines represijas“. V. Klyčko neabejodamas teigė, kad V. Janukovyčius turi pasitraukti: „Reikia taikyti apkaltą Prezidentui ir perrinkti Parlamentą. Mes tęsime savo kovą už demokratišką ir stiprią Ukrainą“.
Vienas iš Ukrainos opozicijos lyderių Arsenijus Jaceniukas spaudos konferencijoje Vilniuje penktadienį pareiškė, jog susivienijusi opozicija skelbia „kruviną karą“ šalies prezidentui V. Janukovyčiui, kuris „niekada neatsisuks į Europą“. „Aišku, kad šitas prezidentas pardavė Ukrainos likimą ir ateitį, siekdamas išlaikyti savo galią ir norėdamas išlaikyti prezidento postą ir po 2015 rinkimų. Ir jis tai padarė spaudžiamas Rusijos prezidento Vladimiro Putino. Šitas prezidentas, aš turiu mintyse V. Janukovyčių, išdavė Ukrainos žmones. Jis pardavė mano šalį. Prezidentas V. Putinas yra nugalėtojas“, – sakė A. Jaceniukas.
Krymo totorių Medžliso pirmininkas Mustafa Džemilevas, buvęs disidentas, sakė, kad jo tautiečių problema yra tokia svarbi, jog ji turėjo būti įtraukta į Europos Sąjungos (ES) sąlygas Ukrainai, norint pasirašyti Asociacijos sutartį. Ketvirtadienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje Krymo totorių lyderis teigė, jog po 1944 metais vykusios totorių deportacijos iš Krymo pusiasalio jų vietas užėmė atvykėliai iš Rusijos, todėl dabar mažuma savo istorinėse žemėse tapę totoriai patiria rusakalbių gyventojų priespaudą. Pasak jo, tai, kad Asociacijos sutarties su Ukraina pasirašymo tikimybė yra beveik lygi nuliui, kaltas šalies valdžios politinės valios trūkumas, nes „Ukrainos valdžia labai lengvai pasidavė kaimyninės šalies šantažui“. M. Džemilevas priminė ir vieną didžiausių tragedijų Ukrainos istorijoje – 1933 metų Holodomorą. Krymo totorių lyderio teigimu, tai buvo žiauri priemonė numalšinti bundantį ukrainiečių nacionalizmą. Ir šiandien toks recidyvas kartojasi, tik „pasitelkiamos kitokios šantažo ir spaudimo priemonės“. M. Džemilevas – žinomas visuomenės veikėjas, Krymo totorių tautos lyderis, Nanseno apdovanojimo laureatas. Jo kandidatūra 2011 metais buvo teikta Nobelio taikos premijai. Krymo totorių tauta 1944 metų gegužę buvo deportuota į Vidurinę Aziją. Pakeliui į tremties vietas per 44 proc. Krymo totorių žuvo. Pasaulis apie šios tautos tragediją beveik nieko nežino. Tik prasidėjus „perestrojkai“, Krymo totoriai gavo galimybę sugrįžti į tėvynę – Krymą. Šiuo metu iš tremties vietų į Krymą grįžo apie 70 proc. Krymo totorių, tačiau iki šiol nėra išspręsta didžioji šios tautos egzistencijos klausimų dalis.
Tačiau netrūko nei džiaugsmingų nuotaikų dėl Moldovos ir Gruzijos, kurios parafavo Asociacijos sutartį su ES, nei nusivylimo dėl Ukrainos apsisprendimo. Gruzija ir Moldova penktadienį Vilniuje parafavo Asociacijos ir laisvos prekybos sutartis su Europos Sąjunga (ES), tačiau Ukraina atsisakė pasirašyti istorinį susitarimą.
