|
Referendumas dėl žemės nuosavybės vyks birželio 29-ąją
Jau esame skelbę, kad Seimas nusprendė birželio 29 dieną skelbti referendumą dėl Konstitucijos pataisų, nes dar vasario 17 dieną Vyriausioji rinkimų komisija konstatavo, kad iniciatyvinės grupė privalomajam referendumui paskelbti surinko ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių, remiančių reikalavimą paskelbti referendumą, parašų. Konstitucijoje įtvirtinta, kad tik referendumu gali būti keičiamos pirmojo skirsnio Lietuvos valstybė bei keturioliktojo skirsnio Konstitucijos keitimas nuostatos. Pagrindinio šalies dokumento pakeitimais, dėl kurių bus atsiklausiama Lietuvos piliečių, siekiama įtvirtinti, kad žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei, o valstybinės ir bendruomeninės reikšmės gamtos išteklių išgavimo ir naudojimo klausimai būtų sprendžiami tik referendumu. Referendumui teikiamame tekste taip pat numatyta, kad referendumas galėtų būti skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 100 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę. Konstitucijoje taip pat siekiama patikslinti, kad ne mažiau kaip 100 tūkst. piliečių, turinčių rinkimų teisę, turėtų teisę pateikti Seimui sumanymą keisti ar papildyti Konstituciją. Pagal siūlomus pakeitimus, referendumu priimti sprendimai galėtų būti keičiami tik referendumu. Šiuo metu įtvirtintas ne mažesnis kaip 300 tūkst. piliečių skaičius.
Kovo 13-ąją Seimas buvo sudaręs ekspertų grupę, kuri pateikė išvadą dėl piliečių reikalavime paskelbti referendumą dėl Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo teikiamo sprendimo teksto atitikties Konstitucijai. Kaip pažymėjo ekspertai savo išvadą pagrindžiančiuose argumentuose, kilus teisiškai pagrįstoms abejonėms, ar referendumui teikiamos Konstitucijos pataisos neprieštarauja Konstitucijai, šias abejones būtina pašalinti iki tol, kol pataisos nėra pateiktos referendumui ir nėra priimtos referendumu. Priešingu atveju gali susiklostyti tokia padėtis, kai referendumu priimtos Konstitucijos pataisos jeigu jos būtų priimtos vėliau Konstitucinio Teismo gali būti pripažintos prieštaraujančios Konstitucijai. Taigi referendumas taptų beprasmiu, o jo rezultatas niekiniu. Galutinai išsklaidyti abejones, ar referendumui teikiamos Konstitucijos pataisos neprieštarauja Konstitucijai, gali tik Konstitucinis Teismas. Manytina, kad Seimas, vadovaudamasis Konstitucijoje įtvirtintu atsakingo valdymo principu, turi pagrindą šiuo klausimu kreiptis į Konstitucinį Teismą, rašoma Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadoje. Seimo komitetas parlamentui pasiūlė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Referendumo įstatymo 14 straipsnis neprieštarauja Konstitucijai.
Šį antradienį socialdemokratai pakeitė nuomonę ir nutarė, kad jiems kartu su konservatoriais ir liberalais nereikia kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis paaiškintų, ar planuojamas referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. Šis klausimas socialdemokratų prašymu buvo išimtas iš antradienio posėdžio darbotvarkės. Anksčiau socialdemokratai rėmė kreipimąsi į Konstitucinį Teismą kartu su konservatoriais ir liberalais. Kai kurie socialdemokratai teigė, jog nemažai Seimo socialdemokratų mano, jog nereikia trukdyti surengti referendumo, nes jį bandydami sužlugdyti politikai esą tik daro paslaugą referendumo rėmėjams Valstiečių ir žaliųjų sąjungai bei tautininkams, kurie save vaizduoja kaip aukas. Tuo tarpu premjeras Algirdas Butkevičius teigė, kad šis klausimas iš darbotvarkės buvo išimtas norint baigti svarstyti klausimą dėl saugiklių, kurie bus įvesti norintiems pirkti žemę.
Referendumui nepritaria šalies vadovai teigdami, kad jis prieštarauja Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutarčiai. Jei referendumas įvyks, ES gali taikyti sankcijas Lietuvai. Tai šalies biudžetui esą gali kainuoti keliasdešimt milijardų litų.
© 2014 XXI amžius
|