Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmetis

Akcija „Padovanok savo šypseną Europai“ Simono Daukanto aikštėje Kirilo Čachovskio (lrp.lt) nuotrauka

Gegužės 1 dieną sukako 10 metų po didžiausios iki šiol buvusios ES plėtros. 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva tapo visateise ES nare. Tą pačią dieną prie ES prisijungė Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Slovakija, Slovėnija, Vengrija.

Užsienio reikalų ministerija ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas trečiadienį Prezidentūroje surengė konferenciją „Dešimt Lietuvos narystės Europos Sąjungoje metų“. Popiet Simono Daukanto aikštėje taip pat vyko šiai sukakčiai skirtas renginys. Prezidentės Dalios Grybauskaitės globotoje akcijoje „Padovanok savo šypseną Europai“ buvo formuojama „gyva“ ES vėliava. Prie akcijos S. Daukanto aikštėje, prisijungė apie 1000 moksleivių iš 40 Lietuvos mokyklų, vilniečių ir miesto svečių, taip pat konferencijos „Dešimt Lietuvos narystės Europos Sąjungoje metų“ dalyviai. „Šiandien Lietuva tikrai turi kuo didžiuotis ir dėl ko plačiai šypsotis. Jau dešimt metų esame Europos Sąjungos nariais. Mylėkime savo Lietuvą ir visi kartu kurkime ir puoselėkime mūsų europietišką valstybę. Nusiųskime savo lietuviškas šypsenas Europai ir parodykime, kad esame laimingi gyvendami europietiškoje Lietuvoje“, – sakė Prezidentė.  Susirinkusieji taip pat turėjo galimybę išgirsti šiuolaikinę ES himno „Odė džiaugsmui“ interpretaciją ir populiariausias visų 28 ES šalių narių dainas.

ES kaukės Lietuvoje

Zigmas VAIŠVILA

Balandžio 3 dieną Seimui priminiau mūsų patirtį TSRS liaudies deputatų suvažiavimuose 1989 – 1990 metais, kada Lietuvoje rinkti TSRS liaudies deputatai veikė kaip viena grupė (deputacija) ir laužė TSRS nustatytas šių suvažiavimų organizavimo taisykles, nes atsakingai suvokė savo atsakomybę ir tai, kad Lietuvos suverenitetas yra aukščiau už centrinių TSRS valdžios institucijų sprendimus, jei jų nėra patvirtinusi Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba. Ginant valstybės interesus, būtina veikti išvien. Gegužės 25 dieną vyks rinkimai į Europos parlamentą (toliau – EP), kuriame veiks Lietuvoje išrinkti deputatai neprisiekę Lietuvos Respublikai ir ne kaip viena deputacija. Tokiu būdu jie negina ir neturi realios galimybės ginti Lietuvos valstybės interesus EP, verčiami jame dalyvauti šio parlamento neegzistuojančių partijų frakcijose, neginančiose EP narius rinkusių valstybių rinkėjų interesus. Seimui pateikiau LR rinkimų į Europos parlamentą įstatymo pakeitimo projektą – pasiūliau įteisinti privalomą Lietuvoje išrinkto EP nario priesaiką Seime Lietuvos Respublikai, įsipareigojimą veikti vienoje mūsų valstybės deputacijoje, apkaltos procesą sulaužius šią priesaiką. Siūlyta ir atsisakyti Lietuvos piliečių teisės dalyvauti EP rinkimuose kitose valstybėse, atitinkamai ribojant ir kitų šalių piliečių teises dalyvauti šiuose rinkimuose, kas jau įteisinta mūsų savivaldos tarybų rinkimuose. Balandžio 18 dieną gavau Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkės Virginijos Baltraitienės atsakymą – siūlomi įstatymo pakeitimai negalimi, nes „...Europos Parlamentas Sąjungos lygiu tiesiogiai atstovauja visiems Europos Sąjungos, o ne atskirų valstybių piliečiams“. Todėl, šiukštu, negalima kalbėti apie priesaiką mūsų valstybei, įsipareigojimą veikti vienoje deputacijoje ir apkaltą mūsų Seime. V. Baltraitienės nuomone, siūlomi pakeitimai dėl ribojimų kitų šalių piliečiams būti renkamiems ir dalyvauti rinkimuose Lietuvoje nesiderina su „1993 m. gruodžio 6 d. Tarybos direktyva 93/109/EB, nustatančia išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems šios valstybės piliečiams, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus, todėl negali būti keičiamos nepakeitus minėtos direktyvos.“ Štai taip. Leis Europos Sąjunga (toliau – ES) – keisime, neleis – nekeisime. Tačiau kai klausimas paliečia mūsų „išrinktųjų kastą“, tai galima ignoruoti ES nurodymus – Seimas ką tik atsisakė leisti užsieniečiams (atsiprašau, ES piliečiams iš kitų šalių-narių) steigti politines partijas ir dalyvauti jų veikloje.

Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo 25-metis

Balandžio 25-ąją, penktadienį, prasidėjo Vytauto Didžiojo universiteto 25-mečio iškilmės. Didžiojoje auloje vykusiame iškilmingame VDU senato posėdyje profesoriams Rimui Kalvaičiui ir Kęstučiui Skrupskeliui buvo įteiktos garbės daktaro vardo regalijos. Dar kelių dešimčių akademinės bendruomenės narių pastangos ir darbas įvertinti padėkomis ir aukso medaliais.