Prezidentas Giorgis Margvelašvilis Asociacijos ir laisvos prekybos sutarties parafavimą pavadino labai svarbiu etapu Gruzijos užsienio politikoje, ir sakė, kad Tbilisis sieks sutartį pasirašyti kaip įmanoma greičiau. ES ir Gruzijos pareigūnai teigia, kad susitarimas gali būti pasirašytas iki kitų metų rudens. Kai kurie analitikai perspėja, kad Gruzija ir Moldova artėjant šiai datai gali sulaukti Rusijos spaudimo, kadangi Maskvai jau pavyko įtikinti Ukrainą bent kol kas atsisakyti sutarties. Moldova visada siuntė tą pačią žinutę ir Europos Sąjungoje (ES), ir Maskvoje, todėl tikisi tęsti dialogą su partneriais Rusijoje ir išvengti problemų, kurios būtų pagrįstos ne objektyviomis priežastimis, o emocijomis.

Ukraina nepasirašė sutarties su Europos Sąjunga. Prezidentas Viktoras Janukovyčius vis dėlto buvo renginio žvaigždė, kuriai buvo skirta daugiausiai dėmesio kaip kokiam mažam kaprizingam vaikui. Su juo oficialiai bei neoficialiai susitiko beveik visi Vilniaus viršūnių susitikime dalyvavę Europos Sąjungos vadovai. Nepadėjo net pokalbis su Vokietijos kanclere Angela Merkel, didžiausios ir galingiausios ES valstybės vadove, labai gera derybininke bei patyrusia politike. Puikiu kostiumu apsirengęs bei šypsenas dalijantis V. Janukovyčius liko tvirtas kaip uola – mokėkite mums milijardus ir mes pasirašysime. Vladimiras Putinas susitikime nedalyvavo, bet V. Janukovyčius buvo ne kas kita, kaip už virvučių V. Putino tampoma marionetė (Valentinas Mitė, V. Janukovyčius žengė karo su savo tauta link. Laisvės radijas).
Vilniuje lankęsis Ukrainos pasaulio kongreso prezidentas  Eugene Šolij (Eugene Czolij), atstovaujantis ne Ukrainoje gyvenančių žmonių interesams, Ukrainos diasporai, kurią sudaro apie 20 mln. žmonių ir turi ryšių su organizacijos narėmis 47 pasaulio šalyse, sakė: „Akivaizdu, kad buvo Rusijos spaudimas. Deja, kaip dažnai nutinka, Ukrainos vyriausybės vadovai prieš priimdami sprendimus šiandien leidžiasi, kaip aš sakau, į politines piligrimines keliones – į Maskvą. Siekdamas, kad ši sutartis nebūtų pasirašyta, prezidentas V. Putinas akivaizdžiai darė didelį spaudimą Ukrainos valdžios institucijoms. Rusijos žinia buvo labai aiški – kuo labiau jie priartės prie sutarties pasirašymo, tuo didesnis bus spaudimas. Pasaulis matė šį spaudimą vasarą, kai buvo daromas spaudimas dėl sienų kontrolės, dėl Ukrainos prekių eksporto sustabdymo į Rusiją ir kitų įvairių įtakos formų, kurios buvo taikomos. (...) Ukraina yra Europos šalis. Ukrainiečiai yra Europos žmonės. ES sprendimas pasirašyti su Ukraina Asociacijos sutartį turėtų būti ilgalaikis strateginis sprendimas, kuris abiem pusėms atneštų naudos. Pažvelgus 20–40 metų į priekį, tampa akivaizdu, kodėl ES naudinga matyti Ukrainą ES viduje, priešingai nei dabartinėje jos pozicijoje – Ukraina yra viena koja vienoje, kita – kitoje pusėje. Bet koks sprendimas, kuris pakeistų ES geopolitinę situaciją arba, dar blogiau, Ukrainą priimtų į Muitų sąjungą ir galiausiai – į Eurazijos sąjungą, kaip savo paskutinėmis Jungtinių Valstijų sekretorės darbo dienomis sakė Hillary Clinton, būtų Sovietų Sąjungos atgimimas“ (Simonas Bendžius, LRT radijo laida „60 minučių“).

© 2013 „XXI amžius“