|
Jau kuris laikas XXI amžius patiria ypatingą dėmesį iš Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) Kauno apskrities skyriaus pirmininko Vido Mačiulio. Rodydamas ateistinį įniršį, V. Mačiulis pradėjo kryžiaus žygį prieš katalikišką laikraštį. Tam jis panaudojo daugiau nei prieš šešerius metus į mūsų leidyklą, leidžiančią laikraštį XXI amžius, neaiškių jėgų infiltruotą žurnalistę G. B-ytę, po penkerių metų atleistą iš mūsų leidyklos už bjaurias intrigas, nesąžiningumą ir užduočių nevykdymą. Darbuotojos sąžiningumo ir darbo pareigų nevykdymo klausimą V. Mačiulis sąmoningai apeina, kalbėdamas tik apie juridinę pusę, tiksliau, apie tariamai juridinę klausimo pusę. Pagal V. Mačiulio paskvilių turinį aišku, kad jis netoli pažengė į priekį nuo komunistinės šmeižikiškos žurnalistikos praktikos.
Viešas laiškas Vidui Mačiuliui
Edvardas ŠIUGŽDA
Drg. Mačiuli (kreipiuosi šiuo jau pasenusiu kreipiniu, nes jums, ilgą laiką dirbusiam Kauno televizijos, vienos iš svarbiausių tuometės okupantų ideologinės srities, kompartijos sekretoriumi, tas kreipinys turbūt labiau turėtų būti įprastas), jūs jau iš seno įpratęs valdyti ir skaldyti, tad to siekiate iki dabar, nors laikai jau ir pasikeitę. Galbūt jums taip nurodo buvusieji ir dabartiniai šeimininkai, tačiau aiškinant klausimo esmę vis dėlto reikėtų nors elementaraus padorumo, kurio taip ir neišmokote ir kišatės ne į savo reikalus. Laikas, kai galėtumėte įgyti nors kiek padorumo, jau praeina, nors jums nedaug trūksta iki mano amžiaus spėjote persiristi į antrąją septintos dešimties pusę. Atleiskite, kad ir aš skaičiuoju jūsų metus ar nurodysiu kitus jūsų duomenis, bet jūs taip elgėtės su manimi savo paskviliuose, taip gausiai kylančiuose iš pykčio ir pagiežos perpildytos žurnalisto galvos.
Iš paskutinio paskvilio aišku, kad jums didelę pagiežą sukėlė žinia, jog XXI amžius taip ir lieka neuždarytas, o buvęs redaktorius lieka leidyklos direktoriumi (kaip buvo ir iki tol). Taip, ne jūs tvarkote mūsų leidyklą, dabar ne komunistiniai laikai, kad valdytumėte, kaip partsekretorius, nors šie laikai kai kuo ir panašūs, ypač tuomet, kai buvę partsekretoriai ir kagėbistai siekia kuo labiau pakenkti katalikiškam tautiniam laikraščiui. Drg. V. Mačiuli, tikrai jūsų nepažinojau, kol neapsireiškėte savo asmeniniame internetiniame portale padidintu dėmesiu mano menkai personai. Kuo jūsų dėmesio nusipelniau, tikrai nesupratau ir dabar faktiškai nesuprantu. Senais laikais, maždaug 1994 metais, buvome pakviesti į jūsų žmonos valdomos Kauno dienos redakciją vienam maloniam susitikimui mane ir mano žmoną kvietė susitikimo kaltininkė Stasė Baltus, tuometinė Belgijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, kurią pažinojome, kai dirbome Briuselyje veikusiame Baltijos informaciniame centre (beje, tada dar stipriai veikiantis sovietinis KGB buvo priklijavęs man priežiūrą senokai jau dirbusį agentą; tokių netrūko ir vėliau, ir netgi dabar). Tada maloniai pasikalbėjome ir su sena mūsų pažįstama iš Belgijos bei su jūsų žmona. Kitas atvejis buvo mūsų pažintis su jūsų malonia dukra, kuri 2011 metais paprašė mus, tada atvykusius į Romą pas seną bičiulę Barborą Vileišytę, tikrą Lietuvos patriotę (taip ir negalėjusią sugrįžti į tėvynę net ir nepriklausomos Lietuvos laikais), įkalbinti ją leisti apsigyventi jai ir dar trims draugams keturioms dienoms. B. Vileišytė labai nenorėjo bičiuliautis su jai nepažįstamais asmenimis (metų našta buvo jau didelė) ir tiek daug atvykusiųjų, tačiau vis dėlto ją įprašėme. Nors Barbora ir liko kažkiek nepatenkinta tąja viešnage, tačiau iš kitų buvome girdėję apie jūsų dukters posūkį į krikščionybę ir jos išsigelbėjimą iš sunkios ligos, tad mes džiaugėmės, krikščioniškai pagelbėję lietuviams, tarp jų ir vienam kunigui. Tai štai kokia mano netiesioginė pažintis su jumis.
Ir štai pernai, kovo antroje pusėje, savo internetiniame portale pradėjote viešą kryžiaus žygį prieš katalikišką laikraštį. Rodydamas ateistinį įsiūtį, parašėte paskvilį prieš mane, kaip XXI amžiaus redaktorių. Tam pasigriebėte tuo laiku vykusį teisminį ginčą tarp mūsų leidyklos (ne laikraščio XXI amžius, kaip melagingai rašote savo informaciniame paskvilyje) ir daugiau nei prieš šešerius metus į mūsų leidyklą neaiškių jėgų infiltruotos žurnalistės G. B-ytės, po penkerių metų atleistos iš mūsų leidyklos už intrigų rezgimą, nesąžiningumą ir užduočių nevykdymą. Išklausęs tik vieno teisminio posėdžio dalį, savo asmeniškai tvarkomame portale savaip aiškinate G. B. atleidimo klausimą, sąmoningai padarydamas net apie 15 faktologinių klaidų (kai kurios jų prilygo melui ir sąmoningam šmeižtui), piktdžiugiškai puldamas XXI amžiaus redaktorių. Nelabai suprantu, kodėl turėjau kreiptis į V. Mačiulį ir gauti jo sutikimą atleisti nesąžiningą darbuotoją, nevykdančią darbo pareigų. Nejaugi ir kiti laikraščiai turi kreiptis į jus, norėdami atleisti nesąžiningus, pareigų nevykdančius jų darbuotojus? Dabar suprantu, kodėl jūs lyg įsivaizduodamas save didvyriu, dar kovo mėnesį vykusiame viename pirmųjų bylos nagrinėjimo teismo posėdžių, išsiskėtęs viduryje nedidelės salės, kėlėte triukšmą, laidėte visokias replikas, o nuo jūsų valdingumo susigūžusi teisėja sėdėjo, bijodama nutildyti triukšmautoją, ir užuot tildžiusi jus, tildė mus, besitariančius pašnibždomis. Ir štai visai neseniai, prieš Kalėdų šventes, vėl parodėte savo piktavališką galią, apdovanodamas kovą su XXI amžiumi laimėjusią G.B. kalaviju (taip jūs, nors ir vaizduodamas visažinį žurnalistą, nemokšiškai vadinate kardą), pasigyrėte, kad mūsų apeliacinio skundo nagrinėjimas nukeliamas vėlesniam laikui jis bus nagrinėjamas ne sausio 10-ąją, kaip tai žinojo pati GB, o sausio 20-ąją, kaip tada jai patikslinote. Tą naująją datą paskelbėte ir savo paskutiniame paskvilyje, nors mums, bylos dalyviams, nagrinėjimo datos niekaip nepavyksta sužinoti, ta data tarsi įslaptinta.
Visais savo veiksmais šioje byloje tik patvirtinate, kad jau esate įsitikinęs, jog per kai kuriuos savo valdomus Kauno teisėjus sugebate kuo toliau nustumti ir užvilkinti mūsų apeliacinio klausimo nagrinėjimą. Tą poveikį teismams darote jau seniai, kaip atsitiko ir su visa mūsų byla dar kovo mėnesį. Tai jūs darėte mūsų byloje jau beveik prieš metus, tai darote dabar netgi svarstant mūsų apeliacinį skundą. Tokią galią jūs, kaip sako kai kurie Kauno žurnalistai, kuriems įkyrėjo jūsų storžieviškas ir piktavalis diktatoriškas valdingumas, turite tik dėl to, kad betarpiškai bendraujate su Kauno teisėjų grietinėle, kuri nenori pyktis su galinguoju žurnalistų klano atstovu juk teisėjas nori išlaikyti savo postą, garantuojantį jam penkeriems metams 15 tūkst. litų mėnesinį atlyginimą. Taip vis tolyn nustumiant mūsų bylos posėdžius, vietoj 3 mėnesių byla tęsiasi jau 15 mėnesių ir išvis dar neaišku, kada ji baigsis. Taip pažeidžiami visi procesiniai įstatymai. Tačiau jūs, drg. V. Mačiuli, jau įsivaizduojate pasiekęs visagalybės viršūnę net teismuose, tad mūsų procesą pakreipsite taip, jog jūsų nekenčiamas XXI amžius (leidykla Naujasis amžius) pralaimės. Tik tariamam žurnalistų gynėjui bus visai nesvarbu, kaip laikraščio darbuotojai patirs didelę žalą, o visi redakcijos darbuotojai liks bedarbiais, ir taip leidykla bus išformuota tik vieno buvusio nesąžiningo darbuotojo užgaidų tenkinimui.
Kai jau iš anksto, dar neišsprendus bylos, teigiate, kad G. B. buvo atleista neteisėtai, ir skelbiate G. B. džiaugsmą, jog per absurdišką teisinį ginčą ji išmoko teisės aktus, irgi paprasčiausiai meluojate. G. B. teisės aktus išmoko dar dirbdama XXI amžiuje, kai beveik pusę metų jūsų skatinama ir mokoma ji nevykdė darbinių pareigų, ieškojo teisinių priekabių, studijuodama Darbo kodeksą, užuot dirbusi savo tiesioginį darbą, galbūt todėl ir nesusitvarkydavo su užduotimis. Turėtumėte atvirai parašyti, kad pats konsultavote G. B. dar prieš prasidedant teismams ir netgi G. B. dar dirbant mūsų leidykloje, kai ji jau pradėjo mus terorizuoti netgi slapta įrašydama inkriminuojančius įkalčius (taip sovietiniais laikais darydavo KGB pasiųsti agentai). O absurdišku teisiniu ginču vadinti tikrai galima, nes tai tik parodo, kad teismuose savo teisingumą kartais įrodyti gali ir nesąžiningi asmenys, ypač jei jiems padeda stiprių klanų vadai, suinteresuoti nubausti katalikišką laikraštį. Finansinis šio laikraščio žlugdymas vykdomas jau seniai, tad ir jūsų įsijungimas į šį darbą nėra atsitiktinis... Todėl, drg. V. Mačiuli, gal vertėtų ne vien tik nuskriaustąją žurnalistę vos ne kasdien priiminėti, bet ir bent kartą pasidomėti mano ar kitų, betarpiškai žinančių konflikto esmę, nuomone? Gal tada ne veltui išleistumėte Spaudos rėmimo fondo skirtus 18000 litų jūsų sukurtam projektui apie žiniasklaidos laisvės vertybes ir savivalę? O gal tokiu niekingu būdu norite pateisinti tuos iš fondo gautus pinigus? Bet jums smagiau rengti linčo teismą kitiems.
Jūsų nepadorumas pasiekė viršūnę, kai pernai Velykų naktį kažkokiems nusikaltėliams niokojusiems Žurnalistų namų Kaune patalpas, per G. B. ir kitus pradėjote skleisti absurdišką šmeižtą esą būtent XXI amžiaus redaktorius padarė tą nusikaltimą. Liepos viduryje vykusiame teismo posėdyje G. B. atvirai išsakė tą šmeižikišką paistalą teisme. Tik man reikalaujant, teisėja buvo priversta nutraukti tą šmeižto laviną, trykštančią iš ieškovės burnos. Išties įdomu, kad okupaciniais laikais žurnalistikoje įgyta jūsų patirtis leidžia vykdyti tamsias užmačias ir teikti paslaugas kai kuriuos darbuotojus šizofrenikais vadinusiai žurnalistei padarant kuo didesnę žalą leidyklai, o pats žurnalistikos specas pasiūlo tokiai žurnalistei pačiai viešai, teismo posėdyje, skleisti tokius šizofreniškus kaltinimus. Kas jūs, drg. V. Mačiuli, esate, kad galite keisti net teisminio proceso datas ir darote visokį kitokį poveikį teismams, įgąsdinęs juos savo galia? Vargas tokiai nepriklausomos Lietuvos žurnalistikai. Galiu aiškiai pasakyti, kad jeigu nebūtų jūsų jau seniai besitęsiančio įsikišimo į šį ginčą, prasidėjusį dar prieš dvejus metus, šios bylos teisme išvis nebūtų. Nebūtų ir slapto neteisėto pokalbių įrašinėjimo, ir spaudimo panaikinti padarytas G. B. pravaikštas, ir reikalavimų pagerinti darbo sąlygas, ir sumažinti dvigubai darbo krūvį, mokant tą patį atlyginimą, ir skundų į darbo inspekciją, ir teisminių ginčų, ir teismų vilkinimų, sudarant didžiulę finansinę naštą leidyklai, ir atidedant apeliacinio skundo nagrinėjimą... Jūsų neteisėtas kišimasis tik kenkia nepriklausomos Lietuvos žurnalistikai.
