Pirmasis puslapis
Aktualijos
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Lietuva. Pasaulis
Ora et labora
Žiniasklaida

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Nuotraukos rodomos ten, kur buvo sukurtos

Seime pristatoma lenkų fotomenininko, fiksavusio Sausio 13-osios įvykius, paroda

Šiandien, sausio 10-ąją, penktadienį, 9 val. Seimo II rūmų parodų galerijoje pristatoma lenkų fotomenininko Mariušo Foreckio (Mariusz Forecki) darbų paroda „Lietuva. Sausis“. Pristatyme dalyvaus parodos autorius. Parodą apžiūrėti bus galima iki sausio 22 dienos.

Pasak parodos kuratoriaus, fotomeno festivalio „Kaunas Photo“ vadovo Mindaugo Kavaliausko, „Mariušas Foreckis – vienas iš retų Europos fotografų, fiksavusių gyvenimo pasikeitimus po geležinės uždangos kritimo savo ne tik savo gimtojoje šalyje, bet ir kitose Rytų bloko šalyse, tarp kurių – Lietuva“.

300-osioms K. Donelaičio gimimo metinėms paminėti skirtas pašto ženklas

Lietuvos paštas pirmuoju 2014 metais išleidžiamu pašto ženklu paminės pasaulietinės lietuvių literatūros pradininko, poeto Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių sukaktį. Apyvartoje pašto ženklas pasirodė sausio 4 dieną.

Kartu su pašto ženklu išleidžiamas ir pirmosios dienos vokas. Sausio 4-ąją pašto korespondencija, apmokama naujaisiais pašto ženklais Vilniaus centriniame pašte, buvo antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

Gedimino pilies bokšte –karių iškelta vėliava

Vėliavos iškėlimo Gedimino pilies bokšte ceremonijoje kalba Lietuvos krašto apsaugoms ministras Juozas Olekas

Vilnius. Sausio 1-ąją minint Lietuvos vėliavos dieną, Gedimino kalno pilies bokšte Lietuvos kariai iškilmingai pakėlė valstybės vėliavą. Tradicinė ceremonija skirta priminti apie tad, kai prieš 95 metus, 1919 m. sausio 1 d., Gedimino pilies bokšte Lietuvos trispalvę, kaip laisvos Lietuvos simbolį, pirmą kartą iškėlė Lietuvos savanorių būrys.

„Pirmasis Naujųjų metų puslapis žymi labai prasmingą datą – Lietuvos vėliavos dieną. Vėliava – Tautos ir Valstybės simbolis, reiškiantis garbę bei pripažinimą tarp kitų tautų ar šalių“, – kalbėjo renginyje dalyvavęs Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. „Mūsų vėliava žymi ir Naujųjų metų pradžią – naujų vilčių, naujų svajonių ir naujų darbų pradžią. Linkiu visiems ateinančiais metais pasiekti tokių tikslų, dėl kurių būtų verta iškelti mūsų trispalvę!“ – linkėjo ministras J. Olekas.

Kauno eglutė išrinkta gražiausia Lietuvoje

KAUNAS. Pagrindinė miesto Kalėdų eglė penktus metus iš eilės laimėjo gražiausios šalies žaliaskarės rinkimuose. Iš beveik 150 tūkst. rinkimuose savo balsą atidavusių žmonių už Kauno eglutę balsavo trečdalis. Naujienų portalo delfi.lt surengtuose rinkimuose antroje vietoje liko Mažeikių (28,3 proc.), o trečioje – Šiaulių miesto eglė (11,6 proc.). 18 metrų aukščio Kauno eglė šįmet pasipuošė iš plastikinių maišelių išmegztais nėriniais. Ant medžio sukasi Kauno menininkų sukurti įspūdingo dydžio angelai. Pagrindinę miesto eglę Kauno miesto savivaldybės užsakymu tradiciškai kūrė Tekstilininkų ir dailininkų gildijos vadovė Jolanta Šmidtienė. Du mėnesius prie eglės dirbo apie 20 žmonių. Pagrindinė Kauno eglė pretenduos patekti į Guinesso rekordų knygą. Tikimasi, kad ji bus įrašyta į rekordų knygą kaip didžiausios kvadratūros mezginys. Eglėje naudojamas mezginys yra 500 kvadratinių metrų ploto. Suskaičiuota, kad eglė pagaminta iš 3800 kilometrų siūlo.

Gerumo kristalais apdovanoti ir Kauno arkivyskupijos sielovados bendradarbiai

KAUNAS. Kaip ir kiekvienų metų pradžioje, sausio 6 dieną Kauno rotušėje už neatlygintinus darbus miesto bendruomenei meras Andrius Kupčinskas įteikė Gerumo kristalus 28 kauniečiams (buvo pristatyta 70 kandidatūrų), pasižymėjusiems neatlygintinais, gražiais ir kilniais darbais. Tai – žmonės, kurie teikė labdarą, didelį dėmesį skyrė vaikams, ligoniams, davė kraujo, populiarino donorystę, puoselėjo etninę kultūrą, populiarino lietuvių liaudies dainas, didelį dėmesį skyrė šeimos vertybėms, bendruomeniškumui, tautos tradicijoms, rūpinosi paklydusių asmenų integracija į visuomenę, gamtos apsauga, gyvūnija ir kt. Tarp apdovanotųjų yra ir du jauni Kauno arkivyskupijos sielovados bendradarbiai.

Vėtrungių metų miestas

KLAIPĖDA. Į Lietuvos uostamiestį sugrįš tradicinės burvalčių (kurėnų) vėtrungės. Gruodžio 18 dieną uostamiesčio Taryba pritarė klaipėdiečio žurnalisto Deniso Nikitenkos idėjai kitus metus Klaipėdoje skelbti Vėtrungių metais ir organizuoti su vėtrungėmis susijusius renginius. Siūlant skelbti Vėtrungių metus atsižvelgta į tai, kad tradicinės Kuršių marių kurėnų vėtrungės yra unikalus pasaulyje mažosios architektūros ir paveldo simbolis, kuris Klaipėdos mieste dėl nesuprantamų priežasčių yra visai nenaudojamas.

Prakartėlė Pilies aikštėje

TAURAGĖ. Gruodžio 25-ąją, pirmąją Šv. Kalėdų dieną, tauragiškiai bei miesto svečiai gausiai susirinko į Pilies aikštę – čia iškilmingai pašventinta Betliejaus prakartėlė. Antrus metus iš eilės „Tauragės radijo“ vadovo Valdo Latožos, verslininko Edmundo Abromo ir kitų šios idėjos rėmėjų pastangomis Tauragės miesto aikštėje įrengiamas Šv. Kalėdų simbolis – prakartėlė. Jos pašventinimo ceremonijoje dalyvavo ir visiems tauragiškiams didžiuotis bei grožėtis šiuo inscenizuotu Betliejaus tvarteliu linkėjo Tauragės rajono savivaldybės meras Pranas Petrošius, šios gražios iniciatyvos globėjas Tauragės Švč. Trejybės bažnyčios klebonas dekanas kanauninkas Alvydas Bridikis ir Martyno Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Mindaugas Dikšaitis. Jie pašventino miesto Pilies aikštėje stovinčią prakartėlę.

Apie tautos atsparumą naujosioms grėsmėms

Seimo narys, Kovo 11-osios akto signataras Algirdas Patackas

Algirdas PATACKAS – Seimo narys, Kovo 11-osios akto signataras, kultūrologas. Jis yra didelę patirtį turintis senosios, ikikrikščioniškosios kultūros ir jos sąsajų su krikščionybe žinovas, okupacijos metų savilaidinių kultūrinio pogrindžio leidinių „Pastogė“, „Ethos“, „Saulė ir kryžius“ autorius, skaitęs paskaitas apie baltų kultūrą ir pasaulėjautą uždaruose bendraminčių susibūrimuose, o Atgimimo metais Kauno Sąjūdžio įsteigtoje Sekmadieninėje lietuvių kultūros mokykloje, vėliau Kauno tautinės kultūros centre, Vytauto Didžiojo universitete ir kitose aukštosiose mokyklose. Prieš Naujuosius metus pakalbinome Algirdą Patacką apie kai kurias grėsmes, kylančias iš mūsų narystės Europos Sąjungoje, apie neoliberalizmo siūlomus „Happy days“ („Laimingų dienų“) bei kitus projektus.