2014 m. gegužės 16 d.    
Nr. 20
(2091)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Gimtinė:
žmonės
ir darbai


XXI Amžius


Projekto rubrikos: „Atmintis“, „Bendruomenėse“,
„Istorija ir dabartis“, „Naujakuriai“, „Pažintis“, „Susitikimai“,
„Tarp lietuvių“, „Tėviškės lobiai“, „Žvilgsnis“.


Istorija ir dabartis

Kviečiame į koplyčios prie Ilgio ežero pašventinimą

Kvintiškių Švč. Mergelės Marijos
koplyčia prie Ilgio ežero

Šiemet sukanka 15 metų nuo dienos, kai 1999 m. gegužės 6 d. Panevėžio vyskupas Juozas Preikšas davė leidimą statyti koplyčią maldininkų pamėgtoje vietoje Zarasų rajone, prie Ilgio ežero.

Labai džiaugėmės, kai Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas 2002 m. spalio 5 d. pašventino koplyčios pamatus. 2007–2008 metais pamažu iškilo koplyčios pastato sienos. Darbai atlikti vien aukotojų lėšomis, gal dėl to ir užtruko statyba, nes stambių rėmėjų nebuvo. 2013 metais džiaugėmės galėdami pasinaudoti Europos parama. Įgyvendinome Imbrado parapijos vietos projektą „Imbrado Nukryžiuotojo Jėzaus parapijai priklausančios koplyčios atgimimas“ ir įsisavinome projektui skirtus 112 253,92 Lt. Tai buvo tikrai didžiulė parama koplyčiai užbaigti. Paramos dėka koplyčia visiškai pasikeitė, įrengėme vidų, aplinką. Deja, tik iš tolo atrodo, kad tai – dideli pinigai. Kai pradedi dėlioti, matai, kad kiekvienas „pajudėjimas“ kainuoja, o pinigų yra tiek, kiek yra, ir ne daugiau. Bedirbdami šią sumą viršijome visu šimtu tūkstančių litų. Galiu pasidžiaugti rangovu, UAB „Rokiškio apdaila“, kuris geranoriškai dirba, kantriai laukia apmokėjimo.


Atversti nauji senosios istorijos puslapiai

Milda Sivickienė

Šventė prie tūkstantmečio paminklo

Gegužė – pats gražiausias metas ne tik darbams, bet ir sielai. Gamta dosniai beria žiedus mums po kojomis. Paukščiai nuostabiomis giesmėmis šlovina dieną, o žmogus, kad įprasmintų savo gyvenimą ir tautos istoriją, visus surinktus faktus sudeda į knygą.

Atrodytų, kad atkampus, beišnykstantis Švenčionių krašto bažnytkaimis turi vėl naują „Mažosios Reškutėnų kronikos“ III dalį. Jos autorė – Reškutėnų muziejininkė ir istorikė Viktorija Lapėnienė. Knygos pristatymas vyks gegužės 18 dieną, sekmadienį, Reškutėnų Šv. Izidoriaus bažnyčioje, kur 12 val. bus aukojamos šv. Mišios už muziejaus įkūrėją Izidorių Kazakevičių. Lietuviai, pasklidę po visą pasaulį, su meile širdyse nešioja Lietuvos vardą. Kai tapome laisva Europos šalimi, vis daugiau turistų svečiuojasi ir Reškutėnų muziejuje. Svetimšalius, o ypač lietuvius išeivius, domina nepaprasta Rytų Lietuvos krašto istorija. Miela pasklaidyti muziejaus svečių knygą. Ten tiek šiltų atsiliepimų ir tyros nuostabos, kad buvo ir yra toks savo istorine praeitimi turtingas kraštas, paliekantis atvykusiems neišdildomus įspūdžius. Dar reikia mokėti pateikti tą istoriją, kaip tai temoka tik mūsų istorikė, be galo mylinti ne tik šį kraštą, bet ir jo žmones. Rašytojo Igno Šeiniaus sūnus Irvis Šeinius, gyvenęs Stokholme, apsilankęs šiame muziejuje, paliko tokias eiles:


Bendruomenėse

Turiningas minėjimas

UPYTĖ. Pirmąjį gegužės sekmadienį bendruomenė „Upytės žemė“ pakvietė į projekto „Būkime kartu“ renginį – Motinos dienos minėjimą Šv. Karolio Boromiejaus bažnyčioje. Prasmingas pamokslas, pavasarinių gėlių puokštėmis papuošta bažnyčia, Upytės Antano Belazaro pagrindinės mokyklos mokinių švelniais balsais atliekamos dainelės maloniai nuteikė gausiai susirinkusius tikinčiuosius. Krekenavos klebono kun. dr. Gedimino Jankūno kartu su vaikais suteiktas palaiminimas mamoms – tikriausias ir nuoširdžiausias palinkėjimas gauti Dievo malonę ir vilčių išsipildymą. Motinos dienos minėjimas bažnyčioje – ne tik šv. Mišios, bet ir susitikimas su kraštiečiu, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistu Vytautu Kurnicku. Dainininkas prisiminė vaikystę, kai su mama ateidavo į Upytės bažnytėlę ir priglaudęs ausį prie medinės sienos, girdėdavo ne tik vargonų muziką, bet jausdavo malonų lentų virpėjimą, kurį atsimena iki šių dienų. V. Kurnickas su žmona, operos soliste Gražina Skinderyte-Kurnickiene, dovanojo iškilmingą koncertą, kuriame skambėjo F. Šuberto, Š. Guno, J. S. Bacho, A. Dvoržako, G. Pučinio ir kitų kompozitorių vokaliniai kameriniai kūriniai bei operų arijos. Padėkoję solistams už muziką, kuri nuplauna sielos dulkes, įteikę jiems brangiausią dovaną, kokią galima parsivežti iš gimtinės, – duonos kepalą – linkėjome vieni kitiems daugiau tokių šiltų ir prasmingų susitikimų.


Bendruomenėse

Mojavų giedojimo pradžios šventė

Velžys. Gegužės pirmąją velžiečiai rinkosi į koplytėlę giedoti mojavų. Dar nuo senų laikų gyvos tradicijos pagerbti Švenčiausią Mergelę Mariją, pašlovinti ją maldomis ir giesmėmis. Po maldų visi rinkosi į gyventojų bendruomenės ,,Velžys“ amatų centrą, apžiūrėjo Velžio amatininkų, tapytojų, mezgėjų, nėrėjų, audėjų darbus, grožėjosi tapytojų Jono Nakrošio ir Marytės Račkauskienės tapyba, Danguolės Burkšienės riešinėmis, Marijos Briedelienės sukurtais paveikslais, Stasės Šukienės floristikos darbais. Čia puikavosi ir Nijolės Peslikienės lėlės. Akį traukė tapybos ant šilko darbai, kurių autorės – bendruomenės narės Asta Tamošiūnienė bei Virginija Stundžienė. Visus linksmino bendruomenės dainininkai bei muzikantai.


Bendruomenėse

Mamos skarelė

Ramygala. Bažnyčia, kaip klūpanti Motina tylią viltį į dangų kelianti, pirmąjį gegužės sekmadienį glaudė savo glėbin visus norinčius prašyti Dievo palaimos ar amžino atilsio savo mamoms. Po šv. Mišių aukos iš Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios išėjusius ramygaliečius švelnūs muzikos akordai kvietė užsukti į šalia esančią aikštę, pasipuošusią gėlėtomis, margomis, ryškiomis ir vienspalvėmis skarelėmis. Skarelė – lietuvės moters-motinos simbolis. Kiekviena, vėjy besiplaikstanti ir saulės glostoma skarelė bylojo savo istoriją, nebyliai pasakojo apie ją ryšėjusią motiną, jos džiaugsmus, vargus, rūpesčius, šventes ir kasdienybę. Šios skaros apglėbė visų prisiminimus, skambant dainai „Oi motinėlė“, kurią atliko Ramygalos kultūros centro vokalinis moterų ansamblis „Aušra“ (vadovė – K. Raziūnienė). Šis kolektyvas, pasipuošęs gėlėtomis skarelėmis, padovanojo dainų, kaip dėkingumo išraišką mamoms už rūpestį ir meilę. Dvi dainas atliko mažosios Ramygalos dainininkės (vadovė – G. Bakanavičienė). Koncerto kulminacijai pasirinkta Karolinos Raziūnienės solinė daina „Mamos suknelė“ visų žiūrovų bei dalyvių veiduose įžiebė šypsenas.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija