Pirmasis puslapis
Aktualijos
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Lietuva. Pasaulis
Ora et labora
Žiniasklaida

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Popiežiaus jėzuito paskatos vienuolijos broliams

Mindaugas BUIKA

Išrinkus popiežių Pranciškų vienas pirmųjų kovo mėnesį pasveikino Jėzaus Draugijos generalinis vyresnysis tėvas Adolfas Nikolasas SJ

Dar vienos pamaldos Jėzaus bažnyčioje

Bažnyčios liturginėje Švenčiausio Jėzaus Vardo šventėje pradedant kelis mėnesius truksiantį Jėzaus Draugijos atkūrimo 200 metų minėjimą, popiežius Pranciškus, kuris pats yra jėzuitas, aukojo šv. Mišias pagrindinėje šios vienuolijos Romos Jėzaus (Gesu) bažnyčioje. Sausio 3 dieną vykusios pamaldos ženklino padėką Šventajam Tėvui, kad jis prieš kelias savaites kanonizavo XVI amžiuje gyvenusį kunigą Šv. Petrą Faberį SJ (plačiau apie šį šventąjį rašoma šio „XXI amžiaus“ numerio priede „Kristus ir pasaulis“), kuris kartu su šv. Ignacu Lojola ir šv. Pranciškumi Ksaveru laikomas vienu pagrindinių Jėzuitų vienuolių ordino įkūrėju ir buvo pirmasis jėzuitas, gavęs kunigystės šventimus. Šv. Mišias kartu su popiežiumi Pranciškumi koncelebravo Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Andželas Amatas (Angelo Amato), generalinis Romos vyskupijos vikaras kardinolas Agostinas Valinis (Agostino Vallini), Tikėjimo mokslo kongregacijos sekretorius arkivyskupas Luisas Franciskas Ladarija Fereris SJ (Luis Francisco Ladaria Ferrer), šv. P. Faberio gimtosios Anesy (Prancūzija) diecezijos vyskupas Yvas Buavino (Yves Boivineau) ir generalinis vikaras monsinjoras Alenas Furnje-Bido (Alain Fourniez-Bidoz) bei generalinis Jėzaus Draugijos vyresnysis tėvas Adolfas Nikolasas SJ (Adolfo Nicolas) su septyniais jaunais jėzuitais kunigais, atstovavusiais Romai ir visiems kontinentams, kuriuose veikia beveik 17,5 tūkstančio narių turinti ši didžiausia Katalikų Bažnyčios vienuolija.

Kaskart pasinerti į gyvojo vandens gelmę

Kun. Vytenis Vaškelis

Kai vėlai vakare šiam straipsneliui ieškojau Šventojo Rašto paralelinių minčių ir kitos krikščioniškos medžiagos, kuri teiktų tam tikrą impulsą rašymui apie Kristaus krikštą, patyriau savotišką sielos pasinėrimo į Viešpaties gyvenimo vandenis palaiminimą. Per dvasinį skaitymą bei apmąstymą iš naujo suvokiau, kad Jėzaus krikštijimasis Jordano upėje buvo ne tik įvadas į būsimąjį Jo kraujo krikštą (žr. Lk 12, 50) bei neprilygstamą Prisikėlimą, bet Dievo Dvasios malonių gausybė, išsiliejusi ant Mesijo ir dabar užliejanti tų Jo ištikimų krikščionių širdis, kurie, nepaisydami įvairių išbandymų, yra pasiryžę tęsti savo kilniausią žemėje pasiuntinybę, tai yra veikiant Šventosios Dvasios patepimui, skelbti bei liudyti ateinančią Dievo karalystę (žr. Mt 6, 10) iki paskutinio gyvenimo atodūsio.

