|
Šventojo Tėvo velykiniai palinkėjimai Urbi et Orbi
Mindaugas BUIKA
|
Palaiminimas Urbi et Orbi
|
Vėl gausybė žmonių, stebėtojų vertinimais jų buvo apie 150 tūkstančių, Velykų sekmadienį, Kristaus Prisikėlimo šventėje rinkosi į Romos Šv. Petro aikštėje popiežiaus Pranciškaus vadovautą šv. Mišių auką. Po tų balandžio 20 dieną vykusių pamaldų prieš tradicinį iškilmingą apaštalinį palaiminimą Urbi et Orbi (Miestui ir pasauliui) kreipdamasis į džiugiai jį pasitikusius maldininkus, Šventasis Tėvas sakė, kad angelo paskelbta žinia prie Nukryžiuotojo kapo atėjusioms moterims: Jo čia nebėra, jis prisikėlė
Įeikite ir apžiūrėkite
(Mt 28, 56), yra viso Evangelijos pasakojimo kulminacija. Iš tikrųjų, patvirtintas paskelbimas apie Jėzaus prisikėlimą yra Geroji naujiena par excellence, kuria remiasi visas mūsų tikėjimas ir išgelbėjimo amžinybėje viltis, nes be prisikėlimo fakto krikščionybė prarastų savo prasmę ir visa Bažnyčios misija netektų įkvėpimo, aiškino popiežius Pranciškus. Ir tik dėl žinios apie Prisikėlimą vyksta nuolat atsinaujinantis evangelizacinis veikimas, kuriam vykstant krikščionys skelbia: Jėzus, įsikūnijusi Meilė, mirė ant kryžiaus už mūsų nuodėmes, bet Dievas Tėvas prikėlė Jį ir padarė gyvybės ir mirties Viešpačiu. Anot Šventojo Tėvo, iš čia seka visas Bažnyčios moralinis ir socialinis mokymas apie visuotinę teisingumo pergalę, nes Jėzaus meilė nugalėjo neapykantą, gailestingumas nuodėmę, gėris įveikė blogį, o gyvybė mirtį.
|
|
Popiežiaus mokymas apie kunigystės džiaugsmą
Mindaugas BUIKA
|
Popiežius Pranciškus Didžiojo
ketvirtadienio Krizmos šv. Mišiose
|
Dievo mažutėlių pašaukimas Pasitinkant Kristaus Prisikėlimo šventę Romoje, ypatingo tarptautinio dėmesio susilaukė popiežiaus Pranciškaus sakyta ilgesnė nei paprastai Didįjį ketvirtadienį aukotų Krizmos šv. Mišių homilija. Tose balandžio 17 dieną Vatikano bazilikoje vykusiose pamaldose, kuriose, kaip ir visoje pasaulio diecezijų katedrose kunigai vienybėje su savo vyskupu atnaujina sakramentiniuose šventimuose duotus pažadus, Šventasis Tėvas labai įtikinamai mokymui apie kunigystę pritaikė savąją dvasinio džiaugsmo doktriną. Džiaugsmo tema yra viena iš svarbiųjų daugiau nei prieš trylika mėnesių į apaštalo šv. Petro sostą išrinktam popiežiui Pranciškui, kurio programinis dokumentas apaštalinis paraginimas tiesiog taip ir pavadintas: Evangelijos džiaugsmas (Evangelii Gaudium). Dabar jis šį magisteriumo bruožą išvystė mokymui apie dvasinius pašaukimus minėtose Didžiojo ketvirtadienio pamaldose kreipdamasis į kartu celebravusių daugiau nei 1,5 tūkstančio Romos kunigų, Tarp jų buvo dešimtys Italijos sostinėje reziduojančių ir Šventojo Sosto institucijose besidarbuojančių kardinolų ir vyskupų. Savo homilijoje Šventasis Tėvas dažnai vartojo patepimo aliejumi sampratą, kuri Krizmos šv. Mišioms yra labai tinkama, nes tik jose kartą per metus yra pašventinami aliejai, kurie naudojami teikiant krikšto, sutvirtinimo, dvasinių šventimų ir ligonių sakramentus, kaip Dievo malonės veikimo ženklą.
|
|
Jo gailestingumas beribis
Kun. Vytenis Vaškelis
Ne tuščias kapas, o Viešpaties pasirodymai mokiniams yra svarbiausi Jo prisikėlimo iš numirusiųjų liudijimai. Kape Kristaus kūno neradimas tik mirties despotizmo nugalėjimo ir didžiojo žmonijos širdžių perkeitimo aušra. Prisikėlusiojo pasirodymai esminio pasaulio istorijos lūžio patvirtinimas Jo prisikėlimo antspaudu nuo šiol kiekvieno tikinčiojo gyvybė, net atsidūrusi mirties glėbyje, yra neįveikiama, nes turi nemirtingumo pradą gailestingiausioje Dievo širdyje.
|
|
|