|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
Panevėžio vyskupas su Šv. Velykomis pasveikino prekybos centrų darbuotojus Lina Kiršaitė
Balandžio 20-ją, Velykų dieną, po Prisikėlimo šv. Mišių, Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas SJ, lydimas generalvikaro kun. Eugenijaus Styros, dviejų seserų kotryniečių ir dviejų pasauliečių, lankėsi Rimi, Iki ir Maxima prekybos centruose Panevėžyje bei sveikino Šv. Velykų proga jų darbuotojus, kuriems tenka dirbti netgi per didžiąsias šventes. Per pusantros valandos ganytojas asmeniškai pabendravo su keliomis dešimtimis žmonių. |
||
|
|
||
Prisikėlimo šviesa tikėjimo, vilties ir meilės kertinis akmuo Kauno arkivyskupijos ganytojų velykinis laiškas kunigams, vienuoliams ir pasauliečiams Ankstų pirmosios savaitės dienos rytą Marija Magdalietė atskubėjo prie Jėzaus kapo ir pamatė, kad akmuo nuverstas nuo rūsio angos. Marija iškart neįtikėjo, kad Jėzus prisikėlė, ir skubėjo pranešti, kad kažkas paėmė Viešpaties kūną. Panašiai buvo sunku įtikėti ir prie kapo atskubėjusiam mokiniui Petrui, nors jis ne kartą buvo girdėjęs Jėzaus žodžius: Išsipildys visa, kas pranašų parašyta apie Žmogaus Sūnų. Jis bus atiduotas pagonims, išjuoktas, paniekintas ir apspjaudytas. Tie nuplaks jį ir nužudys, bet trečią dieną jis prisikels (Lk 18, 3133). Nukryžiavimas tarsi stichijos banga nušlavė girdėtus žodžius, todėl Jėzui reikės surinkti savo mokinius ir galutinai paruošti būsimai misijai eiti į pasaulį ir skelbti Evangeliją. Tačiau Jėzus nepriekaištaus mokiniams, kodėl jie buvo tokie silpni ir kančios akivaizdoje išsibėgiojo. Dievo meilė visuomet ieško silpno žmogaus, beldžiasi į jo gyvenimą ir laukia atsiliepimo. |
||
|
|
||
Pasaulis, kuriame gyvename, yra mūsų Galilėja Kaišiadorių vyskupo sveikinimas vyskupijos tikintiesiems Velykų proga Brangūs broliai kunigai, seserys vienuolės, mieli vyskupijos tikintieji, broliai ir seserys! Kai žmogus gimsta, yra sakoma, jog išvydo saulės šviesą. Kai miršta, sakoma, nužengė į kapo tamsą. Žmogus niekada nesusitaikė su šiuo savo likimu, kadangi visada troško gyventi. Istorijos tėkmėje ieškojo atsakymų, nes mirties tikrovė visuomet žmogų baugino. Mes gyvename, bet turime pripažinti, kad jis baigsis mirtimi. Daug filosofų, pavyzdžiui Sokratas, kalbėjo apie sielos nemirtingumą, tačiau mirties akivaizdoje likdavo be atsakymo. |
||
|
|
||
Atpažinkime ir išgirskime Kristų Panevėžio vyskupo laiškas Mieli broliai ir seserys, visus nuoširdžiai sveikinu su Kristaus prisikėlimo švente ir kiekvieno žmogaus išgelbėjimo pradžia. Kasmet švenčiame šią didžiąją ir, galime sakyti, neįtikėtiną dieną. Nelengva patikėti stulbinančia naujiena: Tas, kuris buvo žiauriai nukryžiuotas ir paguldytas į kapą, yra gyvas. Juk žmogus keliauja viena kryptimi: nuo lopšio iki kapo. Niekas iš mirusių mūsų pažįstamų ir artimųjų nesugrįžo, neprisikėlė gyventi. Ne tik mums, bet ir visiems buvo nelengva priimti prisikėlimo žinią. Evangelija pasakoja apie Marijos Magdalietės, apaštalų, kitų Jėzaus mokinių nuostabą, sumišimą ir net išgąstį, kai jie pamatė tuščią kapo rūsį, išgirdo, kad Jėzaus ten nebėra. Kas atsitiko, kad šie paprasti vyrai ir moterys ėmė drąsiai skelbti, kad jų Mokytojas gyvas, buvo pasiryžę veikiau mirti negu Jo atsižadėti? Be jokios abejonės, jie sutiko prisikėlusį Jėzų ir patys su Juo kalbėjosi. |
||
|
|
||
Velykos mums pažada naują gyvenimą Vilniaus arkivyskupo laiškas Brangieji, sveikinu Jus visus Šv. Velykų proga. Kristaus Prisikėlimas yra mūsų tikėjimo ir gyvenimo viltis. Linkiu, kad per šias Velykas kiekvieno iš mūsų gyvenimą apšviestų Kristus. Jo Prisikėlimo šviesoje atpažįstame save tokius, kokius Dievas mus sukūrė. Šioje šviesoje gyventi didysis mūsų troškimas, bet kartu ir iššūkis: gyventi viltimi, džiaugsmu, kurį Dievas mums duoda. Ši viltis padeda atlaikyti kasdienius išbandymus. Pasaulyje yra daug reiškinių, kurie kelia nerimą, kėsinasi atimti iš mūsų ramybę. Kristaus kančios Apaštalai mirties ir prisikėlimo metu irgi buvo kupini baimės ir nerimo. Tačiau melsdamiesi ir budėdami jie sulaukė Dievo gailestingumo atsako. Kristaus Prisikėlimo šviesa ne tik suteikė jiems viltį, bet davė daug daugiau jie buvo sustiprinti Šventosios Dvasios. Kristaus šviesa išsklaido bet kokį nerimą ir suteikia ramybę. |
||
|
|
||
Atnaujinkime širdyse meilę Viešpaties Kryžiui Telšių vyskupų Velykų laiškas Mieli broliai ir seserys, Nuoširdžiai sveikiname Jus visus, švenčiančius didžiąją Kristaus pergalę prieš mirtį šiais neramiais, pavojų kupinais, mūsų Tėvynei ir mums grėsmingais metais! Kas žino, ar sulauksime kitais metais ramesnių, laimingesnių Velykų! Mokydamiesi iš praeities, ieškokime stiprybės ten, kur jos ieškojo mūsų seneliai ir tėvai nelaisvės, tremties išbandymuose. Jie daug sunkesnėmis sąlygomis partizanų žeminėse, kalėjimuose, lageriuose, Sibiro tremtyje mokėjo Velykas švęsti ir nepražūti laikmečių negandose, stiprybės semdamiesi iš Viešpaties Jėzaus Kryžiaus ir Velykų šventės, švęstos ne pokyliuose, bet maldoje vienijantis su tuo, kuris per savo kryžių ir kančią gelbėjo mūsų senelius ir tėvus, gelbėjo mūsų Tėvynę, jos laisvę, jos žmones... Jei būsime verti, Dievas padės šiandien ir mums, ir ukrainiečiams, ir kitoms sovietinės imperijos tautoms išsaugoti Tėvynės ir tikėjimo laisvę, padės, jei branginsime tai, ką Kristus savo Kryžiumi ir prisikėlimu mums dovanojo... |
||
|
|
||
Dėkokime Viešpačiui už šeimos palaimą Vilkaviškio vyskupo Velykų laiškas Nuoširdžiausiai sveikinu visus drauge besidžiaugiančius Kristaus Prisikėlimu. Ilgalaikėje perspektyvoje žmogus nieko labiau netrokšta, kaip gyventi amžinai ir būti mylimas. Šventosios Velykos mums atskleidžia, jog šie troškimai gali išsipildyti. Todėl Velykos yra ypatinga proga džiaugtis. Šias Velykas švenčiame Šeimos metais. Šeima, kaip kantrios, nesavanaudiškos ir atsakingos meilės mokykla, daug prisideda prie amžinybės lūkesčių išsipildymo, jei tik tampa tikėjimo bendruomene. Todėl tebūna šių metų Šv. Velykos papildytos gilesnio supratimo, jog į išganymą keliaujame ne vieni, bet palaikomi to paties tikėjimo bendrakeleivių. Esame atsakingi ne tik už save, bet ir tuos, su kuriais gyvenimo kelionėje buvome, esame ar dar būsime arčiausiai, ypač už sutuoktinius ir visus šeimos narius. |
||
|
|
||
Prisikelkime naujam tiesos ir meilės gyvenimui Šiaulių vyskupo Velykų sveikinimas Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas (Jn 11, 25). Mieli broliai kunigai, vienuoliai ir vienuolės, brangūs tikintieji! Sakydamas, jog jis yra prisikėlimas, Kristus kviečia eiti paskui jį ir prisikelti iš blogio bei nuodėmės. Visa tai mes turime padaryti šiandien. Praeitis Dievo gailestingumo, ateitis Dievo apvaizdos rankose. Man duota tik ši diena. Jeigu šiandien laiku neatsikelsiu, tai pavėluosiu į darbą, jeigu šiandien neatstumsiu nuodėmės, tai nemylėsiu Dievo, jei nusigręšiu nuo Dievo, tai nusigręšiu nuo meilės, o kur nėra meilės, ten pragaras. |
||
|
|
||
Esame pašaukti išmokti branginti ir saugoti vienas kitą labiau nei bet kada Velykų sveikinimas išeivijos lietuviams katalikams Brangūs broliai, seserys Kristuje, Atrodo, ką tik atšventėme Kalėdas, Kristaus gimimo šventę, ir štai, jau Velykos! Daugeliui esančių toli nuo Lietuvos arba nuo tų, kuriems priklauso jų širdys, kiekviena šventė savotiškas išbandymas žmogaus prisiminimai ir mintys sugrąžina jį pas tuos, kuriuos vadina savo šeima, pas tuos, su kuriais gyvendamas patyrė tikrą namų šilumą ir meilę. |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |