Atgaila su kryžiumi Už Tėvynę aplink Lietuvą
|
Trys piligriminės kelionės dalyviai
|
Brolis Arūnas Milieška šį pavasarį vėl tęsia savo piligriminę kelionę su kryžiumi Už Tėvynę! aplink Lietuvą. Šiemet ji pašvęsta Šeimos metams. Į piligriminę kelionę išsiruošė trise: vadovas Arūnas Milieška, vilnietė, buvusi ramongalietė Joana Šukytė-Pečiulienė ir ukmergiškis Kęstutis. Maldininkai aplankys 99 parapijas. Pėsčiomis įveiks 2 tūkst. 600 kilometrų. Piligriminė kelionė truks tris mėnesius. Ir taip bus, jeigu Dievas leis, kiekvieną pavasarį, nuo 2012-ųjų iki 2017 metų.
Biržų dekanate trečią balandį
Balandžio 14-ąją po pietų du piligrimus, vilnietę Joaną ir ukmergiškį Kęstutį, su kryžiumi sutinkame Kęstučio gatvėje. Kelionės vadovas brolis Arūnas lydi maldininkus iš paskos automobiliu. Jame kukli virtuvėlė, palapinės, miegmaišiai, pirmosios pagalbos vaistinėlė. Kiekvienas piligrimas į kelionę pasiima tiek, kiek gali panešti, apie 1015 kg amunicijos. Išsilaiko piligrimai patys. Savaitei skiria apie šimtą litų. Kelyje sutinka jau pažįstamų ir naujų geradarių. Šie pasiūlo nakvynę, pavalgydina. Retsykiais paaukoja pinigų. Piligrimai banke turi sąskaitą.
Maldininkai pasakoja: į piligriminį žygį leidosi iš Alkiškių (Akmenės dekanatas) bažnyčios po šv. Mišių, balandžio 6 dieną. Nuo kelionės grafiko jie neatsilieka. Biržų dekanatą maldininkai pasiekė balandžio 12 dieną. Stabtelėjo Smilgiuose. Juos maloniai sutiko pora geraširdžių parapijiečių. Bažnyčia buvo užrakinta. Šventoriuje plušėjo Kazimiera su vyru. Pavaišino kisieliumi ir pupomis. Balandžio 13-ąją, Verbų sekmadienį, piligrimai meldėsi ir dalyvavo iškilmingoje procesijoje Pabiržės bažnyčioje.
Biržų parapija trylikta kelionės stotelė. Piligrimai su tikinčiaisiais meldėsi vakaro šv. Mišiose. Tikėjosi dalyvauti ir kitos dienos rytinėse šv. Mišiose. Po to kelionės maršrutas vedė į Papilį. Iš Papilio pasuko Rokiškio kryptimi. Rokiškio bažnyčioje piligrimai dalyvavo Prisikėlimo šv. Mišiose. Senojoje klebonijoje jų laukė kuklus Velykų vaišių stalas. Jį padengė viena pažįstama močiutė, kurios širdis kupina artimo meilės.
Maršrutas tas pats, intencija vis kita
Nešu kryžių aplink Lietuvą už Tėvynę, kančios žiedu juosiu pagal Dievo valią. Šiai piligriminei kelionei leidimą davė ir palaimino vyskupas Juozapas Tunaitis (jau miręs). Kryžių aplink Lietuvą už Tėvynę nešime septynis ratus, septynerius metus. Šis ratas jau trečias. Maršrutas tas pats. Kasmet vis kita intencija. 2012-aisiais mūsų žygis buvo skirtas palaimintajam Jurgiui Matulaičiui, 2013-aisiais Tikėjimo metams, šiemet Šeimos metams. Pirmais metais kryžių nešėme keturiese, antrais metais su sūnumi Rimantu, o šiemet trise, pasakoja vadovas, prisistatantis broliu Arūnu, Arūnas Milieška.
Broliui Arūnui pritaria maldininkas Kęstutis:
Dievas brolį Arūną veda, mes jį palaikome. Mes, katalikai, meldžiamės už tradicinę šeimą, sveikos tautos pagrindą. Joje vyras, moteris, vaikučiai. Meldžiame doros, tikėjimo, taikos. Lietuvai, žmonėms ir paskutinėje vietoje sau. Esu susikaupęs rimtai atgailai.
Mūsų nuodėmės ir tikėjimo darbai keičia istoriją. Vienoje pusėje svarstyklių tikėjimo darbai, kitoje žmonių velniški darbai. Kas nugalės? susimąsto brolis Arūnas.
Tarp piligrimų vabalninkietė
Mano vyras Saulius Pečiulis buvo Sąjūdžio pradininkas. Jis ėjo už Dievo karalystę. Prisikentėjo. Aš šioje kelionėje noriu įprasminti jo auką, pratęsti kilnią vyro misiją po jo mirties, sakė Lietuvos ekonomisto, ekonomikos mokslų kandidato, Sąjūdžio pirmtako Sauliaus Pečiulio našlė Joana Pečiulienė.
Joana pasakojo, kad pirmą kartą brolį Arūną su maldininkais, nešantį kryžių, ji sutikusi Vilniuje prie Kairėnų kapinių. Ten ilsisi jos vyras Saulius. Joana maldininkus palydėjo per Vilniaus miestą. 2013-aisiais buvo pasiryžusi prisidėti prie jų piligriminės kelionės, deja, piligrimai pro šias kapines praėjo šiek tiek anksčiau ir Joana pavėlavo. Pagaliau šiemet išsipildė moters svajonė: ji kartu su maldininkais neša kryžių.
Kryžius sveria apie 10 kilogramų. Maldininkai kiekvieną dieną nueina po 2040 kilometrų.