Šventosios šeimos šventė

Vyskupas Jonas Boruta SJ ir Telšių vyskupijos šeimos centro vadovas kan. Jonas Ačas su grupele Šeimos šventės dalyvių Žemaičių Kalvarijoje

Paskutinį 2013 metų sekmadienį, gruodžio 29 dieną, Telšių vyskupijos šventovėse iškilmingai buvo švenčiama Šventosios Šeimos – Jėzaus, Švč. Mergelės Marijos ir šv. Juozapo – šventė. Tą sekmadienį bažnytinėje santuokoje gyvenančios šeimos šv. Mišių metu buvo kviečiamos atnaujinti santuokos priesaikas, už jas buvo meldžiamasi. Šventosios Šeimos šventė Telšių vyskupijoje tradiciškai iškilmingai visada švenčiama Žemaičių Kalvarijos šventovėje, kur šeimos renkasi prie stebuklingojo Krikščioniškų Šeimų Karalienės paveikslo, bei Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčioje. Ši šventė ypatingai svarbi šiais, Šeimos, metais, nes visus metus esame pakvieti melstis už šeimose gyvenančius bei besiruošiančius kurti krikščioniškas šeimas. Šventosios šeimos pavyzdžiu visi sutuoktiniai pakviesti gyventi sakramentinį malonės gyvenimą, stiprinantis Švč. Mergelės Marijos globa ir Dievo artuma. Krikščioniškas vertybes puoselėjančios šeimos yra ir Bažnyčios, ir visos Lietuvos ateitis. Anot Telšių vyskupo Jono Borutos SJ, per visus šiuos metus būtina apie tai kalbėti, tas vertybes puoselėti ir visiems įdėti kuo daugiau pastangų, kad šių dienų pasaulyje krikščioniškos šeimos institucija būtų subrandinta ir išsaugota kaip mūsų visų ateities pamatas.

Advento kelionė į sostinę

Geraširdis dzūkas, padovanojęs išvyką, prašė, kad Dievas saugotų žmones, kurie kasdien rūpinasi stokojančiaisiais

Mažieji keliauninkai su palyda Vilniaus geležinkelio stotyje. Dešinėje – adventinės kelionės mecenatas Robertas Seilius

„Jei brolis ar sesuo neturi drabužių ir stokoja kasdieninio maisto, ir kas nors iš jūsų jiems tartų: „Keliaukite sveiki, sušilkite, pasisotinkite“, o neduotų, ko reikia jų kūnui, kas iš tų žodžių?”

(Jokūbo 2:15,16)

Aldona KUDZIENĖ

Karitatyvinės veiklos valdžia neremia

Palaipsniui nyksta daug kas, nes pasaulis darosi kosmopolitiškas. Su šiuo procesu susiduriame bene kasdien. Nyksta ir atjauta. Socialine vertybe netampa žmogaus ryšys su žmogumi, o draugystė – nėra daug reiškiantis tarpusavio ryšys. Visa tai naikina laikini žmonių santykiai, nenuoširdus bendravimas, noras lengvai praturtėti.

Advento vakarai

Klebonas kun. Jordanas Urbonas kvietė Advento metu susilaikyti nuo triukšmingų suėjimų

Advento metu jau tapo tradicija rengti Advento vakarus, kurių metu prisimenamos senolių tradicijos, skanaujami patiekalai, klausomasi giesmių, dainuojamos tam laikotarpiui būdingos dainos, einami rateliai. Pirmasis Skaistgirio seniūnijoje advento vakarą surengė Alsių kaimo bendruomenės aktyvas, vadovaujamas Dalios Dubro. Alsiečiai papuoštuose bendruomenės namuose susėdo ratu prie Advento vainiko. Kiekvienas prisiminė savo vaikystę, ką veikdavo jų tėvelių ir senelių šeimos šiuo laikotarpiu. Kadangi dauguma vakaro dalyvių buvo jau garbaus amžiaus ir jų vaikystė prabėgusi skirtinguose Lietuvos regionuose, tai ir jų pasakojimai skyrėsi. Tik visus jungė Kūčių vakarienė. Alsiuose svečiavosi skaistgirietė literatė Vida Urbonienė. Viešnia priminė Advento papročius, prietarus, ko negalima daryti šiuo ramiuoju laikotarpiu iki Šv. Kalėdų. Pasak jos, Advento vainike kas sekmadienį uždegama po vieną žvakelę. Šv. Kalėdų ryte uždegama viduryje vainiko esanti penktoji žvakė. Advento vainike degamos trys violetinės, viena rožinė ir galiausiai balta žvakė. Advento metu negalima eiti į mišką ruošti malkų kūrenimui, ruošti medienos statyboms. Šiuo laikotarpiu negalima dirbti triukšmingų darbų, važiuoti piršliais bei tuoktis. Nepaisant prietarų krosnyje spragsi degdamos malkos, girgžda namo sienos, merginos gauna tinginius vyrus. Vakaro, skirto adventui, metu viešnia skaitė savo kūrybos eiles. Gražus kaimo gyventojų būrelis ėjo ratelius, niūniavo senolių dainuotų dainų melodijas.

Kai sieloje giedra...

Šeštokų klebonas kun. Eugenijus Naujalis dalino kalėdaičius

Belaukdami Šv. Kalėdų stebuklo Lazdijų dekanato Šeštokų parapijos „Caritas“ skyriaus nariai su savo vadove Reda Armaliene ir visu būriu bendraminčių suruošė Kūčių vakarienę su palinkėjimais, eilėmis ir pabuvimu kartu. Susirinko pasipuošę suaugusieji, seneliai ir vaikai džiugiai nusiteikę, sulaukus dar vienų pačių gražiausių metų švenčių. Šeštokų klebonas kun. Eugenijus Naujalis išdalino visiems kalėdaičius. Dalyvaujantieji laužė po gabalėlį linkėdami Dievo palaimos, artimo meilės. Balto kalėdaičio dalybos ir palinkėjimai buvo nuoširdūs. Šeštokų seniūnė Liana Audzevičienė atnešė pilną pintinę vaisių ir saldumynų vaikams. Krepšys buvo išties sunkus. Tai patvirtino ir vienintelis „Caritas“ veikloje aktyviai dalyvaujantis vyras Virginijus Mitrikevičius: „Vaikai, krepšys tikrai sunkus. Man net sunku išlaikyti“. „Caritas“ vadovė R. Armalienė dėkojo verslininkei Irenai Piplienei ir parapijos „Caritas“ skyriaus nariams už nuveiktus gerus darbus, uždegė noru dar daugiau padėti vienas kitam įsijungti į šios organizacijos veiklą. Senųjų Šeštokų bendruomenės narius ir jų pirmininką Rimą Jarmalą bei kitos Šeštokų bendruomenės, kurios pirmininkė – Aldona Surdokienė, narius vaikučiai sveikino kalėdiniais posmais. Stilizuota kalėdinė eglė, žvakelių ugnelės raudonuose obuoliuose, balta staltiesė, kūčiukai ir šaltas kisielius buvo tikros vaišės kūnui ir sielai. Buvo skoningai ir su didele meile padengtas stalas, visus vienijo malda, ramus, tylus bendravimas, nekasdieniški pašnekesiai, gurkšnojant kisielių, skanaujant vaišes.

Kad visi pajustų meilę

Kūčių vakarienėje dalyvavo didelis būrys lazdijiečių

Lazdijų Šv. Onos bažnyčios parapijos salėje vieniši, vargingiau gyvenantys ar likimo nuskriausti lazdijiečiai dalyvavo Lazdijų „Caritas“ organizuotoje Kūčių vakarienėje. „Jėzus gimė Betliejuje, skurdžiame tvartelyje, tarp gyvulių. Netoliese bandą ganę piemenys, gavę ženklą iš Angelo, pirmieji atskubėjo Jo pasveikinti. Tai įpareigoja mus visus metus, bet ypač prieš Kūčias ir Šv. Kalėdas atkreipti dėmesį į vargingiau gyvenančius, vienišus žmones, kurie dėl įvairių priežasčių negali Kūčių vakarienės valgyti kartu su savo artimaisiais. Todėl pasirūpinome, kad šie asmenys pajustų mūsų meilę ir šventišką nuotaiką, laukdami Kristaus gimimo, susimąstytų apie gyvenimą bei jo prasmę. Pasak Popiežiaus Pranciškaus, „jeigu mūsų širdys bus uždarytos, jeigu mus valdys puikybė, apgaulė, savanaudiškumas, tuomet mus apgaubs tamsa“, – sakė Lazdijų dekanato ir Lazdijų Šv. Onos parapijos „Caritas“ skyriaus vadovė Onutė Juodkienė.

Dalijosi gerumu

Kūčių vakarienė klebonijoje. Kalėdaičius dalija klebonas kun. Paulius Marčiulionis (kairėje)

Kalėdų šventės suartina žmones su Dievu ir vienija tikinčiuosius. Jos primena Kristaus gimimą, Jo atėjimą į pasaulį, meilę ir Jo pasiaukojimą žmonijai. Kalėdinis laikas – laukimo, susitaikymo ir atlaidumo vienas kitam metas. Kristaus pavyzdžiu tikintieji dalijasi gerumu, ne tik su savo pačiais artimiausiais žmonėmis, bet ir su tais, kurių namuose ne tik šaltesnė, skurdesnė buitis, bet galbūt šaltas ir dvasinis pasaulis.

Gedimino pilies bokšte –karių iškelta vėliava

Vėliavos iškėlimo Gedimino pilies bokšte ceremonijoje kalba Lietuvos krašto apsaugoms ministras Juozas Olekas

Vilnius. Sausio 1-ąją minint Lietuvos vėliavos dieną, Gedimino kalno pilies bokšte Lietuvos kariai iškilmingai pakėlė valstybės vėliavą. Tradicinė ceremonija skirta priminti apie tad, kai prieš 95 metus, 1919 m. sausio 1 d., Gedimino pilies bokšte Lietuvos trispalvę, kaip laisvos Lietuvos simbolį, pirmą kartą iškėlė Lietuvos savanorių būrys.

„Pirmasis Naujųjų metų puslapis žymi labai prasmingą datą – Lietuvos vėliavos dieną. Vėliava – Tautos ir Valstybės simbolis, reiškiantis garbę bei pripažinimą tarp kitų tautų ar šalių“, – kalbėjo renginyje dalyvavęs Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. „Mūsų vėliava žymi ir Naujųjų metų pradžią – naujų vilčių, naujų svajonių ir naujų darbų pradžią. Linkiu visiems ateinančiais metais pasiekti tokių tikslų, dėl kurių būtų verta iškelti mūsų trispalvę!“ – linkėjo ministras J. Olekas.

Apie tautos atsparumą naujosioms grėsmėms

Seimo narys, Kovo 11-osios akto signataras Algirdas Patackas

Algirdas PATACKAS – Seimo narys, Kovo 11-osios akto signataras, kultūrologas. Jis yra didelę patirtį turintis senosios, ikikrikščioniškosios kultūros ir jos sąsajų su krikščionybe žinovas, okupacijos metų savilaidinių kultūrinio pogrindžio leidinių „Pastogė“, „Ethos“, „Saulė ir kryžius“ autorius, skaitęs paskaitas apie baltų kultūrą ir pasaulėjautą uždaruose bendraminčių susibūrimuose, o Atgimimo metais Kauno Sąjūdžio įsteigtoje Sekmadieninėje lietuvių kultūros mokykloje, vėliau Kauno tautinės kultūros centre, Vytauto Didžiojo universitete ir kitose aukštosiose mokyklose. Prieš Naujuosius metus pakalbinome Algirdą Patacką apie kai kurias grėsmes, kylančias iš mūsų narystės Europos Sąjungoje, apie neoliberalizmo siūlomus „Happy days“ („Laimingų dienų“) bei kitus projektus.

Nuotraukos rodomos ten, kur buvo sukurtos

Seime pristatoma lenkų fotomenininko, fiksavusio Sausio 13-osios įvykius, paroda

Šiandien, sausio 10-ąją, penktadienį, 9 val. Seimo II rūmų parodų galerijoje pristatoma lenkų fotomenininko Mariušo Foreckio (Mariusz Forecki) darbų paroda „Lietuva. Sausis“. Pristatyme dalyvaus parodos autorius. Parodą apžiūrėti bus galima iki sausio 22 dienos.

Pasak parodos kuratoriaus, fotomeno festivalio „Kaunas Photo“ vadovo Mindaugo Kavaliausko, „Mariušas Foreckis – vienas iš retų Europos fotografų, fiksavusių gyvenimo pasikeitimus po geležinės uždangos kritimo savo ne tik savo gimtojoje šalyje, bet ir kitose Rytų bloko šalyse, tarp kurių – Lietuva“.

300-osioms K. Donelaičio gimimo metinėms paminėti skirtas pašto ženklas

Lietuvos paštas pirmuoju 2014 metais išleidžiamu pašto ženklu paminės pasaulietinės lietuvių literatūros pradininko, poeto Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių sukaktį. Apyvartoje pašto ženklas pasirodė sausio 4 dieną.

Kartu su pašto ženklu išleidžiamas ir pirmosios dienos vokas. Sausio 4-ąją pašto korespondencija, apmokama naujaisiais pašto ženklais Vilniaus centriniame pašte, buvo antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

2014-ųjų rinkimai: ar bus intriga Prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose?

Juozas Dapšauskas

Prezidentė Dalia Grybauskaitė paskelbė, kad tik po mėnesio pasakys, ar kandidatuos kitai kadencijai, tačiau neabejojama, kad tikrai kandidatuos. Daug apžvalgininkų piktinasi, kad nesudaroma rimta atsvara dabartinei Prezidentei, rinkiminėje kovoje nebus intrigos. Ar tikrai? Istorija rodo, kad nesant intrigos, ji atsirasdavo rinkimų dieną, pavyzdžiui, kai Artūras Paulauskas vos per plauką netapo prezidentu, kai Rolandas Paksas tapo prezidentu, nors Valdas Adamkus neabejojo, kad bus perrinktas antrai kadencijai. Prezidentų rinkimų istorijos rodo, kad dažnai pirmame ture gavę aiškią persvarą, antrame pralaimi. Taigi kas netikėto gali įvykti šios rinkiminės kampanijos metu? Kai kurie žinomi arba numatomi kandidatai niekuo neišsiskiria: arba jau nesėkmingai buvo prezidentais, arba nesėkmingai kandidatavo. Naujas tik socialdemokratų pasirinkimas: iš mūšio lauko pasitraukti be kovos (nekeliant Algirdo Butkevičiaus kandidatūros), bijant supykdyti dabartinę prezidentę. O juk žinome, kad ji stojančių skersai kelio net nuomonės išsakymu labai nemėgsta. Net nedrąsiai išsakiusiems kitokią nei D. Grybauskaitės nuomonę be jokių skrupulų buvo „nurėžtos galvos“ (ambasadoriui Mečiui Laurinkui, ministrui Vygaudui Ušackui) be aiškių argumentų, kodėl reikia juos pašalinti vien neatitikus jos nuotaikos, nuomonės. FNTT vadovo Vitalijaus Gailiaus atveju prezidentės sprendimui galbūt įtakos turėjo nusikalstamos struktūros. Konservatoriai nuolankiai sutiko su D. Grybauskaitės treptelėjimu ir gėdingai pakeitė ministrą V. Ušacką kitu. Liberalai priglaudė pas save apšmeižtą V. Gailių, bet pasigirstantys ketinimai remti D. Grybauskaitės kandidatūrą parodytų liberalų šizofreniją. Šmaikščiai politikos apžvalgininkas Andrius Navickas rašo: „Ką gi, jei dabartinės Prezidentės „tvirtos rankos“ retorika maloni Lietuvos liberalų ausiai, tegalima konstatuoti, kad Lietuvos liberalams žmogaus orumą turi tik netradicinės seksualinės orientacijos asmenys“. Prezidentės vasalai konservatoriai nekeldami savo kandidato (tarsi tinkamo neturėtų), o remdami D. Grybauskaitę, kurios kontora kaltinama (neoficialių, bet akivaizdžių įtarimų lygmenyje) valstybės paslapties atskleidimu, savo rinkėjų akyse liktų visiškai nesuprasti. Beje, Prezidentės bandymas pasiskiepyti nuo „puolimų“ baigėsi baisiomis skiepo komplikacijomis. Ar tai nė motais ją remiančioms partijoms?

Viešas laiškas Vidui Mačiuliui

Jau kuris laikas „XXI amžius“ patiria ypatingą dėmesį iš Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) Kauno apskrities skyriaus pirmininko Vido Mačiulio. Rodydamas ateistinį įniršį, V. Mačiulis pradėjo kryžiaus žygį prieš katalikišką laikraštį. Tam jis panaudojo daugiau nei prieš šešerius metus į mūsų leidyklą, leidžiančią laikraštį „XXI amžius“, neaiškių jėgų infiltruotą „žurnalistę“ G. B-ytę, po penkerių metų atleistą iš mūsų leidyklos už bjaurias intrigas, nesąžiningumą ir užduočių nevykdymą. Darbuotojos sąžiningumo ir darbo pareigų nevykdymo klausimą V. Mačiulis sąmoningai apeina, kalbėdamas tik apie juridinę pusę, tiksliau, apie tariamai juridinę klausimo pusę. Pagal V. Mačiulio paskvilių turinį aišku, kad jis netoli pažengė į priekį nuo komunistinės šmeižikiškos žurnalistikos praktikos.