Su bjauriausiomis klaidomis savo paskutiniame gruodžio 29 dienos pletkų lygio paskvilyje jūs keliate jums neturėjusį kelti nerimo klausimą, kas pakeis nuo 2001 metų (??? iš kur jums kilo ši kvailystė?) šias (redaktoriaus) pareigas einantį vadovą, net jo pavadinime skleidžiate melą, kad redaktorius E. Šiugžda likęs be žurnalistų ir pan. Ar jūs jau diskvalifikavote, jums įprastais sportiniais terminais kalbant, žurnalistą Romą Bacevičių, jau seniai dirbantį XXI amžiuje, o nuo šių metų tapusį ir XXI amžiaus redaktoriumi? Jis jau seniai faktiškai ir tvarkydavo visą medžiagą bei maketo dizainą. O gal jums niekaip neįtinka ir daugelį metų krikščioniškos informacijos sklaidoje dirbantis Mindaugas Buika? Ir kodėl taip pergyvenate dėl to, kad neturiu žurnalistų? Juk dauguma savaitraščių jau nuo antikrizinių priemonių paskelbimo atsisakė įdarbinti žurnalistus redakcijose, bet apie tai nė kiek neskelbiate pasauliui. Ir dar didesnę širdgėlą paskutiniame paskvilyje liejate dėl to, kad pats laikraštis neuždaromas, nes yra žmonių jį užsiprenumeravusių 2014 metams. Ir esate labai nepatenkintas, kad nagrinėjant apeliacinį skundą susiradome advokatą, atrodo, kad jums labai tiktų mūsų ir tolesnis bylos nagrinėjimas be mūsų pusės advokato (beje, G. B-ytei advokatas mūsų pažymų dėka buvo suteiktas nemokamai). Akivaizdu, kad labai norėtumėte (savo kišimusi į bylos eigą to ir siekiate), kad laikraštis visai būtų uždarytas (tada laisvai galėtumėte rašyti savo nepabaigiamus paskvilius) tas laimės jausmas nuneštų jus iki dangaus. Bet, manau, visa tai veda jus greičiau... pragaro link.
Galima spėlioti, kokios priežastys lemia tokią jūsų neapykantą XXI amžiui ir jo buvusiam redaktoriui. Pirma, tai jūsų galbūt kagėbistinė praeitis, nuo kurios per teismus kažkada atsikratėte, tačiau savo veiksmais ne visus įtikinote (matydamas jūsų įnirtingą puolimą prieš katalikišką laikraštį ir mane asmeniškai, kaip ilgai dirbusį pogrindžio judėjime ir spaudoje, tuo atsikratymu irgi abejočiau). Antra, komunistinės ideologijos baruose ypatingą vaidmenį vaidinusiam partiniam sekretoriui, nors ir kiek bevaidinančiam pasikeitusį net ir vadovavimas prokomunistinės žurnalistų organizacijos skyriui gali nulemti tą patologišką neapykantą. Trečia, gal mes sudarome kokią nors konkurenciją, tačiau ta versija vargu ar priimtina, nes milijonus iš miesto laikraščio užsidirbęs žurnalistų vadas net ir kartu su G. B. laimėjęs kovą prieš XXI amžių vargu ar labiau praturtėtų, nebent paveldėtų mūsų skolas. (O gal galėtumėte atvirai pasakyti, kiek jūsų šeima gavo norvegams pardavus prichvatizuotą Kauno dieną? Ir ne milijonais litų, o milijonais dolerių?)
Žinote, gal ir aš pagal jūsų pasiutimo (sugedimo) laipsnį ir pagal jūsų galią teisėtvarkos sistemoje pradėsiu galvoti, jog tai būtent jūs 2009 m. rugpjūčio 20 d. pasiuntėte prieš mane du banditus, kurie sumušė mane viduryje dienos, kad gal pagal jūsų užsakymą prokurorai buvo labai atlaidūs nusikaltėliams ir juos net nenubaudė laisvės atėmimu, kad teismas pritarė tokiam nekaltųjų išteisinimui. Visa tai teigiu turėdamas galvoje jau minėtą jūsų galią Kauno teisėtvarkos sistemoje. Bet be teisminio nagrinėjimo yra ir moraliniai dalykai, kurie yra žymiai svarbesni žmogaus gyvenimui ir apskritai visuomenei. Nejaugi jums visai neįdomu, kokius argumentus turi kita, jūsų jau seniai pasmerkta, pusė? Kodėl jūs dedate visas pastangas pakenkti XXI amžiui, kurio darbuotojai žurnalistai jūsų ir G. B. pergalės dėka tik nukentės? Norėtųsi jums priminti, kad piktdžiugiavimas tikrai nešvarina sielos, o ją suteršia. Bet jūs sąmoningai pasirenkate šią savo elgesio normą. Ne veltui ir kyla daugelis jūsų konfliktų su žurnalistais. Ir užuot panaudojęs juodoms užmačioms (jūsų kalba kalbant, ginant žurnalistų teises konfliktuose su darbdaviais) jums pasitarnaujančią žurnalistę, iki šiol jau pusantrų metų niekur negaunančią jokio darbo (nes ji Kaune labiau išgarsėjusi kaip intrigų mezgėja), padėtumėte ją įdarbinti kurioje nors redakcijoje na, kad ir savo portale, kuriame ji, kaip baigusi žurnalistų kursus ir lietuvių kalbą, taisytų labai prastai parašytų jūsų paskvilių kalbą. Manau, kad gąsdinti mane kito darbuotojo G. V. teismais jums irgi nevertėtų geriau pasidomėkite, ką yra pridaręs tas G. V., kad nė viena Vilniaus leidinio redakcija jo irgi nepriima į darbą. Tik nuslėpdamas savo ketinimus ir kėslus jis galėjo pasinaudoti mano patiklumu ir išvilioti kelias dešimtis tūkstančių litų.
Patikslinimas (trumpa ištrauka iš apeliacinio skundo). Tarp pažeidimų, neteisėtų ir netgi nusikalstamų, yra tai, kad Kauno apylinkės teismas nesuteikė galimybės atsakovui (leidyklai Naujasis amžius) kviesti liudytojų, kurie būtų paliudiję reikšmingas bylai aplinkybes, vilkino bylos nagrinėjimą, pratęsė ieškovės pažymų pristatymą vietoj dviejų savaičių iki 1,5 mėnesio, teismo sprendimą priėmė tik po dviejų mėnesių dėl teisėjos ligos ir atostogų, tokiu būdu pažeisdamas LR CPK 8 str. įtvirtintą kooperacijos (bendradarbiavimo) principą bei LR CPK 413 str. nuostatas, kuriose nurodoma, kad pasirengimas bylą nagrinėti teisme turi būti baigtas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo ieškinio priėmimo dienos (LR CPK 413 str. 1 d.), o byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo dienos, kurią buvo baigta pasirengti bylą nagrinėti teisme (LR CPK 413 str. 3 d.).
Teisėjo pareiga yra užtikrinti bylos eigą, siekiant išspręsti iškilusius klausimus, patikslinti šalių pareigą įrodinėti, nurodyti, kokias aplinkybes būtina nustatyti, kad būtų teisingai išnagrinėta byla, pasiūlyti pateikti įrodymus ir pagrįsti įrodinėjamas aplinkybes, pateikti klausimus šalių pozicijai byloje kylančiais klausimais išsiaiškinti (CPK 159, 179 straipsniai). Tačiau to nebuvo daroma. Priešingai viskas daroma siekiant vilkinti bylą ir sudaryti kuo sunkesnes pasekmes ieškovui. O tai jau yra neteisingumą liudijantis poelgis.
Dėl Teismo netinkamo vadovavimo procesui, teismo posėdžių atidėjimo daugiau nei mėnesiui, sprendimo paskelbimo tik po dviejų mėnesių, taip teismo procesui užtrukus beveik metus (nors LR CPK numatyta tik dviejų mėnesių laikotarpis civilinės bylos išnagrinėjimui)mūsų, kaip atsakovo, turtinės teisės neteisėtai nukentėjo, o ieškovė neteisėtai pelnėsi iš šio darbo ginčo.
© 2014 XXI amžius
|