|
Keturių popiežių diena
Mindaugas BUIKA
|
Balandžio 27 dieną, Dievo gailestingumo
sekmadienį, Romos Šv. Petro aikštėje
šventaisiais buvo paskelbti
popiežiai Jonas XXIII (18811963)
ir Jonas Paulius II (19202005)
Roberto DAČKAUS (lrp.lt) nuotraukos
|
Istorinės kanonizacijos mastas Taip būtų galima įvardyti pirmąjį įvykį dutūkstantmetėje Bažnyčios istorijoje, kai du popiežiai kanonizavo du savo pirmtakus, kuriuos dar gyvus buvo pažinoję. Praėjusį Dievo gailestingumo sekmadienį, balandžio 27 dieną, Romos Šv. Petro aikštėje šventaisiais buvo paskelbtas popiežius Jonas XXIII (18811963) ir popiežius Jonas Paulius II (19202005). Jų kanonizavimo šv. Mišioms vadovavo popiežius Pranciškus, o tarp koncelebrantų buvo popiežius emeritas Benediktas XVI. Kartu koncelebravo šimtas penkiasdešimt kardinolų, tarp kurių buvo Lietuvos kardinolas Audrys Juozas Bačkis ir septyni šimtai arkivyskupų bei vyskupų, tarp jų ir Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Sigitas Tamkevičius su visais mūsų šalies vyskupijų ganytojais. Iškilmingose pamaldose dalyvavo šeši tūkstančiai kunigų ir šimtai diakonų, kurie šv. Mišių metu padėjo dalinti Komuniją milžiniškai aštuonių šimtų tūkstančių piligrimų miniai. Joje išsiskyrė lenkų katalikų gausumas, kurie į savo tėvynainio palaimintojo Jono Pauliaus II kanonizaciją buvo atvykę penkiais specialiais traukiniais ir beveik dviem tūkstančiais autobusų! Tarp garbingų dalyvių buvo minimas legendinis Solidarumo sąjūdžio vadovas buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Valensa (Lech Walęsa).
|
|
Visų Motina
Kun. Vytenis Vaškelis
Viskas prasidėjo nuo įvykio, kuris patvirtino logikos nekintamą dėsnį: visada mintis gimdo žodį, o paskui veiksmą. Kuo mintis kilnesnė, tuo didingesnis jos brandinamas vaisiaus gėris. Dievo Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų (žr. Jn 1, 14). Įsikūnijimo paslapties raktas slypi gyvojo vandens perpildytoje Dievo širdyje, iš kurios įsižiebė tokia Jo minties kibirkštis, kuri per išrinktą Izraelio dukterį Mariją nuo amžių Viešpaties planuose numatytą naują žmonijos aušrą uždegė neužgesinamą tikinčiųjų viduje išganymo viltį, be kurios pasaulis neturėtų ateities.
|
|
|