|
Partijos vėl gaus milijonus
Nepaisant dvejų šiais metais vyksiančių rinkimų, didžiosios šalies politinės partijos iš valstybės biudžeto vėl gaus 19 mln. litų tiek pat kaip ir praėjusiais metais. Daugiausiai pinigų po du milijonus litų gaus konservatoriai ir socialdemokratai. Taip nutarė valstybės biudžetą patvirtinęs Seimas. Pirmąjį šių metų pusmetį į valstybės dotaciją pretenduos devynios šalies partijos. Antrąjį pusmetį partijoms skiriami pinigai bus perdalinti atsižvelgiant į 2013 metų gegužės pabaigoje vyksiančių Europos Parlamento rinkimų rezultatus. Pirmąjį pusmetį bus padalyti 9,5 mln. litų. Daugiausiai turėtų gauti Tėvynės sąjunga-Krikščionys demokratai 2,05 mln. litų, Socialdemokratų partija 2,02 mln. litų ir Darbo partija 1,77 mln. litų. Po šių partijų seka partija Tvarka ir teisingumas, kuriai valstybės dotacija sudarys beveik 876 tūkst. litų, Liberalų sąjūdis gaus 745 tūkst. litų, Lietuvos lenkų rinkimų akcija 705 tūkst. litų, Drąsos kelias 486,5 tūkst. litų. Pinigų iš valstybės biudžeto gaus ir dvi neparlamentinės partijos: Valstiečių ir žaliųjų sąjunga 437 tūkst. litų bei Liberalų ir centro sąjunga 194,5 tūkst. litų.
|
|
2014-ųjų rinkimai: ar bus intriga Prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose?
Juozas Dapšauskas
Prezidentė Dalia Grybauskaitė paskelbė, kad tik po mėnesio pasakys, ar kandidatuos kitai kadencijai, tačiau neabejojama, kad tikrai kandidatuos. Daug apžvalgininkų piktinasi, kad nesudaroma rimta atsvara dabartinei Prezidentei, rinkiminėje kovoje nebus intrigos. Ar tikrai? Istorija rodo, kad nesant intrigos, ji atsirasdavo rinkimų dieną, pavyzdžiui, kai Artūras Paulauskas vos per plauką netapo prezidentu, kai Rolandas Paksas tapo prezidentu, nors Valdas Adamkus neabejojo, kad bus perrinktas antrai kadencijai. Prezidentų rinkimų istorijos rodo, kad dažnai pirmame ture gavę aiškią persvarą, antrame pralaimi. Taigi kas netikėto gali įvykti šios rinkiminės kampanijos metu? Kai kurie žinomi arba numatomi kandidatai niekuo neišsiskiria: arba jau nesėkmingai buvo prezidentais, arba nesėkmingai kandidatavo. Naujas tik socialdemokratų pasirinkimas: iš mūšio lauko pasitraukti be kovos (nekeliant Algirdo Butkevičiaus kandidatūros), bijant supykdyti dabartinę prezidentę. O juk žinome, kad ji stojančių skersai kelio net nuomonės išsakymu labai nemėgsta. Net nedrąsiai išsakiusiems kitokią nei D. Grybauskaitės nuomonę be jokių skrupulų buvo nurėžtos galvos (ambasadoriui Mečiui Laurinkui, ministrui Vygaudui Ušackui) be aiškių argumentų, kodėl reikia juos pašalinti vien neatitikus jos nuotaikos, nuomonės. FNTT vadovo Vitalijaus Gailiaus atveju prezidentės sprendimui galbūt įtakos turėjo nusikalstamos struktūros. Konservatoriai nuolankiai sutiko su D. Grybauskaitės treptelėjimu ir gėdingai pakeitė ministrą V. Ušacką kitu. Liberalai priglaudė pas save apšmeižtą V. Gailių, bet pasigirstantys ketinimai remti D. Grybauskaitės kandidatūrą parodytų liberalų šizofreniją. Šmaikščiai politikos apžvalgininkas Andrius Navickas rašo: Ką gi, jei dabartinės Prezidentės tvirtos rankos retorika maloni Lietuvos liberalų ausiai, tegalima konstatuoti, kad Lietuvos liberalams žmogaus orumą turi tik netradicinės seksualinės orientacijos asmenys. Prezidentės vasalai konservatoriai nekeldami savo kandidato (tarsi tinkamo neturėtų), o remdami D. Grybauskaitę, kurios kontora kaltinama (neoficialių, bet akivaizdžių įtarimų lygmenyje) valstybės paslapties atskleidimu, savo rinkėjų akyse liktų visiškai nesuprasti. Beje, Prezidentės bandymas pasiskiepyti nuo puolimų baigėsi baisiomis skiepo komplikacijomis. Ar tai nė motais ją remiančioms partijoms?
|
|
Penktoji Liudviko Rėzos premija dr. Liucijai Citavičiūtei
Penktoji Kuršių nerijoje gimusio Liudviko Rėzos kultūros ir meno premija skirta filologei, Mažosios Lietuvos lietuvių rašytojai tyrėjai, vertėjai, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresniajai mokslo darbuotojai dr. Liucijai Citavičiūtei. Premija už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą dr. L. Citavičiūtei skirta Neringos savivaldybės tarybos sprendimu, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai (kuratoriumui). Neringos savivaldybės taryba įsteigė premiją, siekdama atkreipti dėmesį į Kuršių nerijoje gimusią iškilią istorinę asmenybę. Populiarinant Martyno Liudviko Rėzos vardą, pristatant jo darbus plačiajai visuomenei itin reikšmingos visų premijos laureatų iniciatyvos bei nuoseklus darbas. Ir šiais metais premija skiriama asmenybei, kurios indėlis įamžinant Liudviko Rėzos vardą, puoselėjant Kuršių nerijos ir Mažosios Lietuvos kultūrinį palikimą svarus ir reikšmingas, teigia Neringos savivaldybės mero pavaduotojas, kuratoriumo narys Vigantas Giedraitis.
|
|
|