Mane į šią kelionę išleido mamytė, dukra Nida su geriausiais linkėjimais, džiaugėsi Joana Pečiulienė.
Joana 1969 metais baigė Vabalninko Balio Sruogos vidurinę mokyklą. 1970 metais dirbo Biržuose autotransporto įmonėje. Po metų išvyko į Vilnių. Joanos motina Joana Šukienė gyvena Palaimos kaime. Tėvelis Lionginas miręs.
Sugrįžau į savo brangų kraštą. Dvigubas džiaugsmas, neslėpė džiaugsmo Joana Pečiulienė.
Piligrimai pasakojo: trijų mėnesių kelionėje labai svarbi geranoriška žmonių pagalba. Visuomet maloniai nuteikia tikinčiųjų palaikymas. Vieni pagarbina kryžių ir palydi jį kartu per gyvenvietę, miestą. Retas kartu su maldininkais kryžių neša iki kitos parapijos.
Apie revoliuciją
Lietuvą Dievas išgelbės, jei Lietuva pakils giedančiai revoliucijai atgailai už Lietuvą, įsitikinęs brolis Arūnas. Jam pritaria ir Joana. Kęstutis bando prieštarauti: vieną revoliuciją, dainuojančią, jau pergyvenome. Apie kokią čia revoliuciją kalbate?..
Blogį nugalėkime kryžiumi. Už Tėvynę su kryžiumi ir atgaila, štai koks mūsų septynerių metų piligriminės kelionės tikslas, sako brolis Arūnas, buvęs profesionalus fotografas, praėjęs, kaip tvirtina, internatą, Afganistaną pragarą ir ugnį, velnio išmėginimus. Dabar jis pasaulietis, Dievo žmogus ir Dievo pieštukas, kuriam liepta viskas užrašyti ir kurio užrašai bus skaitomi danguose, Dievo teisme.
Pernai pavasarį Papilyje kalbėjomės su dviem piligrimais, tėvu, broliu Arūnu, ir jo sūnumi Rimantu. Jie abu nešė kryžių.
Rimanto pašaukimas šeima
Brolio Arūno sūnus, informacinių sistemų inžinierius, prieš metus prasitarė: po šios piligriminės kelionės jo gyvenime įvyks lūžis. Į piligriminę kelionę, pasak Rimanto, jis leidosi ieškodamas savo pašaukimo. Piligriminės kelionės vadovas, Rimanto tėvas, brolis Arūnas buvo įsitikinęs: Rimantas po kelionės suras visus atsakymus. Ir nuogąstavo: 2014-ųjų piligriminėje kelionėje jis kryžių aplink Lietuvą neš jau vienas, be sūnaus.
Į klausimą, ar sūnus Rimantas surado atsakymus į klausimus, brolis Arūnas atsakė: taip. Dievo valia buvo, kad Rimanto pašaukimas ne kunigystė, o šeima. Po piligriminės kelionės Rimantas su savo drauge Agne atšventė sužadėtuves. Balandžio pabaigoje jie skrenda į Lisaboną. Tikėjimo vertybių sužadėtinių pora ieškos Ispanijoje. Jie leisis į Šv. Jokūbo kelią, piligriminiu keliu keliaus į Santjago de Kompostela katedrą, kur, manoma, palaidotas apaštalas Jokūbas.
Maldoje jie bus kartu su mumis. Ispanijoje ilgai neužtruks. Grįžę iš kelionės kurioje nors parapijoje jie mus pasigaus ir prisidės prie mūsų, tikisi brolis Arūnas.
Elgetų menedžeris
Buvo įdomu, ką veikia ir pats brolis Arūnas, grįžęs namo iš savo piligriminių kelionių aplink Lietuvą.
Viešpats vienais metais liepė per žiemą užsiimti menu. Kitais metais padovanojo ir reikalingas priemones, mažą spaustuvę. Turiu darbo ir jau nebesijaučiu elgeta. Turiu gaminį, paveikslėlius su malda, kuriuos galiu platinti, turiu maldą, kuria galiu apaštalauti, brolis Arūnas neslepia: jam labai prie širdies maketavimas, iliustravimas.
Šiluvos atlaiduose praėjusiais metais brolį Arūną mačiau įsitaisiusį vienoje eilėje su elgetomis ir pardavinėjantį paveikslėlius su malda. Brolis Arūnas ir elgetas įdarbina. Jis juokauja: aš jau elgetų menedžeris ir darbdavys. Sėdi su elgetomis toje pačioje gatvėje ir džiaugiasi: jis gali padėti patiems vargingiausiems būti nebe elgetomis, o prekybos agentais ir maldos apaštalais.
Platindami paveikslėlius su malda elgetos bus Viešpaties palaiminti. Tik graudu ir liūdna, kad ne kiekvienas elgeta sugeba parduoti paveikslėlį, išskyrus tikrai verslią moterį, elgetą iš Šiaulių. Žmonės nusiperka iš elgetos paveikslėlį, ima skaitinėti, o paskui įpranta ir daugiau melstis. Daugiau meldžiasi, darosi jautresni, tvirtėja jų tikėjimas, o elgeta atgauna orumą ir viltį. Taigi, laimime visi. Šlovė Viešpačiui! džiaugiasi brolis Arūnas.
Praėjusią žiemą Arūnas Milieška parašė ir išleido knygą Nugalėk blogį kryžiumi! Tai dvejų metų, 2012 ir 2013-ųjų, piligriminių kelionių aplink Lietuvą dienoraštis, penktoji brolio Arūno knyga.
Regina Vaičekonienė
(Biržiečių žodis)
Autorės nuotrauka
© 2014 XXI amžius
|